"Veido" archyvas

Lietuvos bankuose palūkanoms už indėlius nukritus iki neregėtų žemumų, specialistai pataria atsargiai pradėti dairytis investavimo galimybių.

Didžiausias palūkanas už indėlį litais metams praėjusią savaitę siūlė Ūkio bankas – 4,7 proc. Tuo tarpu “DnB NORD” banke palūkanos siekia jau tik 1 proc., SEB – 1,7 proc. Finansų analitikė Daiva Rakauskaitė atkreipia dėmesį, kad minimalios rizikos ieškantys gyventojai dar gali rinktis Vyriausybės taupymo lakštus, kurių metinė grąža – 2,9 proc. Didesnes palūkanas siūlo kredito unijos: Vilniaus taupomoji kasa – 5,8 proc., “Sveikatos kreditas” – 5,5 proc.
“Jei žmogus nori uždirbti daugiau, turi prisiimti didesnę riziką ir ryžtis investuoti, nes indėlių palūkanos bankuose pernai taip pat buvo išaugusios dėl padidėjusios rizikos rinkoje. Investicijos į akcijų rinką dabar patrauklus variantas, nes šios rinkos po truputį atsigauna”, – tvirtina D.Rakauskaitė.

Ekspertai pabrėžia, kad tam tikrą savo pinigų dalį derėtų laikyti kaip indėlį, o investuoti tik laisvus pinigus. “Pernai, kai indėlių palūkanos bankuose siekė 10 proc., daug kam visiškai pakako tokios grąžos ir nereikėjo investuoti. Tačiau kas pernai investavo, uždirbo daugiau nei 10 proc. Krizė akcijų rinkose yra ir galimybių metas”, – tvirtina “Nordea Bank Lietuva” investavimo produktų projektų vadovas Modestas Plakys.

Vis dėlto įmonės “Bankinės finansinės konsultacijos” atstovas Artūras Buivydas pataria žmogui, kuris nėra susidūręs su investicijų fondais ir indėlį laiko kaip pinigų šaltinį, nuo jų susilaikyti. “O investicijos, susietos su obligacijomis, galėtų būti nebloga alternatyva tam tikrai santaupų daliai. Tikėtina grąža kelis kartus didesnė negu indėlis”, – tvirtina A.Buivydas.

M.Plakys pritaria, kad populiariausia ir saugiausia priemonė iš alternatyvių būdų terminuotam indėliui – obligacija su garantija.

M.Plakio tvirtinimu, akcijų rinka atsigauna. 2008 m. kritusių 50 proc. ir daugiau, pernai Lotynų Amerikos akcijų fondų grąža siekė 90 proc., Tolimųjų Rytų – per 60 proc., Europos – 30–40 proc. Šių metų Europos akcijų fondų grąža sudaro apie 11 proc. nuo metų pradžios, Lotynų Amerikos – 10 proc., Šiaurės Amerikos – 7 proc., Šiaurės Europos – 14–15 proc.