"Veido" archyvas

Natūrali bankų prigimtis – kuo daugiau uždirbti skolinant pinigus. Panašu, kad ir ši krizė nesukurs efektyvaus reguliavimo priešnuodžio bankininkų godumui

Europa didina bankų suvaržymus, Skandinavų bankai dar neužsigydė baltiškųjų krizės žaizdų, o lietuvių tauta jau prisiskolinusi iki ausų. Visos šios aplinkybės lems, kad Lietuvoje nebesulauksime tokio paskolų portfelio augimo, kokį regėjome iki krizės.

Pati bankų sistema ir jos klientai ilgainiui taps vakarietiškesni: mažiau grynųjų pinigų, platesnis elektroninių paslaugų spektras, daugiau sudėtingesnių investavimo produktų už paprasčiausius indėlius. Bankų sistemai elgiantis nebe taip rizikingai, gali daugėti alternatyvų jų teikiamoms paslaugoms: verslo segmente atsiras daugiau erdvės kapitalo rinkai ir rizikos fondams, o fizinius asmenis savo santaupas investuoti kvies vis įvairesni fondai.

Europinis apynasris bankams

Iš pirmo žvilgsnio lietuviškoji bankų sistema, rodos, netapo dideliu galvos skausmu krizės metais – jos bent jau neprireikė gelbėti mokesčių mokėtojų ar dar brangesniais užsienyje per patį krizės piką skolintais pinigais.

Tačiau ekonomistas Stasys Jakeliūnas sako, kad taip vertinant ignoruojama realybė ir kyla pavojus tinkamai neįvertinti žalos, kurią stipraus užsienio kapitalo bankai padarė Lietuvai, sukeldami čia kainų augimo bumą, o neįvertinus klaidų – sunku būtų jų išvengti ir ateityje.

“Užsienio rinkos buvo perpildytos pigių pinigų, Skandinavijos bankų galimybės juos skolintis – beribės, o Lietuvos rinka – alkana kreditų. Ir nė vieno valstybinio prievaizdo, sugebančio sustabdyti ar bent jau blaiviai įvertinti ir garsiai perspėti, kad ekonomikos augimą kelis kartus viršijantis paskolų portfelio augimas neišvengiamai sukurs problemų”, – taip trumpai pastarojo dešimtmečio Lietuvos bankų sistemos aktualijas apibendrina ekonomistas.

Pasak jo, vertinimas, kad bankai nieko blogo nepadarė, – esą jie skolino ne per prievartą, o tik tiems, kurie norėjo, – yra visiškai neteisingas. “Iš svetur atkeliavę “lengvi” pinigai visiškai iškreipė mūsų rinką, nežmoniškai pakėlė kainas, ypač nekilnojamojo turto, kilo didžiulė infliacija. O proceso variklis – vienas: bankų noras kuo daugiau paskolinti ir kuo daugiau uždirbti”, – paaiškina ekonomistas. Ir staiga 2008 m. pabaigoje – stop. Pasekmės visiems žinomos: kone per dieną sugriuvęs statybų sektorius, kasdien didėjantis nedarbas, mažėjantis mokesčių surinkimas, menkstantys atlyginimai, smunkantis vartojimas ir t.t.

Tikėtina, kad ateityje tokių didelių svyravimų išvengs ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos bankininkystė. Jau nuo 2013 m. pradės įsigalioti vadinamieji Bazelio pakeitimai. Priminsime, kad praėjusiais metais šiame Šveicarijos mieste pasiektas ES narių susitarimas iki 2018 m. gerokai padidinti reikalavimus dėl komercinių bankų kapitalo pakankamumo ir likvidumo.

“Taip, bankų saugumas didės, bet nepamirškime ir to kainos: neišvengiamai brangs paskolos”, – tikina “Nordea” banko Lietuvoje ekonomistas Žygimantas Mauricas.

“Danske” banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė teigia, kad naujieji reikalavimai skolinimo galimybes labiau apsunkins tiems Lietuvoje veikiantiems bankams, kurie neturi stiprių skandinaviškų “motinų”.

Beje, tai gal ir taps paskolų didėjimą į nuoseklumo vėžes įstatančiu veiksniu – nes būtent vadinamieji lietuviški bankai, iki krizės skolinę mažai, dabar mėgina išplėsti savo rinkos dalį ir vykdo gana agresyvią skolinimo politiką.
“Bet kokiu atveju brangs visų ir visos paskolos – maždaug 1–2 proc.”, – prognozuoja Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

S.Jakeliūnas mano, kad nuosaikų paskolų rinkos atsigavimą lems ne tik pačių bankų menkesnės galimybės skolinti, bet ir mažesnis tautos potencialas skolintis: juk visuomenėje, kurioje tėra maždaug 1,5 mln. dirbančiųjų, iš bankų jau yra pasiskolinę maždaug 700 tūkst. žmonių.

Žmonės taupys ir investuos

“Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis suskaičiavo, kad šiuo metu Lietuva maždaug dvigubai atsilieka nuo ES vidurkio pagal gyventojų taupymo mastus – vidutiniškai pajamų ir santaupų santykis tesiekia 6 porc., kai Europoje jis yra beveik 12 proc. “Bet mes jau vejamės Europą. Ekonominio pakilimo metais buvome išprotėję – santaupų santykis su pajamomis buvo neigiamas ir tik per sunkmetį pradėjome po truputį auginti santaupas”, – primena banko atstovas. Jis prognozuoja, kad iki 2020 m. savo požiūriu į santaupas tikrai pasivysime Europą.

O daugiau santaupų – daugiau ir jų saugojimo būdų. N.Mačiulis mano, kad daugės žmonių, besirenkančių ne vos kelis procentus metinių palūkanų generuojančius indėlius, o bent jau metinės infliacijos rodiklius pasivejančius investicinius produktus.

V.Klyvienė antrina, kad žmonės vis intensyviau rinksis įvairius taupymo, savo santaupų didinimo būdus: “Chroniškos “Sodros” problemos, blogėjanti demografinė padėtis neleidžia dabartiniams dirbantiesiems senatvėje daug tikėtis iš valstybės – reikia patiems pasirūpinti savo ateitimi.”

Vis dėlto Ž.Mauricas mano, kad didžioji dalis lietuvių rinksis konservatyvius, mažiau rizikingus, bet ir mažesnius pelnus galimai generuojančius investicijų fondus. “Ir tai gerai, nes mūsų santaupų dalis mums reikalinga išgyventi ateityje, neverta jomis smarkiai rizikuoti”, – tvirtina banko ekonomistas.

Įmonės ieškos kapitalo ne bankuose

Nėra abejonių, kad bankai sunkiau nei iki krizės skolins ir verslui. Todėl prognozuojama, kad Lietuvoje didesnę nei iki šiol rinkos dalį atsirieks Vakaruose įprastos bankų finansavimo alternatyvos – kapitalo rinka, privatūs rizikos kapitalo fondai.

N.Mačiulis sako, kad ypač daug augimo potencialo Lietuvoje turi kapitalo rinka, – vien jau dėl to, kad ji praktiškai nulinė: biržoje savo akcijas pardavinėja vos keliolika stambiausių Lietuvos įmonių, o obligacijų neplatina niekas.

“Išsvysčiusiose šalyse kapitalo rinka yra lygiavertis su bankais žaidėjas. Tikėtina, kad Lietuvoje dabar atsiras ir didesnis jos poreikis, ir didesnė pasiūla”, – prognozuoja pašnekovas.

Dėl tų pačių priežasčių daugiau erdvės Lietuvoje rasis ir rizikos kapitalo fondų veiklai – iki krizės ji čia buvo sunkiai įmanoma, nes komerciniai bankai noriai finansuodavo net ir tas įmones, kurios pagal savo rizikos laipsnį yra klasikinės specialių privačių fondų klientės.

“Verslo finansavimo rinkoje tikrai padaugės alternatyvų, ir tai visiems išeis į naudą – pasiskirstys rizika, o ištikus ekonominiams sukrėtimams šalis nebebus priklausoma nuo vienintelio finansavimo šaltinio – bankų”, – dėsto N.Mačiulis.

O štai reikšmingų skolinimosi alternatyvų gyventojams ekonomistai nemato: nežmoniškas metines palūkanas lupančių greitųjų kreditų bendrovių suklestėjimas esą buvo krizės ir visiškai užsuktų bankų sklendžių pasekmė, ir jų dalis rinkoje pamažu trauksis iki kone visiško sunykimo.