Prognozuoti, kokia bus darbo rinka po dešimtmečio ar dar vėliau – nedėkingas užsiėmimas, juk daug kas priklausys ne tik nuo globalių ekonomikos pokyčių, bet ir nuo politinių sprendimų šalies viduje. Šia tema „Veidas“ kalbino žmogų, dirbantį įdarbinimo sferoje ir gerai suprantantį šią rinką valdančius mechanizmus – Šarūną Dyburį, vadovų paieškos įmonės „Search Group Vilnius“ vadovaujantį partnerį.
VEIDAS: Kaip manote, kaip Lietuvoje atrodys tipiškas dirbantysis 2025-aisiais? Ir kaip keisis kvalifikuotų darbuotojų poreikis?
Š.D.: Kalbant apie amžių ir išsilavinimą, tai vienareikšmiškai dabartiniai trisdešimtmečiai ateis į vadovaujančias pozicijas. Kadangi dirbu vadovų paieškos kompanijoje, tai tikrai galiu pasakyti, kad ateis ta banga žmonių, kurie jau yra įgiję išsilavinimą užsienyje ir turintys patirties – tiesiog tie žmonės taps vadovais už nuopelnus, o ne už tai, kad kažkuriuo momentu pirmi atsistojo „ant bačkos“. Gi nemaža dalis dabartinių vadovų yra būtent tokie – jie tiesiog laiku ir vietoje pataikė, galima sakyti laimėjo loterijoje. Kalbant apie amžių ar lytį, nemanau, kad bus kokių ryškesnių pokyčių, jaunų žmonių darbo rinkoje taip pat neturėtų trūkti.
Kita tendencija – daugės kvalifikuotų darbų. Palyginus su Vakarų šalimis, kuriose išvystyta pramonė, aišku, kad šiandien dar esame menkai automatizuotas krašas, įvairiuose segmentuose naudojama daug rankinio darbo. Ateityje nekvalifikuotų, rankinį darbą dirbančiųjų bus mažiau, nes gamybos automatizavimas pramonėje didės. Tą sąlygos didėjantys atlyginimai, dėl jų turės būti optimizuojami procesai ir mažinami kaštai – kompanijoms neapsimokės turėti daug darbuotojų, ypač dirbančių rankinį darbą.
Šiandien dauguma darbuotojų yra generalistai, išmanantys viską po truputį, bet gana paviršutiniškai. Po gero dešimtmečio reikės giliai vieną konkrečią sritį išmanančių darbuotojų.
VEIDAS: Kaip, jūsų nuomone, pasikeis darbo vieta, darbo grafikas? Naujausios informacinės technologijos leidžia šiandien dirbti iš namų. Galbūt padaugės laisvai samdomų darbuotojų (angl. freelancers)?
Š.D.: Nemanau, kad šiuo aspektu įvyks didelis pokytis. Laisvai samdomi darbuotojai kai kuriose srityse yra tikrai tinkami, tačiau, nemanau, kad tokių sričių itin padaugės. Juk tokie darbuotojai neprisiima atsakomybės iki galo ir kompanijos nors ir sutaupo, bet nemažai rizikuoja. Tuo tarpu prognozuoju, kad padaugės personalo nuomos kompanijų, kurios atliks tarpininko vaidmenį tarp laisvai samdomų darbuotojų ir užsakovų.
O dėl darbo vietos lankstumo – taip, tokia tendencija matyti, kad didelės kompanijos skaidysis į mažesnius padalinius, kurie bus skirtingose vietovėse. Tarkime, gamybos padaliniai galės būti Klaipėdoje, o administracijos ar rinkodaros skyriai Vilniuje, kur yra dauguma susijusios infrastruktūros.
O štai kad padaugėtų dirbančiųjų iš namų, netikiu, nes žmogus iš prigimties yra tinginys ir nemanau, kad staiga žmonės pasidarys supermotyvuoti ir galės pilnavertiškai dirbti iš namų.
VEIDAS: Visgi informacinės technologijos kažkaip keis darbo pobūdį?
Š.D.: Aš matyčiau vieną svarbų pokytį – darbo laikas nebus apribotas darbo valandomis. Didžioji dalis ateities darbo pozicijų bus vertinama tik pagal pasiekiamus rezultatus, todėl dažniausiai žmogus dirbs visą laiką.
Kitas aspektas – socialinė medija, tarkime, tie patys socialiniai tinklai, ypatingai pakeis darbdavio ir darbuotojo santykius. Darbuotojai neturės vienokio identiteto asmeniniame savo gyvenime ir tarkime, vos ne priešingo kompanijoje. Socialinės medijos atnešamas skaidrumas ves į tai, kad žmogus privačiame savo gyvenime ir kaip kompanijos darbuotojas bus vienas asmuo. Darbuotojo ir įmonės vertybės turės sutapti ir jis virs pakankamai geru kompanijos ambasadoriumi, kuris reprezentuos kompaniją ne tik darbo metu, bet ir po jo. Todėl būsimieji darbuotojai turės daug atsakingiau rinktis, kokioje kompanijoje jie norės dirbti.
VEIDAS: O kokių sričių profesionalų labiausiai reikės po dešimties penkiolikos metų?
Š.D.: Daugiausiai reikės su naujomis technologijomis susijusių specialybių atstovų – Lietuvoje šiose srityse yra dar nearti dirvonai. Be to, technologijos vystosi labai greitai, todėl ilgainiui atsiranda naujų sričių bei verslo nišų, kurios generuos naujas ir įdomias darbo vietas.
VEIDAS: Mokymosi visą gyvenimą paradigma – galbūt darbuotojas per savo darbingą amžių turės būti pasiruošęs bent kartą pakeisti savo specialybę?
Š.D.: Informacijos kiekiams augant eksponentiškai bei sudėtingėjant gamybos procesams, dirbantiesiems tikrai teks įdėti daugiau pastangų tobulinant savo kvalifikaciją. Nemanau, kad technologijos taip greitai keisis, kad žmonėms savo profesiniame gyvenime reikėtų keisti specialybę, tačiau tobulinti įgūdžius tikrai reikės.
VEIDAS: Kaip manote, kaip keisis savo verslą kuriančių ir samdomų darbuotojų santykis?
Š.D.: Kalbant apie Lietuvą, manau, kad tikrai daugės savo verslą kuriančiųjų. Tačiau tam įtaką daro tai, kad neturime pilnai susiformavusio smulkaus verslo segmento – lyginant su Vakarų šalimis, Lietuvoje verslininkų tikrai daugės ir po penkiolikos metų turėtume pasiekti ES vidurkį. Juolab, kas su laiku pasikeis šiandien vyraujantis gan neigiamas požiūris į verslą kuriančius žmones.