Mane gąsdina viena Lietuvos verslo tendencija. Kalbu apie vis aktyvesnius bankų emisarus laikraščiuose, radijuje ar televizijoje. Pastaruoju metu jie jau nusitaikė į mokyklas. Štai aną savaitę mano paštą pasiekė, atrodytų, mielas kvietimas iš VšĮ Socialinių mokslų kolegijos, kuri kviečia prisidėti prie nacionalinio mokinių finansinio raštingumo ugdymo projekto “Valdau savo finansus – esu laisvas”.

Dabar, matyt, nustebote? Taigi puiki idėja ir šaunus konkursas. Ir aš pritarčiau, jeigu nematyčiau pagrindinio rėmėjo “DnB Nord” banko logotipo. Aš tikrai nemanau, kad tas bankas koks “blogietis” ir jo kažkaip reikėtų vengti. Atvirkščiai, jau greit dešimtmetis mokykloje vaikams aiškinu, koks bankų vaidmuo visuomenėje, kodėl be finansinių tarpininkų neišgyventume ir kodėl be stiprių bankų nėra ekonomikos, o ir valstybės augimo. Vis dėlto ir toliau tvirtinu – bankų veikėjus į mokyklas įsileiskime tik tada, kai vaikai jau išmokyti skirti informaciją ir reklamą. O žinodama, kad daugybė ekonomikos pamokų Lietuvos mokyklose išties yra gana deklaratyvių tezių apie verslo žavesį bei reklamos grožį surogatas, kurį pateikia specialių žinių stokojantys mokytojai, rimtai perspėju mokytojus ir tėvelius – bijokite danajų, dovanas nešančių.

Beje, skeptiškai vertinti bet kokią suinteresuotos pusės informaciją privalu ne tik mokykloje. Tai, kad informavimo apie sudėtingus investicinius produktus erdvę uzurpavo patys paslaugos teikėjai, yra prasta žinia, kalbanti ir apie tai, jog žiniasklaida šioje srityje kol kas nėra pajėgi, o, leisdama spausdinti dažnai paslėptą reklamą, pridengtą švelniu informavimo ar komentavimo šydu, pačiam paslaugos teikėjui, dar ir pagilina vieną imanentišką rinkos ydą. Ta yda – informacijos asimetriškumas.

Pirmasis bankas, aktyviai pradėjęs veikti asmeninių finansų lankose, buvo SEB bankas, kurio atstovė visuomenei pateikia išties neblogų paaiškinimų. Vėliau prabilo ir “Swedbankas”, net įsteigęs specialų asmeninių finansų institutą. Ir vėl – informacija gana aiški, netauškiama nesąmonių, mokoma būti atsakingam ir taupiam. Instituto vadovė netgi televizijos laidą, kurią labai mėgau, vedė ir aiškino žmonėms, kad nereikia kvailai skolintis ir kuo tai gali baigtis.

Bet vis tiek kartoju – be specialių paaiškinimų ir didelės įžangos neleiskite tų ar kitų bankų žmonių į mokyklas. Arba bent jau priverskite juos dalyvauti debatuose, kai oponuojantis asmuo įvardija kiekvieno privalumo kainą (riziką). Kodėl? Ogi todėl, kad šiuo atveju bankas visada stipresnis, nes jis apie sudėtingą parduodamą prekę žino daugiau, tad pateikdamas informaciją ir nutylėdamas tam tikrus momentus (arba išskaidydamas juos smulkiu šriftu sutarties platybėse) gali įvelti į labai nenuspėjamus žaidimus.

Prieš keletą mėnesių mano draugei, seniai įžengusiai į septintą dešimtmetį, “Swedbanko” darbuotoja pasiūlė įsigyti… antros pakopos pensijų draudimą (?). Nesąmonė, sakysite. Bet banko tarnautoja aiškino, kad privatus kaupimas labai naudingas, ir net nepasidomėjo, ar klientė apskritai turi kitų, be pensijos, pajamų. Ir dar atrodė, kad toji banko tarnautoja net neįtaria, kiek prieš ją stovinčiai moteriai metų.

Kita istorija liūdnesnė. Jau minėtas “DnB Nord” bankas 2007 metų birželį–liepą platino su Pasaulio banko akcijomis susietas obligacijas. Klientams buvo dalijami lankstinukai, kuriuose aiškinta: “garantuotas prieaugis – net 6 proc. per metus”, “obligacijų išpirkimo metu gausite visas savo investuotas lėšas ir prieaugį, kuris priklausys nuo padidėjusios akcijų vertės”, “jei indeksų krepšelio vertė nukris – jums garantuojamas ne mažesnis kaip 6 proc. prieaugis”. Ką girdite?

Ogi viskas bus nuostabu, tik gerai ir jokių trūkumų, nes nė žodžio apie rizikas, apie tai, kad galite prarasti viską, o jei investuosite skolintas lėšas, tai dar ir iki ausų prasiskolinti.

Reklamoje nenurodyta, kad investuotojas gali negauti finansinės priemonės teikiamų palūkanų ar kitos finansinės naudos; kad gali prarasti dalį ar visą investuotą kapitalo sumą; kad investuodamas skolintas lėšas (o bankas skolino pinigus šiai aferai…) netgi gali įgyti papildomų įsipareigojimų, kurie viršija investuoto kapitalo sumą. Minėtos rizikos buvo ir yra siūlomo įsigyti investicinio produkto esminės savybės, tad informacija buvo pateikta taip, kad žmogus nežinojo, kokią katę bankas slepia maiše. Buvo pažeistas ir reklamos koncentruotumo principas, nurodantis, kad informacija apie naudą ir riziką privalo būti skelbiama viename reklamos vienete. Taigi vidutinis vartotojas buvo skatinamas priimti tokį sprendimą, kurio kitomis aplinkybėmis jis gal nebūtų priėmęs.

Rezultatas – daugybė bylų teismuose, šimtatūkstantinės kai kurių klientų skolos bankui, aiškinimasis apie profesionalius ir vadinamuosius vidutinius klientus bei tarpusavio kaltinimai. Akivaizdu, kad ta banko reklama buvo nekorektiška, melaginga, sąmoningai neprofesionali ir tikrai galėjo klaidinti vidutinį, neprofesionalų vartotoją, bet aišku ir tai, kad tas menkai ekonomiką išmanantis, naivus ir itin patiklus žmogus tikrai pasirašė sutartį, kurioje ta rizika jau buvo išdėstyta itin komplikuotų formulių pavidalu.

Aukštesnės ekonominės ir finansų kultūros šalyse kiekvienas bent kiek save gerbiantis leidinys (ypač ekonominis) turi savo nuosavą (ar net kelis) asmeninių finansų patarėjus, kurie nėra įvelti į interesų konfliktą ir atstovauja ne paslaugos tiekėjui, o vartotojui. Šie žmonės rašo ir kalba visų pirma ne apie privalumus, o apie galimas grėsmes ir rizikas.

Ypač svarbu ir tai, kad, priešingai nei bankų ekspertai, nepriklausomi finansų patarėjai prisimena ne vien bankų klientų elgsenos trūkumus. Pavyzdžiui, panagrinėkite SEB ar “Swedbanko” interneto svetaines, skirtas asmeninių finansų valdymui. Galima įtarti, kad jas rengiančios ponios įsitikinusios, jog netinkama ir neracionali yra tik bankų klientų, kurie pernelyg švaisto ar, atvirkščiai, pernelyg taupo, elgsena, o va bankas tai visada ir kiekvienu atveju yra racionalios, atsakingos ir socialiai atsakingos elgsenos etalonas. Betgi netikiu, kad jos nežino, jog ir bankai daro klaidų, ir bankus (tiksliau, jų vadovus) kamuoja žmogiški godumo priepuoliai, kurie, pavyzdžiui, dabar visam pasauliui neša bėdas ir kančias.