Kadaise kultūros paveldu paskelbti didmiesčių centruose užsilikę mediniai namai per du dešimtmečius tapo pūvančiomis votimis ant miesto veido, tačiau niekas nedrįsta pasipriešinti paminklosaugininkų diktatui ir pagaliau imtis juos griauti.
Kadaise kultūros paveldu paskelbti didmiesčių centruose užsilikę mediniai namai per du dešimtmečius tapo pūvančiomis votimis ant miesto veido, tačiau niekas nedrįsta pasipriešinti paminklosaugininkų diktatui ir pagaliau imtis juos griauti.
Liepos pradžioje Vilniuje, Užupyje, supleškėjo dar vienas medinis namas, tiksliau – lūšna, kurioje sovietmečiu buvo įsikūręs pirmojo čekisto (KGB pirmtako) Felikso Dzeržinskio muziejus. Pastaruoju metu jis priklausė privatiems savininkams, buvo saugomas. Nepaisant to, nežinomi piktadariai be didelio vargo jį padegė. “Spėjama, kad taip kažkas bando atlaisvinti sklypą nuo seno medinio namo, kurio griauti įstatymai neleidžia”, – lakoniškai apie šį įvykį pranešė naujienų agentūros.
Maža abejojančių, kad spėjimas tikslus – krizė eina į pabaigą, žmonės pinigų turi, Vilniuje vėl palengva juda statybos. O sklypų namams statyti arčiau miesto centro nėra – nebent vietoj sukiužusių medinių namų, kuriuos griauti draudžia paveldosauga ir politikų baimės.
Plačiau – kitą savaitę “Veide”