BFL

3 klausimai Krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui

VEIDAS: Šios savaitės pradžioje patvirtinote informaciją apie Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos departamento siūlymą į Lietuvą, Baltijos ir kitas Rytų Europos šalis atsiųsti sunkiosios ginkluotės. Ką šis žingsnis reikštų mūsų šaliai ir visam regionui?

J.O.: Nepaisant Vakarų šalių pastangų taikiai sureguliuoti konfliktą Ukrainoje ir stabilizuoti padėtį regione, saugumo situacija jame, deja, negerėja. Vykstant militarizacijai prie mūsų sienų, stebint nedraugiškus veiksmus iš Rusijos pusės, Lietuva ir Aljansas imasi visų reikiamų veiksmų savo narių saugumui užtikrinti. JAV dalyvavimas užtikrinant Europos saugumą buvo, yra ir bus labai svarbus. Todėl mūsų sąjungininkų iš JAV itin greita reakcija padidėjus įtampai Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse, o dabar ir svarstymas stipriau dalyvauti regiono reikaluose mums, o kartu ir visai Europai, yra ypač svarbus, labai lauktas ir sveikintinas. Taip iš esmės įrodomas JAV įsipareigojimas Europos saugumui ir dar labiau sutvirtinami transatlantiniai ryšiai. Transatlantinio ryšio tvirtumas, sąjungininkų vienybė yra esminiai elementai, būtini Aljanso saugumui užtikrinti. Taip pat būtina yra ir nuosekliai, detaliai pasirengti gintis, apimant visus būtinus elementus: pradedant nuo sprendimo priėmimo ir baigiant tinkamai parengtomis, ginkluotomis ir sąveikiomis, atitinkamai išdėstytomis ir aprūpinamomis pajėgomis.

VEIDAS: Ką šis sprendimas, kuriam dar turi pritarti JAV vyriausybė, galėtų reikšti Rusijai, kokios jos reakcijos galima tikėtis?

J.O.: Vargu ar galima tikėtis, kad dabartinė Rusijos vadovybė pasveikins šiuos sprendimus. Jau girdėjome Rusijos gynybos ministerijos atstovų reakciją, kurią nesunkiai buvo galima prognozuoti. Drįstu abejoti, ar jie patys tiki tuo, ką sako. Tačiau NATO keliamos grėsmės eskalavimas yra viena iš dažniausių Rusijos propagandistų temų. Rusijos propagandai būdinga priežastis ir pasekmes sukeisti vietomis. Toje šalyje labai mėgstama kalbėti apie Aljanso keliamą grėsmę, tarytum ne jos pajėgos 2008 m. įsiveržė į Gruziją, o pernai – į Ukrainą, tarytum ne jos pajėgos „Zapad“ pratybose 2009 ir 2013 m. repetavo karinius veiksmus Baltijos šalių ir Lenkijos teritorijoje.

Būtina jiems nuolat priminti, kad visi NATO sprendimai dėl saugumo priemonių Baltijos regione buvo priimti po to, kai (ir dėl to, kad) Rusija ėmė karinėmis priemonėmis įgyvendinti savo politinius tikslus. Panaikinus šias priežastis, keistųsi ir pasekmės. Be to, visi šie veiksmai yra skirti ne grasinti, bet atgrasyti ir mūsų gynybai stiprinti.

VEIDAS: Kokios dalys sudaro sunkiąją ginkluotę ir kiek jos galėtų būti priimta Lietuvoje?

J.O.: Kalbėdamiesi su JAV ne kartą esame išsakę interesą ir pasirengimą priimti bataliono grupės dydžio JAV kovinį vienetą su pajėgomis, sunkiąja ginkluote ir paramos elementais. Formaliai sprendimas dėl ginkluotės dislokavimo vietos ir apimties dar nėra priimtas, tad galime tik numanyti JAV planus, remdamiesi dabar į regioną atsigabenamos sunkiosios ginkluotės pavyzdžiu. Tai gali būti šarvuotieji ratiniai transporteriai „Stryker“, pėstininkų kovos mašinos „Bradley“, tankai „Abrams“ ir kita. Konkretūs ginkluotės tipai ir jos dydis priklausys nuo JAV sprendimo.