Antradienį prieš 11 val. Lietuvoje Saulės užtemimą galėjo matyti tik pietvakarinių rajonų gyventojai – čia debesys buvo šiek tiek prasisklaidę, tuo metu kitur šalyje dangų užstojo storas jų sluoksnis.

Sinoptikų duomenimis, 11 valandą praktiškai visoje Lietuvoje debesuotumas siekė 10 balų, todėl Saulės užtemimas buvo sunkiai pastebimas. Tik Kybartuose ir Lazdijuose tuo metu buvo pragiedrulių.

Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Astronomijos observatorijos direktorė Gražina Tautvaišienė BNS antradienį sakė, kad Lietuvos astronomai Saulės netyrinėja.

“Nemanau, kad kas nors iš mūsų mokslininkų jį stebėjo, nes buvo apsiniaukę”, – sakė mokslininkė.

Debesys trukdė stebėti Saulės užtemimą ir daugelyje kitų Europos šalių – nusivylimo neslėpė didmiesčių Londono, Paryžiaus ir Romos gyventojai, skelbia užsienio žiniasklaida.

“Pasaulio mokslininkų visi Saulės užtemimai yra fiksuojami, yra nustatinėjamas tikslus jų laikas, tačiau Lietuvoje Saulės tyrimais astronomai neužsiima, kitas žvaigždes tyrinėja. Norint tyrinėti Saulę, reikia turėti specialius teleskopus, su mūsų turimais prietaisais mažai ką galima nustatyti”, – aiškino G.Tautvaišienė.

Ji taip pat pažymėjo, kad mėgėjai Lietuvoje sunkiai gauna įsigyti Saulės užtemimui stebėti reikalingų filtrų, ir perspėjo, kad nekokybiškomis priemonėmis jį stebėti pavojinga.

“Per užtemimus galima išsamiau patyrinėti Saulės vėją, taip pat įvairius chromosferos (Saulės atmosferos sluoksnio – BNS) darinius, nes pagrindinė Saulės šviesa yra užstojama”, – pasakojo moteris.

Saulės užtemimai įvyksta, kai Mėnulis atsiduria tiesioje linijoje tarp Saulės ir Žemės. Tuo metu ant mūsų planetos krinta Mėnulio šešėlis, o iš Žemės matoma, kaip užtemdomas saulės diskas. Per dalinį užtemimą Mėnulis uždengia tik dalį saulės disko.

Iš viso 2011-aisiais laukiama keturių dalinių Saulės užtemimų. Tačiau tik antradienio užtemimą ten, kur nebuvo labai apsiniaukę, galima buvo stebėti Lietuvoje.