Arūnas Brazauskas, BFL nuotr.

Arūnas BRAZAUSKAS

Kodėl šimtas dienų, o ne devyniasdešimt devynios ar šimtas viena? Tai lyg ir nuoroda į šimtą dienų, kurios praėjo nuo Napoleono pabėgimo iš Elbės salos iki jo visiško žlugimo. Per tą laiką buvo telkiamos kariuomenės, skiriami vadai, amunicija kraunama į gurguolės, o po Vaterlo mūšio prasidėjo… normalus gyvenimas. Mažai šaudyta, rašyta daug raštų. Derėtasi, intriguota, tartasi. Laimė­tojai perbraižė žemėlapius, pralaimėjusieji traukėsi iš kabinetų, krovėsi la­gaminus – kai kas labai tolimoms kelionėms.

Asmenybių švytėjimo po šių rinkimų Lietuvoje tikėtis ne­verta – tai bene svarbiausia savaime iš­sipildanti prognozė.

Tačiau ne apie šurmulingą praeitį kalba, o apie nuobodoką ateitį. Po­li­tinės jėgos, kurių atstovus tikimasi ma­tyti premjero poste, daugmaž įvardijo ir pretendentus į kitas ministrų vietas. Šiokia tokia dovanėlė žiniasklaidai, nors ir ne pirmo šviežumo, būtų kokia nors partinė blondinė, kuri atsiradus spragai ministrų sąraše kviestų jai mažai pažįstamus žmones jei ne iš gatvės, tai iš užrašų knygelės.

Net ir didelių administracinių ga­bu­­mų ministras, paimtas ne iš pakampio, o iš solidaus sąrašo, per pirmąjį šimtadienį bus nugramzdintas į savo žinybos popieryną. Šiai Seimo ir mi­nistrų kadencijai einant į pabaigą kai kur buvo padaryta visokiausių reorganizacijų, ir ne visos jos itin sėkmingos. Galima lažintis, kad naujųjų vadovų bandymai taisyti nesąmones bus sunkiai atskiriami nuo kėdžių perstumdymo siekiant susodinti į vietas patikimus kadrus.

Neseniai draugas verslininkas, profesionaliai besidomintis ekonomika ir politine istorija, pasakė: „Vienam Lee Kuan Yew tenka dešimt mugabių.“ Legenda tapusį autoritarinį Singapūro vadovą sugretinęs su liūdnai garsėjančiu Zimbabvės diktatoriumi, mano draugas norėjo pasakyti, kad geri diktatoriai – retenybė. Asmenybių švytėjimo po šių rinkimų Lietuvoje tikėtis ne­verta – tai bene svarbiausia savaime iš­sipildanti prognozė. Užtat galima guos­­tis, kad geriau nuobodūs, riboti, bet šiek tiek patyrę, negu charizmatiški, trenkti ir iš gatvės.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA