"Veido" archyvas

Šį savaitgalį Vilniuje – studentų dainų ir šokių šventė “Gaudeamus”.

Į Vilnių suvažiuos keturi su puse tūkstančio dainininkų, šokėjų ir muzikantų iš Baltijos šalių aukštųjų mokyklų. Šventės šūkis – “Prieš srovę” – ne tik atspindės maištingą studentų dvasią, bet ir primins 1988-aisiais Lietuvoje vykusią akademinio jaunimo šventę, kurioje studentai pirmą kartą viešai iškėlė trijų valstybių tautines vėliavas.

Švenčių istorija

Pirmasis Baltijos šalių studentų dainų ir šokių festivalis “Gaudeamus” įvyko 1956 m. Estijoje, Tartu dainų slėnyje. Tuomet šventėje dalyvavo 2,5 tūkst. dainininkų, šokėjų ir muzikantų. Būta ir svečių iš Rusijos, Karelijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Vėliau estafetę perėmė latviai, vėl sugrąžino estams, o 1968-aisiais “Gaudeamus” pagaliau pirmąkart pasiekė Lietuvą. Vilniuje tąsyk dainavo, grojo ir šoko šeši tūkstančiai studentų.

Rekordinis ir iki šiol nepranoktas dalyvių skaičius Lietuvos sostinėje susirinko po dviejų dešimtmečių, kai vyko jubiliejinis, dešimtasis, “Gaudeamus”: 1988-aisiais Vilniuje muzikavo net septyni tūkstančiai akademinio jaunimo atstovų. Šįmet rengiama studentų dainų ir šokių šventė yra jau šešioliktoji.

Nakvos sporto arenose

“Gaudeamus” svečiai niekada nereikalaudavo ypatingo buitinio komforto. “Šįmet pusantro tūkstančio atvykstančių Latvijos atstovų tenkinsis Vilniaus studentų bendrabučiais, maždaug devyni šimtai estų užims Utenos pramogų areną, o atvykėliai iš kitų Lietuvos miestų ant čiužinių nakvos Lengvosios atletikos manieže. Viešbučiuose gyvens tik delegacijų vadovai”, – pasakoja šventės direktorius Saulius Liausa.

Jis tvirtina, kad “Gaudeamus” šįmet suburs daugiau kaip du šimtus studentiškų meno kolektyvų. Vienas iš šventės meno vadovų dirigentas Povilas Gylys priduria, kad studentiškų ansamblių tradicija, iškentėjusi chaotiško universitetų finansavimo laikotarpį, atsitiesia, tačiau narių skaičius kolektyvuose turi tendenciją mažėti. Susiduriama ir su kita problema: daug studentų, baigę egzaminų sesiją, išvyksta uždarbiauti į užsienį ir šventės nebelaukia. Apskritai rasti “Gaudeamus” susibūrimui tinkamą laiką tarp akademinės sesijos pabaigos ir stojamųjų egzaminų pradžios ganėtinai sudėtinga, nes tuo laikotarpiu rengiamos ir nacionalinės dainų šventės (šįmet – Estijoje). Dėl šios priežasties “Gaudeamus” sutaps su Joninių savaitgaliu.

Prieš srovę

Baigiamasis šventės koncertas vyks Kalnų parke, nes, organizatorių manymu, Vingio parko estrada “Gaudeamus” atlikėjų skaičiui pernelyg erdvi. Be to, studentų eitynės iš miesto centro į Kalnų parką Neries krantine simboliškai atspindi šventės šūkį – “Prieš srovę”.

Taip pat vadinsis ir baigiamojo koncertoįvadinis kūrinys, kurį organizatorių užsakymu pagal Romo Lileikio žodžius parašė kompozitorius Giedrius Svilainis. Šventės finale nuskambėsiantis Donato Zakaro “Aukštyn srove” dar sykį suburs trijų valstybių studentus bendrai idėjai.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai koncerte pristatys 25–30 min. trukmės nacionalinius pasirodymus. Drauge bus atliekamos tik minėtos prologo ir finalo kompozicijos, trys dainos, trys šokiai, trys pučiamųjų orkestrui skirti kūriniai, tautiniai himnai ir, žinoma, visų studentų himnas “Gaudeamus”. Jungtiniam studentų chorui Lietuva šįmet pasiūlė Algirdo Martinaičio “Aušros žvaigždę”, atvykusiems šokėjams teks sutrypti “Trepsiuką Pliauškutį”, o pūtikams – išmokti kompozitoriaus Kazio Daugėlos “Šventinį saliutą”. Pagal tradiciją šventės programoje tegali skambėti estų, latvių, lietuvių arba lotynų kalbomis atliekami kūriniai.

Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventės “Gaudeamus” programa

• 24 d. 19 val. Šv. Jonų bažnyčioje – atidarymo koncertas

• 24 d. 21 val. prie Baltojo tilto – koncertas vakaronė

• 25 d. 20 val. Šv. Jonų bažnyčioje – chorai

• 25 d. 20 val. Rotušės aikštėje – pučiamieji orkestrai

• 25 d. 21 val. Rotušės aikštėje – liaudiškų šokių ansambliai

• 25 d. 22 val. Rotušės aikštėje – liaudiškos muzikos ansambliai

• 26 d. 15.30 val. – eitynės nuo Baltojo tilto į Kalnų parką

• 26 d. 17 val. Kalnų parke – jungtinis baigiamasis koncertas