"Scanpix" nuotr.

Naktį iš praėjusio penktadienio į šeštadienį ginčijamame Kalnų Karabacho regione po 22 metų pertraukos įvyko keli Azerbaidžano ir Armėnijos karinių pajėgų susirėmimai. Juos analitikai jau suskubo pavadinti daugiau nei tik regioniniu konfliktu, kuriame grumiasi Rusijos ir Turkijos, taip pat krikščionių ir musulmonų interesai.

Azerbaidžano gynybos ministerija skelbia, kad per parą trukusius susirėmimus žuvo 12 jos karių, Armėnija praneša apie daugiau nei 100 žuvusiųjų.

Armėnijos gynybos ministerija išplatino pareiškimą, kuriame skelbia, kad Azerbaidžano karinės pajėgos panaudojo karo lėktuvus, tankus ir artileriją, bandydamos įsibrauti į Kalnų Karabacho regioną. Baku skelbia, kad šį įsiveržimą išprovokavo galingas apšaudymas mortyromis ir didelio kalibro artilerija.

Tiesa, jau balandžio 3 d. Azerbaidžanas paskelbė apie „vienašališką“ ugnies nutraukimą, tačiau pagrasino smogti Armėnijai, jei ši puls Azerbaidžano pajėgas. Armėnijos remiamų Kalnų Karabacho kovotojų gynybos ministerijos atstovas Davidas Babajanas pareiškė, kad kovos palei fronto liniją tęsiasi.

Nors konfliktas įsiplieskė taip pat netikėtai, kaip ir vėl nuslopo, ekspertai ragina šį regioną stebėti akylai ir neatmeta grėsmės, kad kariniai veiksmai gali vėl atsinaujinti.

Kalnų Karabachas nuo 1994 m. yra kontroliuojamas Armėnijos karinių pajėgų, tačiau Azerbaidžanas ginčija šią jo priklausomybę, o pastaruoju metu įtampa nuolat stiprėja.

Kalnų Karabachas, kurio daugumą gyventojų sudaro etniniai armėnai, yra armėnų kontroliuojamas anklavas Azerbaidžano teritorijoje. 1991 m. Kalnų Karabachas paskelbė nepriklausomybę ir ketinimą jungtis prie Armėnijos. Dėl to kilo karas, per kurį žuvo 30 tūkst. žmonių. 1994 m. Armėnijai jėga užėmus Kalnų Karabacho teritoriją tarp Azerbaidžano ir Armėnijos buvo sudarytos paliaubos. Azerbaidžanas ir Turkija Kalnų Karabacho nepripažįsta.

Azerbaidžano ambasadorius Rusijoje Poladas Biulbiulogly pareiškė, kad Azerbaidžanas Kalnų Karabacho reikalus spręs ne diplomatiniu, o kariniu keliu. Savo ruožtu Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas pareiškė, kad užtikrins Kalnų Karabacho saugumą. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė, kad Turkija palaikys Azerbaidžaną.

Lietuva remia taikų Kalnų Karabacho konflikto sprendimą derybomis ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Minsko grupės kopirmininkų tarpininkavimo pastangas taikiai sureguliuoti konfliktą, remiantis esminiais Jungtinių Tautų chartijoje ir Helsinkio baigiamajame akte įtvirtintais jėgos nenaudojimo, žmonių apsisprendimo ir teritorinio vientisumo principais.