Šis mažo Amerikos miestelio teisininkas metė iššūkį tabako pramonės baronams ir laimėjo 240 mlrd. JAV dolerių žalai atlyginti. Dabar jo ginklai nukreipti į, pasak šio teisininko, savanaudiškus ir korumpuotus maisto pramonės gigantus, tvirtinančius, esą jų produktai yra sveiki ir pagaminti iš natūralių medžiagų, nors iš tikrųjų prifarširuoti druskos, riebalų ir cukraus.
Veikiausiai nedaugelis esate girdėję apie Doną Barrettą. Vargu ar šį vyrą ir gatvėje atpažintumėte, jeigu jis pražingsniuotų kartu su savo Labradoro veislės šunimi Samu. Tačiau šis 68-erių metų rausvažandis pakeitė daugumos mūsų gyvenimą. Tai jis pasistengė, kad daugybė žmonių mestų rūkyti, o vaikai nebandytų įnikti į šį žalingą įprotį. Dabar jis pabandys prisidėti prie mūsų mitybos įpročių kaitos.
D.Barretas yra teisininkas iš mažo Misisipės valstijos miestelio. Jis metė iššūkį tabako pramonės milžinams ir bylą laimėjo. Šis vyriškis padavė į teismą keturias didžiausias JAV cigarečių gamintojas dėl to, kad jų produktai žmonėms sukėlė vėžį, ir iš viso laimėjo 240 mlrd. dolerių žalai atlyginti. Pasibaigus teismo procesams skirtingų JAV valstijų valdžia įvedė griežtesnę cigarečių pakuočių ženklinimo, reklamos ir pardavimo kontrolę, o rūkalių nuo to laiko nuolat mažėja.
Daugumai teisininkų visiškai pakaktų vienos keturiolika metų trukusios Dovydo ir Galijoto kovos, ypač tokios, kuri veda šeimą prie bankroto slenksčio ir stumia į pavojų. D.Barrettas privalėjo įkeisti savo namą, kad galėtų finansuoti bylinėjimosi procesą, bei žmonai nupirkti šaunamąjį ginklą, nes sutuoktinė ir trys jų vaikai sulaukė anoniminių grasinimų mirtimi. Vis dėlto pats teisininkas tvirtina, kad kova dar nėra baigta.
Dabar D.Barrettas nusitaikė į dar vieną labai taikinį – didžiąsias maisto pramonės milžines. „Maisto gamintojos, siekdamos gauti pelno, nuodija Amerikos ir viso pasaulio žmones. Tai korumpuotos savanaudės, kurios turi būti sustabdytos. Aš tai padarysiu. Aš jas nužudysiu“, – žada teisininkas.
D.Barrettas kartu su 35 geriausiais teisininkais visose JAV pateikė daugiau nei 30 ieškinių, nukreiptų prieš didžiausias maisto pramonės milžines ir jų prekių ženklais pažymėtą produkciją platinančius prekybos centrus. Į sąrašą pateko tokios bendrovės, kaip „Coca-Cola“, „PepsiCo“, „Nestle“, „Del Monte“, „Hershey“, „Mars“, „Kraft“, „Procter & Gamble“, „Unilever“, „Costco“, „7-Eleven“, „Whole Foods“ ir „Trader Joe‘s“.
Kartu sudėjus visos šios bendrovės per metus parduoda maisto produktų ir gėrimų už daugiau nei trilijoną dolerių. D.Barrettas kaltina šias įmones, kad jos tyčia klaidingai ženklina savo gaminius, norėdamos, kad šie atrodytų sveikesni, nei yra iš tikrųjų. Teisininko iškeltos bylos – didžiausias, su kokiu kada nors teko susidurti, pavojus šių milžinių pelnui ir įvaizdžiui. Dėl griežtesnių ženklinimo reikalavimų D.Barrettas nekėlė šioms įmonėms ieškinių Didžiojoje Britanijoje, kurioje jos taip pat susižeria milijardus svarų sterlingų.
Nuodėmės mokesčiai
Politikai, teisininkai ir mitybos specialistai daugybę metų stengiasi paskatinti vartotojus rinktis sveikesnį maistą. Dėl to buvo priimti vadinamieji nuodėmės mokesčiai, taikomi riebalams, druskai ir gazuotiems gėrimams. Bandyta uždrausti ir apgaulingas reklamas, bet kone kiekvienas toks mėginimas baigdavosi nesėkme: arba teismas paskelbdavo nutarimą neteisėtu, arba priimta norma pasirodydavo esanti neveiksminga. Naujausias pavyzdys – Niujorko mero Michaelo Bloombergo siekis uždrausti pardavinėti cukringus gaiviuosius gėrimus dideliuose buteliuose. Teismas tokį sprendimą panaikino kovą, teisėjui nusprendus, kad priimtas draudimas diskriminacinio pobūdžio, mat taikomas vieno tipo gėrimams.
Vis dėlto D.Barrettas tikina atradęs puikią formulę, kuri leistų iš šių maisto pramonės įmonių prisiteisti milžiniškas sumas, netgi kur kas didesnes, nei tabako kompanijų sumokėti 240 mlrd. dolerių. „Visas mūsų bylos grožis tas, kad ji labai paprasta“, – šypsodamasis intriguoja teisininkas.
D.Barrettas nebando įrodyti, kad didžiųjų maisto pramonės milžinių produktai kenkia mūsų sveikatai. Sėdėdamas savo kabinete, esančiame priešais centrinėje aikštėje stūksančius teismo rūmus, kuriuose kadaise prasidėjo jo kryžiaus žygis prieš tabako bendroves, jis aiškina, kad, remiantis JAV maisto ir vaistų administracijos (MVA) taisyklėmis, maisto gamintojos ant pakuotės privalo tiksliai išvardyti visas produkto sudedamąsias dalis. Jei tai nepadaroma, produktas yra nelegalus ir juo negalima prekiauti.
Pasak teisininko, didžiosios maisto prekių gamintojos iš apyvartos turi išimti tūkstančius netinkamai paženklintų produktų ir kompensuoti nuostolius, kurių patyrė šiuos produktus per pastaruosius ketverius metus pirkę vartotojai. Būtent tokią laiko ribą numato JAV teismai. Šios bendrovės taip pat privalo papildomai atlyginti žalą, padarytą vartotojų sveikatai, ir iš naujo paženklinti savo produktus – ant etikečių surašyti visą informaciją. Dauguma D.Barretto ieškinių pateikti Kalifornijos valstijoje, kurioje vartotojų teisių apsaugos įstatymai palankesni ieškovui.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.
Maisto ir kitų gaminių sovietiniuose GOST-uose būdavo išvardinamos visos sudedamosios dalys ir jų kiekiai. Šito, gamintoju džiaugsmui, dabar nėra.