„Savanorystė – galimybė keisti pasaulį į geresnę pusę ir keistis pačiam“, – tikina savanoriai, mokę vaikus skurdžiose Afrikos bei Pietų Amerikos mokyklose, ištiesę pagalbos ranką benamiams Europos miestuose ar talkinę gyvūnų reabilitacijos centruose.

Daiva Urbienė

„Banalu sakyti, kad savanoriavimas pakeitė mano gyvenimą, tačiau tikrai aukštyn kojomis apvertė daugelį dalykų. Tarkim, pakito gyvenimo būdas: nuo tada, kai pradėjau savanoriauti, visą laisvalaikį ir atostogas skiriu šiai veiklai. Pasikeitė požiūris į gyvenimą, jo prasmę, darbą, karjerą. Anksčiau atrodė, kad karjera mano gyvenime labai svarbi, o dabar taip nebemanau. Atvirkščiai, noriu kuo daugiau išbandyti įvairios veiklos ir galbūt net pakeisti savo darbo profilį, nes atradau, kad man patinka mokyti. Keliaudamas į svečią šalį ir ten dirbdamas bei gyvendamas su kitokiais žmonėmis atlieki savotiškus kultūrinius mainus: kažką tu iš jų perimi, kažko jie iš tavęs išmoksta. Staiga supranti, kad kultūriniai dalykai yra reliatyvūs ir priklauso nuo šalies, kurioje gimei. Galų gale suvoki ir atrandi, kad geriausias būdas save pažinti – tai atiduoti save kitiems“, – apie savanorystės pamokas ir atradimus pasakoja Silvija Guzelytė, gyvenanti Belgijoje ir dirbanti Europos gynybos agentūros Politikos ir planavimo skyriuje.

Panašiai apie savanorystę kalba ir kitos mūsų pašnekovės Miglė Daugnoraitė, beveik dvejus metus praleidusi Pietų Afrikos Respublikos gyvūnų rezervatuose, bei Aurelija Dzedzevičiūtė, VšĮ „Socialinis veiksmas“ vadovė. Pasak jų, savanoriavimas – tai puikus būdas ne tik atrasti save, bet ir pažinti kitą šalį. Juk trumpam nuvykęs į kitą šalį nepažinsi jos kultūros tiek, kiek gyvendamas, mokydamasis ir dirbdamas joje beveik metus. Tai pakankamai ilgas laiko tarpas, kad įsilietum į vietos gyvenimo ritmą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-41-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje