Prieš pat Londono olimpinių žaidynių pradžią Lietuvos knygynuose pasirodė naujas lietuviškas gidas “Savas Londonas”. Ši knyga tikrai padės lietuviams, norintiems geriau pažinti Londoną, o “Veide” siūlome ištrauką iš jo.

Londonas, kuris uždirba pinigus

Londono Sitis (The City of London)
Londono Sitis yra senoji Londono širdis ir vieta, kur prieš du tūkstančius metų aukštomis sienomis aptvertas ir giliu groviu apjuostas stovėjo romėnų miestas. Senasis Londonas užėmė apie vieną kvadratinę mylią (beveik 2,6 kvadratinius kilometrus), tad Londono Sitis iki šiol yra vadinamas “Kvadratine mylia” (Square Mile). Sitis turi savo herbą, policijos pajėgas (nepavaldžias Londono miesto policijai, prižiūrinčiai likusią miesto dalį) ir administracinį organą – The City of London Corporation, nepriklausomą nuo valstybės ir miesto valdžios.
Sitis kartu su Volstritu Niujorke valdo pasaulio finansus. Tai ta Londono vieta, kurioje yra “užkalami” didžiausi pinigai šalyje. “Kvadratinėje mylioje” gyvena apie 11 tūkst. žmonių, tačiau dirba apie 300 tūkst., kurių didžioji dalis tarnauja bankuose (savo skyrius čia turi 500 bankų) ir kitose finansines paslaugas teikiančiose kompanijose.
Po neseniai užklupusios finansinės krizės žodis “bankininkas” nemažam skaičiui žmonių JAV, Europoje ir ypač Jungtinėje Karalystėje lyg keiksmažodis. 2011 m. rudenį protestuotojai prieš ekonominę nelygybę, bankininkų ir politikų godumą grasino okupuoti prie Šv. Pauliaus katedros esančią Londono vertybinių popierių biržą. Įsikišus policijai, protestuotojai nusprendė nepasitenkinimą reikšti taikiai ir prie katedros laiptų pasistatę palapines, lauko virtuves ir informacijos punktus apsigyveno. Tikriausiai jie ten tebestovyklautų, jei ne teismo sprendimas, kuriuo remiantis po penkių mėnesių palapinių miestelis iškraustytas.
Iki krizės bankininkai (dažniausiai vyrai) garsėjo švaistūnišku ir šiek tiek palaidu gyvenimo būdu: pramogoms, prostitutėms, kokainui ir šampanui buvo išleidžiami tūkstančiai svarų per vieną vakarą. Bankrutavus Lehman Brothers bankui, finansinė industrija patyrė šoką, o tūkstančiams bankininkų netekus darbo, kiek aprimo ir nesaikingas jų elgesys.
Iki šiol finansininkus keikiantiems žmonėms ekonomistai primena, kad ši industrija sudaro didžiulę dalį Britanijos eksporto, moka mokesčius ir kuria gerai apmokamas darbo vietas. Vien “Kvadratinė mylia” įneša apie 2,4 proc. visų nacionalinių pajamų, o šalies finansinių paslaugų sektorius 2010–2011 m. valstybei sumokėjo 63 mlrd. svarų sterlingų, arba 12 proc., mokesčių.
Londono Sitis savaitgaliais būna toks išmiręs, kad galima filmuoti siaubo filmus. Geriausia čia apsilankyti darbo valandomis. Jei su bankininkais norite pasitrinti alkūnėmis greitojo maisto tiekimo įstaigose, ateikite per pietus, o jei norite išgerti – po 6 valandos vakare.
“Kvadratinė mylia” garsėja ne tik uždirbamais pinigais, bet ir nuo viduramžių mažai pakitusiomis siauromis gatvelėmis, senovine ir modernia architektūra, muziejais ir viena įdomiausių (o gal net ir pačia įdomiausia) istorine vieta šalyje – Londono Taueriu (The Tower of London).

Londono Taueris

Kranksintys juodi varnai, karalienėms ir išdavikams kapojamos galvos, bokštuose kalintys princai, nepavykusios deimantų vagystės – jei Londono Tauerio sienos galėtų kalbėti, tikriausiai niekada neužsičiaupdamos pasakotų per 900 metų įvykusius nutikimus.
Tauerio istorija prasidėjo nuo Angliją ir Londoną užgrobusio normandų (dabartinė Prancūzija) kunigaikščio Viljamo Užkariautojo. Karūnuotas karaliumi ir siekdamas palaužti aršius miesto gyventojus, ant Temzės upės šiaurinio kranto kitoje Londono tilto pusėje Viljamas pasišovė pastatyti tvirtovę.
Normandijos mūrininkų sugalvotas ir 1100 m. baigtas Baltasis bokštas buvo iki tol neregėtas statinys Anglijoje – didžiulis (36 x 32,5 metrų skersmens ir 27,5 metrų aukščio) bokštas buvo matomas iš tolimiausių apylinkių ir saugomas romėniškų sienų ir 7,5 metrų pločio bei 3,4 metrų gylio griovio.
Tauerį plėtė ir įtvirtinimus stiprino dažnas viduramžių karalius. Tvirtovės funkciją pastatas atliko iki pat XIX a. Antrąja, kalėjimo, paskirtimi šis pagarsėjo XVI a., kai gimė gąsdinanti frazė “išsiųstas į Tauerį” (nors pirmasis kalinys į bokštą uždarytas jau 1100-aisiais).
Taueryje kalėjo jauna, dar nekarūnuota Elžbieta, čia nukirsta galva karaliaus Henriko VIII antrajai žmonai Anai Bolein, nuo kartuvių nušokęs nusilaužė sprandą Gajus Foksas, ketinęs sprogdinti Parlamentą, iš bokšto dingo Karaliaus Edvardo IV dvylikametis sūnus Edvardas V ir jo jaunesnysis brolis Ričardas. Sakoma, kad princai dėdės įsakymu buvo uždusinti ir palaidoti slaptoje Tauerio vietoje. Atsikratęs vaikų, jų dėdė tapo karaliumi Ričardu III.

Brangakmenių kolekcija
Šiais laikais Taueryje turistus linksmina aktoriai, kasdien rengiami įvairiausi su tvirtovės istorija susiję pasirodymai, kovos, parodos ir ekskursijos.
Didžiulio lankytojų susidomėjimo visuomet sulaukia čia saugoma monarchijos brangakmenių kolekcija (Crown Jewels), kuri susideda iš karūnų, valstybinėms ceremonijoms skirtų drabužių, daiktų ir kitų regalijų. Galite apžiūrėti valstybinę imperijos karūną su 2 868 deimantais, 273 perlais, 17 safyrų, 11 smaragdų ir 5 rubinais, kurią karalienė dėvi kiekvienais metais naujam darbo sezonui atidarydama Parlamentą. Tuomet prie tuščios karūnos vietos parodoje padedamas raštelis su užrašu “daiktas naudojamas”.
Kolekcijoje pamatysite ir seniausią objektą – 800 metų senumo sidabrinį karūnavimo šaukštą, išgyvenusį karališkųjų brangakmenių sunaikinimą: 1649-aisiais karaliui Čarlzui nukirtus galvą, Parlamentas paskelbė monarchijos galą, sulaužė karūnas ir išlydė auksą bei sidabrą. Beje, britų monarchija yra vienintelė monarchija pasaulyje, iki šiol naudojanti karališkųjų brangakmenių kolekciją karūnavimo ir kitose ceremonijose.

Varnai
Pasak legendos, Tauerio nebeliks, jei išskris šeši čia gyvenantys juodieji varnai. Sakoma, kad Čarlzas II pirmas patikėjo šia istorija ir nusprendė, jog varnus reikia saugoti (tuo labai sunervindamas savo astronomą Džoną Flemstidą, kuris skundėsi, esą paukščiai trukdo jam žiūrėti į žvaigždes Baltajame bokšte).
Nors varnams pakerpamas vienas sparnas, kai kurie jų vis tiek sugebėjo pabėgti, o kitus teko atleisti. Varnas Jurgis iš pareigų pašalintas dėl to, kad lesė televizorių antenas, o varnas Grogas paskutinį kartą buvo pastebėtas prie Rytų Londono aludės. Varna Munina Taueryje ramiai gyveno 16 metų, tačiau vieną 2010-ųjų dieną sumanė pabėgti. Varnų prižiūrėtojas po penkių dienų sugavo ją prie Grinvičo.
Šiais laikais Taueryje, netoli Veikfildo bokšto, patogų gyvenimą gyvena septyni juodieji paukščiai (vienas papildomas). Kasdien jie gauna po 170 gramų žalios mėsos ir kraujyje mirkytų paukščiams skirtų sausainių. Kartą per savaitę varnai mėgaujasi žaliais kiaušiniais, o kartkartėmis – triušio mėsyte (su visu kailiu, nes kailis jiems, pasirodo, sveika). Nenuostabu, kad juodieji krankliai gana ilgai gyvena – Džimas Varnas mirė 44 metų. Turistai perspėjami varnų neliesti (gali įkirsti snapu) ir nemaitinti (nutuks).

Tauerio sargybiniai ir ekskursijų gidai jomenai
Be septynių gerai maitinamų varnų, Londone Taueryje taip pat gyvena 35 tautai nusipelnę kariškiai ir karalienės briliantų sargai, oficialiai vadinami jomenais, o pravardžiuojami “jautienos valgytojais”. Pasipuošę juodomis ir raudonomis uniformomis, su karūnos emblema ir ER raidėmis ant krūtinės, šie sargai yra viena populiariausių Tauerio atrakcijų, be to, Londono ir Britanijos simbolis.
Manoma, kad “jautienos valgytojais” jie praminti, nes būdami karališkaisiais sargybiniais viduramžiais nuo karaliaus stalo galėjo valgyti tiek mėsos, kiek norėjo. Šiais laikais jais gali tapti 22 metus armijoje garbingai atitarnavę kariškiai.
“Jautienos valgytojai” turistus kasdien linksmina įdomiais pasakojimais ir darbo valandomis kas 30 minučių veda ekskursijas, kurios prasideda prie pagrindinio įėjimo ir trunka apie valandą (ši pramoga įtraukta į bilieto kainą)…

Seniausias šou mieste
Jau 700 metų kiekvieną vakarą vyksta “Raktų ceremonija”, per kurią nakčiai užrakinamas Londono Taueris ir jame esančios brangenybės.
Lygiai 21:53 pagrindinis jomenų sargybinis, apsirėdęs Tiudorių laikų paltu, susitinka su Tauerį saugančia karine palyda ir pasikeičia maždaug tokiomis frazėmis: “Kas čia eina?” – “Raktai eina.” – “Kieno raktai?” – “Karalienės Elžbietos.”
Ceremonija baigiasi 22:00, tvirtovė užrakinama nakčiai ir visi eina miegoti arba išgerti į Taueryje esančią aludę. Net per Antrąjį pasaulinį karą bombai kliudžius Tauerį, ceremonija įvyko, tik 30 min. vėliau.
Jei norite šį procesą pamatyti, bilietus būtinai užsisakykite iš anksto, nes jie išparduodami prieš keletą mėnesių.
O 9 valandą galima stebėti Tauerio atrakinimo ceremoniją.

Vilma Anusaitė

Apie knygą ir autorę

Ką tik pasirodęs “Savas Londonas” – tai visiškai lietuviškas gidas po lietuvių pamėgtą ir gausiai lankomą Jungtinės Karalystės sostinę, kuriame apie šio didmiesčio įžymybes ir savo mėgstamiausias vietas pasakoja žurnalistė Vilma Anusaitė.
Aptariamame gide skaitytojas ras visą turistams aktualiausią informaciją: lankomiausius muziejus, galerijas, istorinius objektus. Taip pat sužinos, kur geriausia apsipirkti ir pavalgyti, kur verta linksmintis, apsistoti, kokiu transportu naudotis.
Londone jau vienuolika metų gyvenanti gido autorė V.Anusaitė šį miestą pažįsta kaip savo penkis pirštus, tad gali parekomenduoti ne vieną įspūdingą kavinę, nepatenkančią į šabloninius turistų gidus, ar pakviesti apsilankyti tik vietiniams žinomose pramogų vietose. Tai ypač naudinga knyga vykstantiesiems į Londono olimpiadą!
Gidas unikalus ir tuo, kad jame apie savo mėgstamiausias Londono vietas pasakoja ir kiti žymūs Lietuvos visuomenės veikėjai, gyvenantys ar gyvenę šiame mieste: Beata Nicholson, Dalia Ibelhauptaitė, Edgaras Montvidas, Andrius Užkalnis ir kt.