Seime svarstoma galimybė, kad ne valstybė turėtų įrodinėti turto nepagrįstumą, o pats jo savininkas, kilus įtarimų dėl turto kilmės, turėtų įrodyti jo teisėtumą – priešingu atveju turtas būtų konfiskuojamas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo Baudžiamajame kodekse įteisinti nuostatą, kuri leistų konfiskuoti turtą, jei savininkas negalėtų pagrįsti jo įgijimo teisėtomis pajamomis.

Tuo metu per Seimo pirmininkės Irenos Degutienės bei komitetų vadovų pasitarimą dėl kovos su korupcija pasiūlyta eiti dar kitu keliu – numatyti prievolę pačiam savininkui įrodyti turto, dėl kurio kilmės abejojama, pagrįstumą.

“Tai yra projektas, kurį galėsime svarstyti ir priimti, tačiau dar matome galimybių papildomoms priemonėms”, – paklaustas, kaip vertina prezidentės iniciatyvą, ketvirtadienį sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Tų priemonių esmė, pasak komiteto pirmininko, – jog ne valstybė baudžiamojo proceso metu turėtų įrodyti, kad savininkas neturėjo teisėtų galimybių įgyti turimo turto, o pats savininkas turėtų įrodyti turto pagrįstumą.

“Matome galimybę ne išorinei korupcijai pažaboti, o galbūt šešėlinei ekonomikai. Tiesioginė korupcija – kyšis, reikalinga baudžiamoji byla, reikia įrodinėti valstybei, o tai brangiai kainuoja, o mes manome, kad būtų galima nusileisti į kitą lygmenį, manau, galėtų būti prokuratūros padalinys, kuris stebėtų finansinius srautus, ir ten, kur atsiranda įtarimas, kad nepagrįstai didelis turtas ar pajamos, pareikalauti pagrįsti”, – po pasitarimo kalbėjo S.Šedbaras.

Anot jo, savininkui nesugebėjus pagrįsti turto įsigijimo šaltinių, tas turtas konfiskuojamas.

“Bet tai jau ne baudžiamoji byla, o administracinės civilinės priemonės, kad ne valstybė įrodinėtų didžiulius pinigus leisdama, o tas asmuo, kuris įtariamas turįs nepagrįstai didelį turtą ar pajamas, turėtų pagrįsti, iš kur jis jas gavo – ar tai yra uošvienė, ar močiutė, ar teta, ar dar kas nors”, – tęsė TTK vadovas.

S.Šedbaras tvirtino, jog minėtas mechanizmas – ne naujovė, o siūlomas atsižvelgiant į Vakarų šalių patirtį, tačiau pripažino, jog įdiegti jį Lietuvoje “nebus paprasta ir lengva”.

Turto konfiskavimo ribas plėsti siūlo ir Teisingumo ministerija, ir prezidentė D.Grybauskaitė. Tačiau, anot šalies vadovės, ministerijos projektas “yra švelnesnis, paliekantis spragų išsisukti nuo atsakomybės neteisėtai turtą sukaupusiems asmenims”.

Kaip pranešė Prezidentūra, prezidentės iniciatyva parengtos ir Seime registruojamos Baudžiamojo kodekso pataisos sudarytų realias galimybes konfiskuoti visą nusikalstamais būdais įgytą turtą.

Baudžiamojon atsakomybėn siūloma traukti didelės vertės turtu disponuojančius asmenis, kurie negali įgyto turto pagrįsti teisėtomis pajamomis, net jei nėra kitų jų padarytų nusikalstamų veikų įrodymų.

Konfiskavimą, Prezidentūros teigimu, ypač apsunkina, kai “neteisėtai praturtėję asmenys, dažniausiai – turtą ir pajamas privalantys deklaruoti pareigūnai, – visą savo turtą registruoja kitų asmenų vardu”. Todėl esą siūloma įtvirtinti plačias turto, perleisto tretiesiems asmenims, konfiskavimo galimybes.

Teisingumo ministerija siūlo nustatyti, kad iš nusikaltimus padariusių asmenų būtų galima konfiskuoti ne tik tiesiogiai nusikaltimo būdu įgytą turtą, bet ir jį panaudojus gautą ekonominę naudą.

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas nenumato galimybės iš nusikaltimą padariusio asmens konfiskuoti tą turtą ar pajamas, kurias jis gavo pasinaudodamas nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais.

Ministerijos projekte taip pat siūloma įtvirtinti išplėstinį turto konfiskavimą. Įtvirtinus šią priemonę, teismas, priimdamas sprendimą dėl bausmės už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus paskyrimo, galėtų peržiūrėti ir visą kaltinamojo turimą turtą bei įvertinti, ar jis yra proporcingas to asmens pajamoms.

Jei paaiškėtų, kad tokiam asmeniui priklausantis turtas taip pat galėjo būti įgytas nusikalstamu būdu (nebūtinai iš tos pačios nusikalstamos veikos, už kurią asmuo yra teisiamas), jis taip pat būtų konfiskuotas.