Ligšioliniai merų ir jų komandų darbai bei pasiekimai liudija, kad jiems vertėtų suteikti daugiau galių, teisių, finansinio savarankiškumo, o taip pat ir atsakomybės.

Praėjusią savaitę šalies miestų ir rajonų merai susitiko su premjeru Algirdu Butkevičiumi. Per šį susitikimą paaiškėjo, kad ženkli dalis merų yra kur kas kompetentingesni, išmintingesni, daugiau nuveikę ir turintys daugiau idėjų bei siūlymų nei kai kurie šios Vyriausybės ministrai.
Todėl jau daug metų skambantis merų prašymas suteikti savivaldai daugiau valdžios bei galių ir padidinti savivaldybių finansinį savarankiškumą – nebeatrodo nei įžulus, nei populistinis, o kaip tik visiškai logiškas. Vertinant objektyviai, gana didelė dalis savivaldybių tvarkosi puikiai, stebina novatoriškumu ir naujais projektais, mažomis skolomis ir regionuose ženkliai pagerėjusia gyvenimo kokybe.
O štai apie centrinę valdžią to nepaskysi – skolos mižiniškos, idėjos skurdžios, o stambieji projektai, tarkime, Visagino atominė elektrinė, daugiabučių renovavimas, ar santykių su kaimynais gerinimas – visiškoje aklavietėje.
Merai neslepia, jog yra labai nusivylę buvusia Vyriausybe, kuri ne tik neplėtė, bet netgi ribojo vietos savivaldos kompetenciją ir nepakankamai finansavo savivaldybėms užkrautas funkcijas. Tiesą sakant, buvusieji valdantieji bent savivaldos srityje pridarė tikrai nemažai žalos: jie visiškai neskatino savivaldybių taupyti lėšų, o kaip tik kone ragino siekti tapti probleminiais regionais ir kaulyti iš centrinės valdžios paramos. Šias išvadas galima pagrįsti tokiais pavyzdžiais: jei savivaldybė surinkdavo daugiau lėšų nei planuodavo, didžiąją dalį jų centrinė valdžia perimdavo ir išdalindavo kitoms, neva skurdesnėms savivaldybėms. Taigi savivaldybės visiškai nebūdavo suinteresuotos tų viršplaninių pajamų gauti. O štai jei višplaninės pajamos liktų pačiai savivaldybei, šios būtų maksimaliai suintersuotos jų surinkti kuo daugiau ir panaudoti jas savo regiono gerovei.
Dar vienas pavyzdys: kai centrinė valdžia leido atlikti eksperimentą ir penkios savivaldybės pačios savarankiškai ėmė valdyti bei skirstyti socialinės paramos lėšas, išvydome neregėta dalyką – jos sutaupė labai daug šių lėšų. Tarkime, Akmenės rajonas iš 16 mln. Lt, skirtų socialinėms pašalpoms, sutaupė 7 mln. Lt (nes socialiniai darbuotojai po du kartus aplankė visus pretenduojančiuosius gauti socialinę pašalpą ir mikliai nustatė, kam būtina skirti pašalpą, o kas piktnaudžiauja). Jei iš savivaldybės sutaupytos lėšos būtų atimtos, ji tikrai nebūtų taip taupiusi. O dabar kai visi 7 mln. Lt jai liko, už šiuos pinigus Akmenės rajone įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, trinkelėmis iškloti šaligatviai, įrengtos apšvietimo sistemos, atlikti kiti darbai.
Na, o savivaldybės, kurios šiame eksperimente nedalyvavo, o jų – net 55, kaip jau tikriausiai supratote, jokių milijonų, skirtų socialinėms pašalpoms, nesutaupė, taigi negalėjo maloniai nustebinti savo rajono gyventojų nei gyvenimo kokybės gerinimo, nei apinkos gražinimo projektais. Tad galbūt Akmenės pavyzdį derėtų perkelti visai Lietuvai ir tuomet socialinė parama būtų skiriama tik tiems, kam reikia, o sutaupytos lėšos leistų ženkliai pagrąžinti Lietuvą.
Būtent tokių ir panašių permainų merai tikisi iš A.Butkevičiaus Vyriausybės. Tiesą sakant, pasiūlymų jie turi daugybę ir įvairiose srityse. Apie daugiabučių renovavimą – taip pat. Jei premjeras išgirs merus, galime sulaukti proveržio. Ir ne tik Vilniuje.
Žinoma, atsiras tvirtinančių, kad ne visi merai šviesuliai ir idėjų generatoriai, be to, esama tarp jų ir korumpuotų veikėjų. Žinoma, tarp visų 60-ies Lietuvos merų išties aukšto lygio vadovai, iniciatyvūs profesionalai, savo ragiono patriotai sudaro mažiau nei trečdalį, bet tam savaitraštis “Veidas” jau penkerius metus ir rengia geriausio mero rinkimus, kad visi tokius lyderius pastebėtume, įvertintume ir pagerbtume.

Geriausi 2013 metų merai

Šiemet “Veidas” jau penktą kartą sudarė daugiausiai naudos savo miestams ir rajonams duodančių merų reitingą. Šįkart meru, turinčiu daugiausiai idėjų, kaip gerinti kraštiečių gyvenimą, skatinančiu verslo plėtrą ir pritraukiančiu maksimaliai ES paramos, diegiančiu komfortišką infrastruktūrą, garsinančiu atstovaujamą savivaldybę ir daugiausiai jai nuveikusiu, pripažintas Utenos rajono meras Alvydas Katinas. Reitinge jis pranoko antroje vietoje atsidūrusį Akmenės r. merą Vitalijų Mitrofanovą ir Palangos merą Šarūną Vaitkų. Aplenkė jis netgi didmiesčių merus Artūrą Zuoką ir Andrių Kupčinską.
Didžiausias šiųmečio reitingo netikėtumas – Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus šuolis iš 19-os į prizinę trečiąją vietą. Kita vertus, stebėtis gal ir nereikėtų, nes Palangai pavyko ištrūkti iš sąstingio ir susirasti savo nišą (kaip kadaise tai padarė Druskininkai). Taigi šis kurortas akivaizdžiai progresuoja, ir vieni svarbūs projektai veja kitus.
Daugeliui paprastai labai įdomu, kas ir kaip balsavo. Taigi jeigu būtume vertinę tik merų atsakymus, laimėję būtų V.Mitrofanovas, V.Makūnas ir A.Vrubliauskas, verslo organizacijų atstovai daug savo balsų atidavė už A.Katiną, A.Zuoką ir S.Žvinį, o ministerijų grietinėlė – už V.Grubliauską, A.Abromavičių, A.Kupčinską ir Š.Vaitkų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-5-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.