Mūsų savivaldybės už skolintus pinigus renovuoja mokyklas, darželius, moka koncesininkams, tvarko aplinką, apšviečia vis daugiau gatvių. Šis procesas itin suaktyvėja artėjant rinkimams, tačiau dažnai nutylima, kad skolų našta prislėgs jau kitų kadencijų politikus.

Štai, pavyzdžiui, 2007-aisiais atėję į valdžią Klaipėdos miesto savivaldybės politikai rado 10 mln. Lt skolą, o dabar ji jau siekia 67 mln. Lt. Per ketverius metus skolą sugebėta padidinti beveik septynis kartus. Alytaus miestas ją padidino keturis, Šiaulių – tris kartus. Sostinės skola 2007 m. siekė 201 mln. Lt, dabar – 363 mln. Lt, t. y. padidėjo beveik du kartus. Visų savivaldybių skolos kartu dabar siekia  daugiau nei 1,26 mlrd. Lt.

Už finansus atsakingų savivaldybių pareigūnų kalbos ir argumentai – panašūs. Tikinama, kad nesiskolinant miestų gatvės būtų purvinos ir tamsios, nebūtų atnaujinamos mokyklos ir panašiai. Taip pat minimi ilgalaikiai investiciniai projektai.

Štai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė tikina, kad beveik septynis kartus per ketverius metus išaugusia skola stebėtis nereikėtų – 2007-aisiais valdžia ėmė labai mažai paskolų.

“Tik per pastaruosius dvejus metus nusprendėme  daugiau skolintis, tačiau paskolų limito neviršijame. Juk savivaldybių biudžetai – ne tokie, kurie galėtų “patempti” ilgalaikius investicinius projektus”. R.Kambaraitė vardijo, kad už skolintus pinigus bus renovuota dešimtys švietimo įstaigų, statoma ir daugiafunkcė sporto arena, sutvarkytos krantinės, jachtų uostas ir kt.
Kitų metų biudžete dar didesnės privilegijos skolintis numatytos Vilniaus ir Kauno miestams. Sostinei numatytas skolinimosi planas – net 600 mln. Lt. Priminsime, kad kitoms savivaldybėms bus leidžiama praskolinti 40 proc. savų biudžetų, o štai laikinajai sostinei palikta teisė skolą didinti iki 55 proc., Vilniui – iki 85 proc. Tačiau reikia nepamiršti, kad Kaunas ir Vilnius – miestai, įgyvendinantys nemažai didelių investicinių projektų, generuojančių ir tam tikras pajamas.

“DnB Nord” banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis sako, kad reikia konkrečiai nagrinėti kiekvienos savivaldybės skolinimosi atvejį, žiūrėti, kokiems konkrečiai tikslams ji skolinosi: “Jei pravalgyti, žinoma, blogai. Tačiau jei ūkiui modernizuoti, tai jau neblogai”. Vis dėlto jis spėja, kad kai kurios savivaldybės diržų iki galo taip ir nesusiveržė.