Finansų ministerijos duomenimis, pernai spalio mėnesį įvairioms finansinėms institucijoms krašto savivaldybės buvo skolingos daugiau nei 1 mlrd. 266 mln. litų. Tai sudarė daugiau nei trečdalį visų patvirtintų savivaldybių pajamų.

Milijoninių skolų turi 57 savivaldybės iš 60. Tik trys krašto savivaldybės – Birštono, Visagino ir Vilniaus rajono – gali pasigirti neturinčios skolų.

Prasiskolinusi sostinė

Labiausiai prasiskolinusi Vilniaus miesto savivaldybė. Jos skolos finansinėms institucijoms pernai spalį siekė 363 mln. 588 tūkst. litų. Tai sudarė 59 proc. visų patvirtintų miesto biudžeto pajamų. Ne menkesnę sumą pinigų sostinės savivaldybė skolinga ir įvairiems ūkio subjektams.

Anot Vilniaus miesto mero Raimundo Aleknos, savivaldybės skolos viršija 800 mln. litų. Jos esą susiformavo dėl neatsakingų ankstesnių miesto valdžių veiksmų. “Skolos susidarė per daugybę metų. Savivaldybė pakankamai pajamų negaudavo, o išlaidoms numatyti pinigai būdavo išleidžiami ateities biudžetų sąskaita”, – LŽ aiškino jis.

R.Alekna tikino, kad sostinės valdžia turi veiksmų planą, kaip mažinti miesto skolas. Esą jau kreiptasi į Finansų ministeriją ir Seimo pirmininkę Ireną Degutienę su prašymu peržiūrėti įstatymą dėl savivaldybių biudžetų sudarymo. “Kitaip niekaip skolų neatiduosime”, – atsiduso R.Alekna.

Skolos slegia ir kitus

Antroji labiausiai prasiskolinusi – Kauno miesto savivaldybė. Spalio mėnesio duomenimis, laikinosios sostinės skolos finansinėms institucijoms siekė daugiau nei 172 mln. litų. Tai sudaro beveik 38 proc. patvirtintų savivaldybės biudžeto pajamų. Kauno rajono savivaldybės skolos siekė beveik 30 mln. litų.

Klaipėdos miesto savivaldybės skolos praėjusių metų pabaigoje siekė 67,4 mln. litų. Tai – beveik 30 proc. miesto metinio biudžeto. Klaipėdos rajono savivaldybė buvo skolinga beveik 25 mln. litų.

Ketvirto pagal dydį Lietuvos miesto Šiaulių skolos finansinėms institucijoms spalį sudarė 67,4 mln. litų. Ši suma – beveik pusė miesto metinio biudžeto. Panevėžio miesto savivaldybė finansinėms institucijoms tuo pačiu laikotarpiu buvo skolinga 44,3 mln. litų. Ši suma sudarė 40 proc. savivaldybės metų biudžeto. Alytaus ir Marijampolės miestų savivaldybės buvo skolingos atitinkamai 30 mln. ir 24,7 mln. litų – po 40 proc. jų metinių biudžetų.

Didelė biudžeto pyrago dalis

Skaičiuojant pagal tai, kiek procentų savivaldybių metinių biudžetų sudaro jų skolos, tarp labiausiai prasiskolinusių atsiduria ir mažesnės savivaldybės. Pavyzdžiui, Druskininkų savivaldybės skola praėjusių metų pabaigoje sudarė 46,5 proc. visų patvirtintų metų pajamų – 14,5 mln. litų. Pakruojo rajono savivaldybė buvo skolinga 13,4 mln. litų, t. y. beveik 45 proc. metinio biudžeto. Alytaus rajono savivaldybės skola sudarė beveik 44 proc. metinio biudžeto ir siekė 13,3 mln. litų.

Mažiausią skolą pernai spalio mėnesį turėjo Anykščių rajono savivaldybė. Ji sudarė 5,3 proc. visų metinių savivaldybės pajamų ir siekė 1,7 mln. litų. Molėtų rajono savivaldybė buvo skolinga kiek mažiau – 1,3 mln. litų, tačiau ši suma sudarė 5,6 proc. savivaldybės metinių biudžeto pajamų. Kaišiadorių rajono savivaldybės skola sudarė 6,4 proc. metinio biudžeto – 2,5 mln. litų.

Skolinimasis neturi įsisiūbuoti

Ne pirmus metus be skolų gyvena Birštono, Visagino ir Vilniaus rajono savivaldybės. Visagino savivaldybės mero Vytauto Račkausko teigimu, stengiamasi išsiversti su turimais pinigais. Esą prireikus papildomų lėšų, pirmiausia ieškoma vidinių resursų ir žiūrima, kur galima sutaupyti. “Džiaugsmo dėl tokio išlaidų mažinimo nedaug, tai didelis darbas. Tačiau laiku susispaudus, vėliau bus geriau. Juk, pasiskolinus pinigų, reikės ne tik juos grąžinti, bet ir skirti nemažai lėšų skolai administruoti”, – LŽ pažymėjo V.Račkauskas.

Laisvosios rinkos instituto prezidentės Rūtos Vainienės nuomone, savivaldybėms gali prireikti skolintis. Tačiau paskolos turėtų būti imamos tik finansiniams srautams subalansuoti. “Dabar susidaro įspūdis, kad gausiai besiskolinančios savivaldybės nori padaryti gerus darbus ateities sąskaita. Nesakau, kad skolintis joms draudžiama, juk būna įvairių situacijų, pavyzdžiui, kai reikia už ką nors atsiskaityti anksčiau, nei įplaukia lėšos. Tačiau iš karto turi būti numatytas skolų grąžinimo šaltinis, jų negalima palikti augti”, – pažymėjo ekspertė.