Prieš prasidedant ekonominei krizei ekonomikos augimą jautė ir savivalda, ir valstybė, bet nuo 2011 m. jį jaučia tik valstybė.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) netrukus rinksis į dvidešimtąjį suvažiavimą. Regis, atidengtos visos savivaldą slegiančios problemos, bet reikiamų sprendimų nėra. Ypač didelį smūgį savivaldybėms sudavė ekonominė krizė ir jos laikotarpiu priimti sprendimai. Nors kalbama, kad kuo daugiau funkcijų reikia perduoti savivaldybėms, realybė liudija ką kita: savivaldybėms savarankiškumo nepadaugėjo.
Šiame suvažiavime dar kartą bus priminta apie netesėtus valdžios pažadus, įvardytos ekonominės krizės pasekmės Lietuvos savivaldai ir pasiūlyta, kaip tikslingai jas šalinti.
LSA prezidentas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pripažįsta, kad ši Vyriausybė labiau įsiklauso į savivaldybių nusiskundimus. Tačiau ypač skaudina, kad per pastarąjį laikotarpį neatsirado pasitikėjimo savivalda iš kai kurių Seimo narių, tam tikrų ministerijų pusės.

Siekti ekonominės naudos nemotyvuojama
Pasak LSA direktorės Romos Žakaitienės, visos Vyriausybės kalba apie darbo vietų kūrimą, investicijų pritraukimą į regionus, tačiau per mažai kreipiama dėmesio, kad tai daryti savivaldybėms trūksta motyvacijos.
LSA jau ne vienus metus įtikinėja, kad savivaldybių motyvaciją gerokai pakerta savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies neteisėtas mažinimas ir savivaldybių biudžetų savarankiškų pajamų didėjimo ribojimas. Belieka tikėtis, kad ši Vyriausybė ryšis priimti regionų plėtrą užtikrinančius sprendimus.
Iki 2011 m. didžioji dalis gyventojų pajamų mokesčio įplaukų prognozuojamo prieaugio likdavo savivaldybių biudžetams. Tačiau nuo 2011 m. Vyriausybė nusprendė, kad savivaldybės turėtų atiduoti valstybės biudžetui visą GPM prognozuojamų įplaukų padidėjimą. Dėl tokio pakeitimo GPM prognozuojamos įplaukos į valstybės biudžetą 2013 m., palyginti su 2012-aisiais, padidėjo net 25 proc. Būtent tokios pajamų dalies neteko savivaldybės.
Jei kuriame nors regione atidaroma gamykla ir atsiranda naujų darbo vietų, savivaldybės gyventojai to nejaučia, nes surenkami didesni mokesčiai paskirstomi kitiems.
Todėl suvažiavime LSA dar kartą siūlys keisti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą ir neriboti savivaldybių pajamų didėjimo, nustatant, kad savivaldybėms tenkančiam GPM procentui skaičiuoti kaip pagrindas turi būti imamas einamiesiems metams patvirtintas galiojantis GPM procentas.
“Suvažiavime priimsime rezoliuciją, siūlydami, kad vėl būtų taikoma ikikrizinio laikotarpio finansavimo metodika, kai ekonomikos augimą jautė ir savivalda, ir valstybė, bet nuo 2011 m. augimą jaučia tik valstybė”, – pabrėžia R.Žakaitienė.
Tada padidėtų paskatos savivaldybėms dar aktyviau skatinti darbo vietų išlaikymą ir kūrimą, verslumą, investicijas, ekonomikos plėtrą bei mokestinių pajamų didėjimą savo teritorijoje. Taip padidėtų galimybės užtikrinti kuo didesnį valstybės biudžeto ir kitų fondų pajamų gausėjimą.
LSA ne kartą kreipėsi į valstybės valdžios ir valdymo institucijas prašydama spręsti savivaldybių biudžetų subalansavimo problemas, kad gyventojų pajamų mokesčio įplaukos būtų teisingai padalijamos tarp valstybės ir savivaldybių, atsižvelgiant į ekonomikos augimą ar traukimąsi. Asociacijos nuomone, savivaldybių finansinė būklė pagerės ir pradelsti įsiskolinimai sumažės tik tada, kai Seimas ir Vyriausybė patobulins ar atkurs savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio procento nustatymo formulę ir neberibos savivaldybėms planuojamų savarankiškų pajamų didėjimo.

Skęsta skolose
Pastaraisiais metais nustatant savivaldybėms tenkantį GPM procentą iš savivaldybių buvo atimamas visas planuojamas GPM įplaukų natūralus prieaugis ir atiduodamas tik valstybės biudžetui. Dėl to atsirado didelių pradelstų kreditinių įsiskolinimų, kurie trukdo ir verslo, ir darbo vietų plėtrai. Savivaldybių pradelsti kreditiniai įsiskolinimai 2009 m. sudarė 147,2 mln. Lt, o šiemet siekia jau 391,4 mln. Lt ir, palyginti su 2009-aisiais, padidėjo 244,2 mln. Lt.
Dėl tokių didelių skolų daugelis savivaldybių nebegali skolintis, todėl iš dalies užkertamas kelias vykdyti ES lėšomis finansuojamus projektus, nes reikalaujama, kad savivaldybė savo lėšomis prisidėtų ne mažiau kaip 15 proc. Ką daryti, jei savivaldybės tokių lėšų neturi? Taigi LSA prašo sumažinti savivaldybių prisidėjimo dalį nuo 15 iki 7,5 proc.
Kitas savivaldybių skaudulys – per ekonominę krizę dramatiškai išaugintas socialinių pašalpų gavėjų skaičius. Valstybės teikiama socialinė parama 2012 m., palyginti su 2009 m., padidėjo net keturis kartus, jos suma pasiekė daugiau nei 800 mln. Lt per metus. Kai kuriose savivaldybėse tokių paramos gavėjų prašomos sumos didėjo daugiau nei aštuonis kartus. Todėl savivaldybėms iš valstybės biudžeto reikėjo skirti vis daugiau specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms išmokėti.
“Negerai, kad specialioji tikslinė dotacija buvo paskirta tiesiog pravalgymui. Šiuos pinigus reikėjo panaudoti gyventojų užimtumo didinimui, jų įtraukimui į darbo rinką ar panašiems tikslams. Kai ši funkcija buvo perduota savivaldybėms, matome, kad padėtis smarkiai pagerėjo”, – pabrėžia LSA vadovė.
Šiuo sprendimu socialinės pašalpos tenka tiems, kuriems jų tikrai reikia. Savivaldybės tuo suinteresuotos ekonomiškai, nes joms paliekama socialinėms pašalpoms skirta, bet nepanaudota lėšų dalis.
Tačiau šis pavyzdys bene išskirtinis, nes daugelyje sričių savivaldybių sprendimų priėmimo laisvę badoma riboti. Pavyzdžiui, iki šiol vandens kainą galėjo nustatyti pačios savivaldybės, bet Seime svarstomas įstatymo projektas, ir ši funkcija greičiausiai bus atiduoda Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK).
R.Malinauską stebina ir kai kurie valdžios sprendimai, susiję su šilumos ūkiu. Pavyzdžiui, kai kurios savivaldybės buvo priverstos šilumos ūkį perduoti privačioms įmonėms. VKEKK turėjo prižiūrėti ir patikrinti privatininkus, kad šie nenuskriaustų žmonių. Tačiau dabar kalčiausios liko savivaldybės, neva nesugebančios sukontroliuoti privačių įmonių savininkų ir apriboti jų pelnų. Išties socialinio teisingumo turėtų siekti valstybės institucijos, tokios kaip jau minėta VKEKK.
“Susidaro įspūdis, kad funkcijos, su kuriomis nesusitvarko valstybė, perduodamos savivaldybėms, – stebisi LSA prezidentas. – Šios, būdamos arčiausiai žmogaus ir praktiškai žinodamos padėtį, su sunkumais susitvarko. Pavyzdžiui, atliekų srityje savivaldybės problemas geriau ar blogiau išsprendė, daugiabučių namų renovacija taip ir nepajudėjo, kol nebuvo įtrauktos savivaldybės, socialinės paramos mokėjimas optimizuojasi, kai šią funkciją perėmė savivaldybės.”
Savivaldybėms reikėtų rodyti daugiau pasitikėjimo ir perduoti tas funkcijas, kurias jos galėtų vykdyti geriau. Tačiau kol kas vis dar yra kitaip.
Vilniaus universiteto docentas dr. Egidijus Bikas ir dėstytoja Irma Kamarauskienė, atlikę išsamų tyrimą, nustatė, kad Lietuvos politika finansų srityje tik iš dalies atitinka Europos vietos savivaldos chartiją. Fiskalinės decentralizacijos principas, o kartu ir savivaldybių savarankiškumas dar nėra įgyvendintas tokiu lygiu, kuris atitiktų tikros savivaldos reikalavimus.

Savivaldybių biudžetai santykinai mažėja
R.Malinauskas pabrėžia, kad valstybės biudžetas grįžo į laikotarpį iki krizės, o savivaldybių biudžetai, deja, kaip buvo sumažinti 2009-aisiais, taip ir liko neatkurti. Kai kurių savivaldybių pajamos savarankiškoms funkcijoms atlikti sumažėjo net apie 30 proc. Niekas nepaneigs, kad per pastaruosius metus įvairios prekės ir paslaugos tik brango.
“Jei savivaldybės atgaivina įvairius bendruomenės objektus, parkus, skverus, rūpinasi savo miestais ir sugrąžina jiems europietišką veidą, infrastruktūros išlaikymo sąnaudos tik didėja. Tačiau savivaldybių biudžetai – anaiptol. Taigi LSA suvažiavimo rezoliucijoje ir bus sakoma: leiskime gyventi ne tik valstybei, bet ir savivaldybėms ikikriziniu biudžetu”, – sako LSA prezidentas.
Pabrėžtina, kad savivaldybių biudžetų pajamų dalis nacionalinio biudžeto pajamose pastaraisiais metais mažėjo nuo 13 proc. 2008 m. iki 10,84 proc. 2012-aisiais. Tačiau valstybės biudžeto pajamos gerokai didėjo jau nuo 2011 m. Labiausiai akis bado savivaldybėms neskirtos lėšos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Pavyzdžiui, 2011–2012 m. savivaldybėms buvo skirta apie 200–220 mln. Lt valstybės biudžeto asignavimų. Tai du kartus mažiau, nei planuota skirti 2008 m. O kelių padėtis savivaldybėse labai prasta. Patobulintą asfalto ir trinkelių grindinio dangą turi tik apie 16 proc. vietinių kelių bei gatvių.
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius atsigręžė į regionų problemas, įvairiuose Lietuvos miestuose rengiamos diskusijos, į jas įtraukiant ir savivaldos atstovus. Belieka viltis, kad savivaldos atstovų žodis bus išgirstas ir reikiamos įstatymų pataisos padarytos.

GPM prognozuojamų įplaukų į valstybės biudžetą padidėjimas (proc.)
2012 m. (palyginti su 2011 m.)    20
2013 m. (palyginti su 2012 m.)    25

Savivaldybių biudžetų pajamų savarankiškoms funkcijoms atlikti pokyčiai 2008–2014 m.
Planas (mln. Lt)
2008    2009    2010    2011    2012    2013    2014
Savivaldybių biudžetų pajamos savarankiškoms funkcijoms    3843,532    3844,055    3326,995    3154,346    3235,417    3433,785    4235,516
Kasmetinis savivaldybių pajamų pokytis        0,532    –517,06    –172,649    81,071    198,368    801,731
Savivaldybių išlaidų pokytis dėl centrinės valdžios sprendimų:
išlaidų padidėjimas    258,588    0    138,043    597,241
išlaidų ekonomija    225,025    173,134    0
Realus savivaldybių pajamų pokytis, įvertinant išlaidų pokytį    –258,065    –292,035    0,485    81,071    60,325    204,49
Realus savivaldybių pajamų pokytis 2014 m., palyginti su 2008 m.     –203,729