Savivaldybėse, kuriose po vasario mėnesį vykusių rinkimų daug kur merai buvo išrinkti ne pagal rinkėjų valią, bet pagal politinę aritmetiką, vienas po kito valdžią susigrąžina tikrieji rinkimų nugalėtojai.

Iš pradžių buvo Prienai, paskui Kazlų Rūda, rudeniop atėjo eilė Kaunui, o dabar Panevėžiui – vienas po kito krinta merai, savivaldybių vadovais tapę ne rinkėjų valia, bet po užkulisinių partijų susitarimų. Į jų vietą grįžta tie, kurių partijos per rinkimus buvo surinkusios daugiausiai balsų.

Nugalėtojai susigrąžino merų postus

Pavasarį „Veidas“ jau rašė, kad savivaldos rinkimai iš esmės vyksta du kartus: pirma rinkėjai išrenka savivaldybių tarybų narius, o paskui šie, pusantro mėnesio (suteikiamo pagal įstatymą) dėlioję valdančiąsias koalicijas, renka merą, jo pavaduotojus, administracijos direktorių – tikrąją miesto ar rajono valdžią. Štai per šiuos antruosius – tikruosius rinkimus neretai atsitinka taip, kad oficialiai laimėjusi partija lieka už valdžios borto, nes visos kitos partijėlės susitarė ir nutarė mesti per bortą nugalėtoją. Dažniausiai vadovaudamosi principu – šitie jau pabuvo valdžioje, dabar duokite ir mums. Rinkėjų valia tokiais atvejais partinius „matematikus“ domina mažiausiai.
Ryškiausiu tokios neteisybės pavyzdžiu balandį tapo Kaunas – ir kaip antras pagal dydį miestas, ir kaip ryškiausias rinkėjų valios nepaisymo pavyzdys: ligtolinė mero Andriaus Kupčinsko vadovauta konservatorių, jaunalietuvių ir liberalsąjūdininkų koalicija po rinkimų iš 41-os vietos savivaldybėje turėjo 19, iš kurių 12 buvo konservatorių. Tačiau po keturių paeiliui koalicijų perderėjimų, išdavysčių ir naktinių susitarimų konservatoriai liko opozicijoje, o meru balandžio viduryje tapo vos tris balsus gavusių liberalsąjūdininkų atstovas Rimantas Mikaitis.
Spalio pabaigoje, jau atstatydintas iš pareigų, R.Mikaitis pripažino meru tapęs jam pačiam netikėtai, ir tai iš esmės buvusi avantiūra. Spalio 27-ąją Kauno mero postą visiškai teisėtai susigrąžino konservatorius A.Kupčinskas, į valdančiąją koaliciją pakvietęs antrą pagal populiarumą mieste Socialdemokratų partiją.
Bet iki valdžios perversmo (veikiau jos teisėto susigrąžinimo) Kaune analogiški procesai vyko ir kitose savivaldybėse, tik ne tokiose pastebimose, kaip buvusi laikinoji sostinė.
Pirmuoju nuverstu naujosios savivaldos kadencijos meru tapo Prienų rajono vadovas konservatorius Juozas Krikštolaitis, savo poste išbuvęs tikriausiai rekordiškai trumpą laiką – vos pusantro mėnesio. Naujasis meras net nespėjo paskirti savo pavaduotojo ir administracijos direktoriaus, kas jam ir buvo prikišta. Tačiau, be abejonės, svarbiausia priežastis buvo ta, kad konservatoriai susiorganizavo mero postą, nors per rinkimus laimėjo vos tris vietas – dvigubai mažiau nei nugalėtojai socialdemokratai, kurių atstovas Vytautas Bujanauskas nuo birželio ir valdo Prienų rajoną.
Kitas kritęs „uzurpatorius“ buvo liepą iš Kazlų Rūdos mero posto atstatydintas Naujosios sąjungos atstovas Aidas Vaišnora. Nors jo partija per rinkimus laimėjo tik vienu mandatu mažiau nei nugalėtojais (su keturiais mandatais) tapę liberalcentristai, tačiau pati Naujoji sąjunga vasarą, kaip žinoma, nustojo egzistuoti, įsiliejusi į Darbo partiją. O Kazlų Rūdai jau pusmetį vėl vadovauja rinkimus laimėjusios partijos atstovas Vytautas Kanevičius.
Tokie pavyzdžiai, o ypač Kauną susigrąžinęs A.Kupčinskas akivaizdžiai įkvėpė ir penkto pagal dydį miesto – Panevėžio savivaldybių tarybų rinkimų nugalėtojus konservatorius. Jie, rinkėjų valia gavę devynis mandatus iš 31-o, per porinkiminius žaidimus pralaimėjo antroje vietoje likusiems socialdemokratams, kurie meru išrinko saviškį Povilą Vadopolą. Tačiau neseniai, „nubyrėjus“ socialdemokratų frakcijai, taip pat ir kelioms kitoms partijoms persigalvojus, P.Vadopolas buvo atstatydintas, o Panevėžio meru išrinktas konservatorius Vitalijus Satkevičius, vadovavęs miestui ir iki rinkimų.

Mero postą galima pragerti

Vis dėlto ne vien rinkėjų valios nepaisymas gali priversti savivaldybės tarybą atstatydinti net metų nepradirbusį merą. Prieš dvi savaites keitėsi ne tik Panevėžio, bet ir Pakruojo rajono meras. Ligšiolinį rajono vadovą socialdemokratą Saulių Gegiecką (balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatų laukusį ligoninėje) iš posto išvertė saviškiai, neapsikentę „vis besikartojančių netinkamo elgesio momentų, diskredituojančių mūsų skyriaus partijos pirmininką, tuo pačiu ir rajono savivaldybės mero pareigybę“, kaip rašoma oficialiame dokumente.
Žmonių kalba sakant, S.Gegieckas savo postą paprasčiausiai pragėrė. Stebina ne tiek faktas, kad ilgametis (nuo 2004-ųjų) rajono vadovas draugauja su taurele, kiek tai, kad kolegos socialdemokratai vėl išrinko jį į merus, nors, kaip patys teigia, S.Gegieckas ne kartą dėl savo silpnybės yra turėjęs rimtų problemų, žadėjęs pasitaisyti, bet niekaip nepasitaisydavęs. Rimtai partijai tokios klaidos neatleistinos, nors, kaip socialiniuose tinkluose šaiposi Pakruojo opozicinių partijų veikėjai, socdemai ten kitokių kandidatų neturi, tiesiog dabar parinks tokį, kuris išgėręs pajėgia išsilaikyti ant kojų.
Iš šešių jau atstatydintų naujosios kadencijos merų tik buvęs Klaipėdos rajono vadovas Sigitas Karbauskas priklausė rinkimus tvirtai laimėjusiai „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijai, kuri per pusmetį paprasčiausiai subyrėjo. Vos vieno balso persvarą turėjusi „tvarkiečių“ suburta keturių marginalių partijų koalicija neatlaikė didžiųjų – konservatorių ir socialdemokratų spaudimo, tad nuo rugsėjo Klaipėdos rajonui vadovauja socialdemokratas Vaclovas Dačkauskas.
Šiuo metu kliba ir dar vieno „tvarkiečių“ mero – Raseiniams vadovaujančio Remigijaus Ačo kėdė. Vos per kelis mėnesius savo kadrų politika „statyk visur saviškius, o nepatenkintus atleisk“ R.Ačas nuteikė prieš save pirma vietos ūkininkus, paskui – jį dėl mero posto rėmusius konservatorius. Šie, nors ir turėdami tik du balsus, atsimetę nuo koalicijos gali lemti mero pasikeitimą.