Sprendimas
Savivaldybių rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų vasario 27 dieną, antradienį nusprendė Seimas.
Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 80 parlamentarų, prieš nebuvo nė vieno, vienas balsuodamas susilaikė.
Anot nutarimo projektą pristačiusios parlamento pirmininkės Irenos Degutienės, ši data suderinta su visų Seimo frakcijų seniūnais, ir visiems ji buvo priimtina.
Savivaldybių tarybų nariai renkami ketveriems metams. Rinkimų datą skiria Seimas ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos.
Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų.
Daugelis žmonių jau suvokė, kad aktyviai dalyvauti rinkimuose būtina.
Ar Lietuvoje į valdžią išrenkami geriausi politikai pagal jų protą? Ar Lietuvoje į valdžią išrenkami geriausi politikai pagal jų reputaciją?
Ar Lietuvoje į valdžią išrenkami politikai su masių nepasitenkinimo įvaizdžio projekcijomis?
Koks prognozuojamas rinkėjų aktyvumas 2011 metų savivaldos rinkimuose?
Problema dėl rinkėjų aktyvumo mūsų šalyje išties yra opi. Štai praėjusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo šiek tiek daugiau kaip 41 proc. rinkėjų, o į Europos parlamento rinkimus atėjo mažiau kaip 21 proc. balso teisę turinčių piliečių. Prognozuojama, kad į vasarį vyksiančius 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimus ateis vos kas trečias Lietuvos gyventojas.
Seimo narys Valdemaras Valkiūnas siūlo Lietuvoje įteisinti privalomą balsavimą.
Ar rinkėjai turi kokių nors įtakos galimybių per rinkimus? Ar būtina dalyvauti rinkimuose?
Ar dėl padidėjusio rinkėjų aktyvumo gali keistis rinkimų rezultatai?
Rinkimų teisė – tai piliečių teisė dalyvauti rinkimuose bei būti išrinktiems.
Dalyvauti rinkimuose yra ne tik teisė, bet ir pilietinė pareiga.
Ar tik privalomas balsavimas gali pataisyti padėtį.
Net keturiasdešimt skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų teikia Konstitucijos pataisos projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti privalomą balsavimą per rinkimus. Konstitucijos 34 straipsnį jie siūlo papildyti nuostata, kad „pasinaudoti balsavimo teise yra privaloma“. Projekto autoriai įsitikinę, kad taip padidėtų rinkėjų aktyvumas, o išrinkta valdžia įgautų daugiau teisėtumo.
Valstybės valdymas yra labai sudėtingas, pradedančiam politikui visada trūksta politinių žinių, reikia labai daug mokytis.
Politikos klounai ir kiti mūsų išrinkti linksmuoliai labai linksmai leidžia laiką, šoka ir faktiškai tyčiojasi iš valstybės, kuriai prisiekė tarnauti.
Dalis žmonių suvokė, jog juokauti rinkimuose negalima.
Daug žmonių suvokė, kad aktyviai dalyvauti rinkimuose būtina.
Didžiausia grėsmė Lietuvos ekonomikai ir saugumui – neprotingi politiniai sprendimai.
Nesubalansuota, neprotinga politika yra pavojinga.
Viena silpniausių mūsų valstybės ekonomikos supratimo ir valdymo vietų – elito problema.
Protingi žmonės neina į valdžią. Jaunimas nenori eiti į valdžią, nes ten purvina,sako jie.
Kritinio mąstymo stoka yra silpnoji Lietuvos politinio elito savybė.
Lietuvos politinis elitas nesuvokia makroekonominės politikos instrumentų.
Dabartinio politinio elito minusas – supaprastintas ekonominis mąstymas, polinkis į rinkos fundamentalizmą, manymas, kad „rinka viską išspręs“.
Lietuvoje nėra taikomas klasikinės centrinės bankininkystės modelis.Pagal J. M. Keynesą beatodairiškas mojavimas kirviu mažinant išlaidas – nepatartinas.
Taupyti reikia, tik taupyti protingai.
Pavojaus signalas yra visuotinė emigracija.
Kas yra emigracija? Emigracija – tai ilgalaikė netektis – darbo jėgos, mokesčių mokėtojų, protų, patirties nutekėjimas svetur.
Kas gi yra emigracija? Emigracija – žmonių persikėlimas iš Tėvynės į kitas šalis nuolatiniam gyvenimui.
Emigrantas tai žmogus, kuris atvyksta į kitą šalį ieškodamas geresnio gyvenimo.
Viskas yra ir bus gerai!
Pagarbiai,
Vilniaus miesto tarybos narys
Vladimir Avin