Pradedu tikėti, kad kažkas gali pasikeisti į gera. Neįtikėtina: ką sutariam, tą padaro. Dirbant su valstybės institucijomis tai unikalu. Išrinkti išrinkom, bet kaip sulaukti mūsų mero kadencijos pabaigos? Tai tik keli pernai kovą pirmąkart tiesioginiuose merų rinkimuose išrinktų debiutantų vertinimai.

Bet iškalbingas faktas: aštuntuose „Veido“ geriausių merų rinkimuose nugalėtojo karūna šiemet atiteko būtent merui debiutantui – visuomeniniam rinkimų komitetui atstovaujančiam Kauno vadovui Visvaldui Matijošaičiui, už kurį daugiausia balsų atidavė skirtingų partijų merai ir valstybės institucijų vadovai.

Aušra Lėka, Gabija Sabaliauskaitė

Kaunas pagaliau turi merą, kuris ir geras ūkininkas, ir populiarus žmogus. „Vieningo Kauno“ lyderis, milijonierius verslininkas, sukūręs seniai Lietuvos ribas peržengusią „Vičiūnų“ verslo imperiją, 58-erių Visvaldas Matijošaitis „Vilmorus“/„Lietuvos ryto“ apklausose patenka į geriausiai vertinamų visos šalies politikų dešimtuką, o skaičiuojant tik kauniečių balsus jį palankiai vertina net trys ketvirtadaliai, neigiamai – vos 8 proc.

Aiškinti tokį V.Matijošaičio populiarumą visuomenėje populizmu ar dar nežinia kokiomis nuodėmėmis, ką bando daryti jo oponentai, nebeišeis.

Savo miesto žmonių palankumu Kauno meras aplenkė net kolegą Vilniuje: nors Remigijus Šimašius nacionalinėje rikiuotėje patenka į penketuką, bet skaičiuojant tik vilniečių balsus atsilieka nuo kauniečio: R.Šimašių palankiai vertina 59, nepalankiai – 15 proc. apklaustųjų vilniečių.

Bet aiškinti tokį V.Matijošaičio populiarumą visuomenėje populizmu ar dar nežinia kokiomis nuodėmėmis, ką bando daryti jo oponentai, nebeišeis: ir tradiciniuose „Veido“ geriausių merų rinkimuose jis gavo daugiausia balsų. O juk balsavo ir skirtingų partijų merai, ir vicemerai, ir skirtingų sričių valstybės institucijų vadovai, ir verslo organizacijų lyderiai.

Ne paslaptis, ir šiuose rinkimuose dažnai savi balsuoja už savus – tad kurios partijos turi daugiau atstovų vietos ir nacionalinėje valdžioje, tų politikams lengviau prasimušti ir į geriausio mero rinkimų lyderius. Tad tai, kad jokiai partijai nepriklausantis V.Matijošaitis sulaukė daugelio partijų atstovų palaikymo – išskirtinis atvejis ir mero pripažinimas. (Plačiau apie geriausiu meru išrinktą V.Matijošaitį skaitykite „Veido“ rašinyje „Ambicingus Kauno planus braižo verslininko ranka“).

Ant geriausiųjų pjedestalo šįsyk net du merai naujokai, o visame trisdešimtuke – devyni iš 25-ių, pirmąkart gavusių mero regalijas.

Ar naujos šluotos geriau šluoja?

Rinkimų „bronza“ šiemet atiteko pirmąkart sostinės meru išrinktam Liberalų sąjūdžio atstovui 42-ejų R.Šimašiui.

Nemažoje dalyje sričių Vilniuje padėtis pradeda realiai keistis.

„Sutariam ir reikalai juda į priekį. Net stebina“, – aštuonerių metų darbo su valstybės institucijomis patirtį turintis Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas tikina, kad tai retas atvejis. Jo vertinimu, nemažoje dalyje sričių Vilniuje padėtis pradeda realiai keistis.

R.Šimašius / BFL / V.Skaraičio nuotr.

Didžiausia Vilniaus savivaldybės bėda – didelė skola. „Dabar ji mažėja ir yra aiškus planas, kaip ją sumažinti. Tokie dalykai imponuoja“, – sako S.Besagirskas. Kaip informavo Vilniaus savivaldybės Finansų departamento vadovas Vygintas Jakas, R.Šimašiui pradedant kadenciją 2015 m. gegužės 1 d. savivaldybės skola buvo 384,2 mln. eurų, 2016 m. sausio 1 d. ji siekė 383,1 eurų – sumažėjo 1,1 mln. eurų. Taupymo pavyzdį rodo patys savivaldybės valdininkai: savivaldybėje buvo 937 etatai, o po reorganizacijos liko 874 (sumažėjo 63). Vien čia darbo užmokesčio ekonomija per metus siekia 913,3 tūkst. eurų.

S.Besagirskas pozityviai vertina ir pokyčius sprendžiant vaikų darželių stygių, nes pradėta mokėti 100 eurų kompensacija vedantiems vaikus į privačius darželius sumažino eiles. Imtasi pokyčių iš esmės sprendžiant transporto spūsčių problemas ir pirmieji pagerėjimo ženklai jau matyti. Rengiamas vadinamasis darnaus judumo planas. Vilniečių susisiekimo sistemą turėtų pagerinti naujas privatus vežėjas.

Arba, pavyzdžiui, savivaldybė imasi racionaliai spręsti socialinio būsto klausimą. Dabar, primena S.Besagirskas, padėtis labai savotiška: daug socialinių būstų Vilniaus senamiestyje, kur brangiausias nekilnojamasis turtas. Pardavus ar išnuomojus socialinius būstus Senamiestyje būtų galima apskritai išspręsti šį klausimą.

Žinoma, pripažįsta LPK atstovas, kai kurie reikalai taip greitai neišsijudina, juolab per tokį trumpą laiką. Juk meras R.Šimašius dirba vos kiek daugiau nei devynis mėnesius. Pavyzdžiui, nors savivaldybės valdomose įmonėse sudarytos nepriklausomos profesionalų valdybos, kai kur pokyčiai lėti.

„Veido“ merų rinkimų pirmame dešimtuke – du debiutantai.

„Anksčiau savivaldybė užsimerkdavo, ką jos daro, nes joms buvo daug skolinga. Dabar sunku greitai keisti padėtį“, – sako S.Besagirskas, beje, pats savivaldybės įmonėje „Susisiekimo paslaugos“ einantis valdybos pirmininko pareigas.

„Veido“ merų rinkimų pirmame dešimtuke – du debiutantai. Ir abu vadovauja dviem didžiausiems miestams. Bet jei ne pirmtakai (siekiant objektyvumo „Veido“ geriausiuose merų rinkimuose dalį balų sudaro savivaldybės vertinimas „Veido“ ir Laisvosios rinkos instituto sudaromuose savivaldybių reitinguose), vien pagal apklausos rezultatus dešimtuke būtų ir dar vienas šio posto naujokas – visuomeniniam rinkimų komitetui „Alytaus piliečiai“ atstovaujantis Alytaus meras Vytautas Grigaravičius (dabar jis vienuoliktas). Pagal apklausos balus vienuoliktas būtų Anykščių meras liberalas Kęstutis Tubis (dabar devynioliktas).

Laimėti rinkimus pasirodė esant lengviau, nei greitai perlaužti situaciją mieste.

Alytaus meras V.Grigaravičius pernai rinkimuose šventė dvigubą pergalę: jis laimėjo mero postą jau pirmame ture, gavęs net 67,1 proc. balsų, o jo vedamas visuomeninis rinkimų komitetas „Alytaus piliečiai“ – 12 iš 26 mandatų. Tad kartu su kitu visuomeniniu komitetu „Už Alytų“ visuomenininkai praktiškai nušlavė Alytuje susikompromitavusias partijas.

Bet laimėti rinkimus pasirodė esant lengviau, nei greitai perlaužti situaciją mieste. Pokyčių yra, bet kai kurie alytiškiai sako tikėjęsi jų spartesnių ir ženklesnių. Miestui verkiant reikia investicijų ir geriau mokamų darbo vietų. Meras sako, kad investicijų ieško, bendrauja su užsienio šalių ambasadomis, „Investuok Lietuvoje“. Pasiekimų yra, bet kol vyksta procesas, negali vardyti.

V.Grigaravičius / BFL / M.Vaičiulio nuotr.

Tik atėjus į valdžią merą nustebino kai kurių savivaldybei teikiamų paslaugų, pavyzdžiui, šienavimo, kainos. Tad dabar žiema išbando savivaldybės eksperimentą: valyti gatves, šaligatvius pavesta savivaldybės įmonei – „Alytaus butų ūkiui“. V.Grigaravičius sako, kad taip atsieina pigiau ir, jei eksperimentas pasitvirtins, įmonę aprūpins papildoma reikiama įranga ir šie darbai bus patikėti savivaldybės bendrovei.

Gera žinia ir ta, kad savivaldybės skola po trupučiuką mažėja.

Daug dėmesio naujo mero vedama savivaldybė nukreipė į socialinę sritį – daugiavaikes, rizikos šeimas. Šią savaitę tų šeimų namuose, kuriuose tikėtina gaisro rizika, įrengė dūmų signalizatorius.

Socialinių pašalpų gavėjus savivaldybė įdarbino budėti prie mokyklų esančių gatvių perėjų.

Meras didžiuojasi, kad pavyko pagelbėti gausioms šeimoms: pritraukiant verslininkų paramą sukurta ir sėkmingai veikia vienos kortelės sistema, kuria pasinaudodamos šeimos gali pigiau gauti įvairių paslaugų, apsipirkti, nupirkti vaikams ir maisto, ir drabužių, ir knygų. Sulaukė net iš Alytaus partnerio – Lenkijos Elko miesto pasiūlymo praplėsti kortelės galiojimo geografiją, kad ja būtų galima naudotis ir Elke. Arba, pavyzdžiui, dabar vieno langelio principu galima gauti visus reikiamus dokumentus mirus artimajam – anksčiau reikėjo važinėti po visą miestą, nes įvairias pažymas išduodančios įstaigos buvo išsibarsčiusios skirtingose vietose. Dabar tokią sunkią valandą žmonės viską susitvarko vienoje vietoje. Dar viena nauja iniciatyva: pernai Alytuje buvo nemažai skaudžių nelaimių gatvių perėjose, tad socialinių pašalpų gavėjus savivaldybė įdarbino budėti prie mokyklų esančių gatvių perėjų – pedagogai apmokė juos, aprūpino „Stop“ ženklais, liemenėmis.

Gal kam atrodo, kad tai smulkmenos, bet tik ne tiems žmonėms, kuriems šios iniciatyvos palengvino gyvenimą.

S.Grinkevičius / BFL / A.Ufarto nuotr.

Trisdešimtuke penkioliktas – Kėdainių rajono meras 56-erių Saulius Grinkevičius, sugebėjęs sutriuškinti „darbiečius“ jų partijos tėvonijoje Kėdainiuose, 21-as Tauragės rajonui vadovaujantis 57-erių Sigitas Mičiulis. Abu jie liberalai, abu į merus atėję iš verslo, kurio ėmėsi vos Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. S.Grin kevičius 1991 m. su bendraminčiais įsteigė bendrovę, iš kurios išaugo viena stambiausių pagardų gamybos įmonių Baltijos šalyse „Daumantai LT“. O S.Mičiulis nuo 1992-ųjų iki jį 2015 m. išrenkant meru vadovavo įmonei „Bremena“, užsiimančiai vidaus šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų sistemų projektavimu bei montavimu, ekologiško kuro gamyba. Iki tapdamas meru jis vadovavo ir Tauragės apskrities verslininkų asociacijai.

Ir S.Grinkevičius, ir S.Mičiulis – naujokai mero poste, bet ne savivaldybių tarybose, kuriose dirbo jau ne vieną kadenciją.

Abu šie naujokai sulaukė nemažai „Veido“ apklausoje dalyvavusiųjų komplimentų. Tauragės meras giriamas jau pagausinęs savo vadovaujamos savivaldybės investuotojų sąrašą. LPK atstovas S.Besagirskas pasakoja, kaip su potencialiu užsienio investuotoju, norinčiu perkelti gamybą į Lietuvą, atvyko į Tauragę ir susitikimas su meru šiam padėjo iš kelių variantų galutinai apsispręsti – pasirinkta Tauragė.

„Meras pavežiojo po Tauragės industrinį parką, iš karto atsakė į bet kurį klausimą, aiškiai pasakė, kas bus padaryta, kokios sąlygos investuotojui. Meras žino, ko nori ir kaip to pasiekti“, – S.Mičiulį giria LPK atstovas.

Debiutantai nei geresni, nei daug blogesni už vidutinį statistinį merą.

Į geriausiųjų trisdešimtuką iš merų debiutantų dar pateko Šiaulių vadovas Artūras Visockas, atstovaujantis visuomeniniam rinkimų komitetui „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“ (23 vieta), Širvintų rajono merė „darbietė“ Živilė Pinskuvienė (29) ir Kaišiadorių rajonui vadovaujantis konservatorius Vytenis Tomkus (30). Pirmas už trisdešimtuko ribos liko taip pat naujokas šiame poste – ukmergiškis „darbietis“ Rolandas Janickas.

Beje, kai kurie nauji merai laiko darbams turėjo dar mažiau, mat suabejojus rinkimų skaidrumu net trijose savivaldybėse birželį teko rengti pakartotinius rinkimus, tarp jų ir Širvintose, kur po pakartotinių rinkimų mere vėl išrinkta Ž.Pinskuvienė. O naujasis Telšių rajono meras „darbietis“ Petras Kuizinas į šį postą išrinktas tik lapkritį. Naujų rinkimų prireikė, nes pernai kovą išrinktas meras mirė.

Skaičiuojant procentais geriausiųjų trisdešimtuke naujokų merų šiek tiek mažiau nei jų dalis tarp visų 60-ies savivaldybių vadovų, tad, galima daryti prielaidą, debiutantai nei geresni, nei daug blogesni už vidutinį statistinį merą. Bet net septyni naujokai – tik paskutiniame dešimtuke, kai kurie sulaukę vos vieno balso.

Nauja merų karta ima lenkti veteranus

Vis dėlto gero mero receptūros nėra – tarp geriausiųjų yra ir debiutantų, ir veteranų, skirtingų partijų atstovų ar nepartinių ir net vos trisdešimtmetį peržengusių jaunų politikų.

V.Grubliauskas / BFL / A.Ufarto nuotr.

Šiemet „Veido“ geriausių merų rinkimuose „sidabrą“ pelnęs Klaipėdos meras liberalas 59-erių Vytautas Grubliauskas (pernai jis buvo pirmas) nuolat sulaukia ir verslo, ir akademinės visuomenės, ir klaipėdiečių pagyrų. O Klaipėdos savivaldybė tiek LLRI, tiek „Veido“ reitinguose nuolat atsiduria tarp lyderių. V.Grubliauskas neabejotinai vienas autoritetingiausių ir žinomiausių miesto vadovų.

M.Sinkevičiaus pavyzdys rodo, kad ir nedidelės savivaldybės vadovas gali pelnyti išskirtinai gerų vertinimų.

Bet „Veido“ merų rinkimuose išryškėja ir naujų lyderių. Štai kasmet po laiptelį ir net kelis aukštyn pakyla vienas jauniausių Lietuvoje Jonavos rajono meras socialdemokratas 31-erių Mindaugas Sinkevičius: užpernai jis buvo dvyliktas, pernai devintas, šiemet šeštas, o vertinant vien pagal apklausos duomenis – trečias.

Nors mažesnių savivaldybių vadovai skundžiasi, kad dažniausiai savivaldybių ir merų reitinguose lyderiauja didieji miestai ar kurortai – ir to nenuneigsi, nes jie jau savaime turi pranašumų prieš kitus, bet M.Sinkevičiaus pavyzdys rodo, kad ir nedidelės savivaldybės vadovas gali pelnyti išskirtinai gerų vertinimų.

Nemažai merų „pasikėlę“, ypač bendraudami su verslu, o kai kurių „pasikėlimo“ padaugėjo dabar, kai merai išrinkti tiesiogiai.

„M.Sinkevičiaus mąstymas labai šiuolaikiškas. Jis nėra užsiangažavęs, kaip įtikti rinkėjams – supranta, kad tik didinant ekonominį efektyvumą, ekonomikos plėtrą ilgainiui galima pasiekti gerų rezultatų. Jis – ne trumpos, o ilgos distancijos bėgikas, supranta, kad tik projektuojant darbą ilgesniam laikotarpiui galima pasiekti gerų rezultatų, nors tokiu atveju politikas rizikuoja, jog trumpuoju laikotarpiu gali būti nepopuliarus. Bet Jonavos rajono meras neturi baimės jausmo kam nors neįtikti“, – jauną merą giria Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Verslininkų organizacijos vadovas džiaugiasi, kad važiuojant per Jonavą matyti atgijusios viešosios erdvės. O iš verslininkų lūpų girdėti jonaviškių vadovo pagyros už labai gerą komunikaciją, nes nemažai merų, pasak D.Arlausko, „pasikėlę“, ypač bendraudami su verslu, o kai kurių „pasikėlimo“ padaugėjo dabar, kai merai išrinkti tiesiogiai.

M.Sinkevičius spėja ir savivaldybei vadovauti, ir į mokslus gilintis: turi net tris diplomus – vadybos ir verslo administravimo bakalauro Vilniaus universitete, teisės bakalauro Mykolo Romerio universitete, rinkodaros ir vadybos magistro ISM Ekonomikos ir vadybos universitete. Pernai jis ISM apgynė ir daktaro disertaciją apie alkoholio vartojimą prieštaringų visuomeninių ir asmeninių veiksnių kontekste. Šis Jonavos vadovo darbas parengtas anglų kalba, kuri lig šiol vis dar neįkandama daliai šalies merų.

„Būtų gerai, jeigu žmonės išrinktų daugiau jaunų, mąstančių pozityviai ir plačiau nei siauri partiniai ar asmeniniai interesai merų“, – pabrėžia D.Arlauskas.

Š.Vaitkus / BFL / V.Skaraičio nuotr.

Pirmame dešimtuke likę mažai tikrų senbuvių. Tik antrą kadenciją nuo 2011-ųjų Klaipėdoje merauja V.Grubliauskas, Jonavos rajone M.Sinkevičius, Palangoje Šarūnas Vaitkus, o Neringos meras Darius Jasaitis į šį postą stojo 2013 m. Kiek ilgiau – jau trečią kadenciją skaičiuoja Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

Tikri senbuviai – trys merai. Nors kol kas nėra užlipęs ant aukščiausio „Veido“ rinkimų laiptelio, nuolat netoli nuo lyderių yra Kauno rajono meras socialdemokratas 60-metis Valerijus Makūnas, šįsyk likęs ketvirtas. Kauno rajono savivaldybei jis vadovauja nuo 2007 m.  Pergalė merų rinkimuose jau pirmajame ture tik dar kartą parodė, kad politiko darbas vertinamas gerai.

Merų meru vadintas R.Malinauskas dabar nebesulaukia tokio didelio palaikymo.

Kaip ir nuo 2000 m. Druskininkų mero socialdemokrato 50-mečio Ričardo Malinausko, taip pat laimėjusio jau pirmame merų rinkimų 2015 m. ture. „Veido“ geriausių merų rinkimuose šiemet jis penktas. Kai prieš aštuonerius metus R.Malinauskas laimėjo pirmąkart „Veido“ surengtus geriausio mero rinkimus, tada jo pergale niekas nė neabejojo. Ko gero, būtų pirmavęs ir toliau, bet tada rinkimų sąlygose buvo numatyta, kad išrinktas geriausiuoju penkerius metus negali vėl pretenduoti į šį titulą.

R.Malinauskas / BFL / Š. Mažeikos nuotr.

Tačiau merų meru vadintas R.Malinauskas dabar nebesulaukia tokio didelio palaikymo nei tarp kolegų, nei tarp valstybės institucijų ir verslo asociacijų atstovų. Skandalai dėl valdiško savivaldybės laikraščio ar savivaldybės valdomo viešbučio ir SPA, nemokamai lepinančių politikus ir valdininkus, galų gale dvejos skyrybos – tokia neigiamos informacijos griūtis nepraėjo be pėdsakų. Nors visi pripažįsta R.Malinausko buvusius, esamus ir, niekas neabejoja, būsimus nuopelnus Druski ninkams, nes naujų idėjų jam nestinga, gera reputacija merui ne mažiau svarbi nei geri savivaldybės rezultatai.

Antras „Veido“ rinkimų lyderio regalijas  gavo tuomet Klaipėdai vadovavęs liberalcentristas Rimantas Taraškevičius. Uostamiestis – vienintelis miestas, kurio meras dukart pelnė šį titulą. Tai rodo, kad klaipėdiečiai moka pasirinkti lyderius.

Trečias geriausiojo laurus pelnė tuometis Ignalinos rajono meras, Valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovaujantis Bronis Ropė, dabar Europos Parlamento narys. Dar po metų – tuometis Neringos vadovas socialdemokratas Antanas Vinkus, dabar premjero patarėjas.

Dar du „Veido“ merų rinkimų lyderiai – Utenos rajono vadovas Alvydas Katinas ir Birštono Nijolė Dirginčienė – tebevadovauja savo savivaldybėms. N.Dirginčienė šiemet pateko į geriausiųjų dešimtuką, o štai A.Katinas, gal dėl galimo korupcijos skandalo, sulaukė mažai kolegų ir kitų institucijų atstovų balsų ir net nepateko į geriausiųjų trisdešimtuką.

Geriausi merai – socialdemokratai ir liberalai

Tarp dešimties geriausių merų šiemet pateko net šeši socialdemokratai, du liberalai, vienas konservatorius ir vienas visuomeninio komiteto atstovas, o trisdešimtuke – po devynis socialdemokratus ir liberalus, šeši konservatoriai, trys visuomeninių rinkimų komitetų atstovai, po vieną – Valstiečių ir žaliųjų bei Darbo partijų, Laisvės sąjungos atstovą. Taigi socialdemokratus ir liberalus galima vadinti geriausiai mokančius parinkti kandidatus į merus. Socialdemokratų merų apskritai daugiausia – net penkiolika, konservatorių ir liberalų po vienuolika.

Konservatoriai daug metų turėjo savo merą, bet geri pokyčiai išryškėjo tik į šį postą 2011 m. išrinkus dabar 40-metį Š.Vaitkų.

Kukliau tarp geriausiųjų sekasi patekti konservatorių atstovams, bet yra ir gerų pokyčių. Kaip pastebi Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius D.Arlauskas, Palangoje konservatoriai daug metų turėjo savo merą, bet geri pokyčiai išryškėjo tik į šį postą 2011 m. išrinkus dabar 40-metį Š.Vaitkų. Jis Palangos plėtrą įžvelgė ne tik kaip vasaros, bet ir ištisus metus lankytojų laukiančio kurorto ir sėkmingai plėtoja miestą šia kryptimi. Mero pastangas palangiškiai įvertino jį išrinkdami jau pirmajame rinkimų ture.

Beje, galima teigti, kad „Veido“ apklausos ir rinkėjų nuomonė daugeliu atvejų sutapo: pusė „Veido“ pirmo dešimtuko merų 2015 m. merų rinkimus sugebėjo laimėti jau pirmame ture.

Deja, kai kur rinkėjai akivaizdžiai nusvilo. Vieni „pasimovė“ ant opozicionieriško destruktyvaus populisto, kiti tiesiog ant gero žmogaus, bet neryžtingo vadovo, nesugebančio atremti didžiulio ligtolinių valdančiųjų pasipriešinimo, o treti dievažijasi juntantys nuo naujojo mero sklindant alkoholio tvaiką. Bet to, deja, nepavykdavo išvengti ir anksčiau, kai merus rinkdavo savivaldybės tarybos.

Žinoma, devyni mėnesiai poste – dar per trumpas laikas skaičiuoti, kaip sekasi naujiems merams. Tačiau jau dabar sėkme galima laikyti tai, kad nemažai jų viešesni ir skaidresni už pirmtakus. Nepaisant kelių apsirikimų, šiek tiek avansu vis dėlto galima daryti prielaidą – tiesioginiai rinkimai jau atsipirko.

Daugiau skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-04-2016-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.