Savo sveikata rūpinasi vos trečdalis lietuvių
Saulė VALENTINAITĖ
Dr. Asta Mastavičiūtė
Nors sveikata ir vadinama išmintingųjų honoraru, atsakomybę už ją Lietuvoje jaučia vos trečdalis gyventojų – būtent tik tiek kasmet užsuka profilaktiškai pasitikrinti. Kiti ginasi neturintys laiko ir, tikėtina, uždelsia ne vieną ligą. Į klausimus, kaip nepatekti į situaciją, kai diagnozė šokiruoja, atsako medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ gydytoja dr. Asta Mastavičiūtė.
– Ar žinomos priežastys, kodėl gyventojai vengia profilaktiškai tikrintis sveikatą?
– Dalis mano, kad šie sveikatos patikrinimai nėra naudingi, kelia daug bereikalingo vargo, ypač kai kalbame apie viešas gydymo įstaigas. Kiti vengia papildomų išlaidų (nors socialiai drausti asmenys vien šiuo metu gali pasitikrinti pagal penkias valstybės finansuojamas programas) arba įsivaizduoja, kad tik nuo tam tikro amžiaus dera tikrintis profilaktiškai. Esą jei tau tik trisdešimt, kodėl turėtum gaišti savo laiką? Kas kažkiek laiko einantieji tikrintis sveikatos darbdavio prašymu taip pat mano, kad to pakanka.
– Minite, kad, medicinos centro „Northway“ atliktos apklausos duomenimis, vyrai mažiau rūpinasi savo sveikata nei moterys?
– Matyt, jų pasąmonėje užsikodavęs įsitikinimas, kad vyrai neverkia, neserga, o tikrintis sveikatos keliauja tik pajutę rimtus ligos simptomus. Tuo metu moteris, matyt, labiau veikia išmoktasis elgesys: nuo mažens jos skatinamos būti atsakingos ne tik už save, bet ir už savo šeimą. Jos labiau linkusios kurti pastovesnius, rimtesnius santykius. Vienas iš pavyzdžių – devyni nėštumo mėnesiai, kai moteriai tenka lankytis pas ją prižiūrintį gydytoją. Tai yra tarsi profilaktinio patikrinimo predikcija.
– Kodėl svarbu tikrintis profilaktiškai?
– Yra daugybė ligų, kurių simptomų nejaučiame ilgą laiką, o šiems atsiradus tenka kalbėti apie ligų komplikacijas. Vienas tokių pavyzdžių – Lietuvoje 60 proc. siekiantis mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pagrindinis kraujagyslių ligų rizikos veiksnys – didelė cholesterolio ir kitų kraujo riebalų koncentracija. Taigi, jei jums padidėjęs cholesterolio lygis, jokių simptomų nejausite, tik atlikus išsamų kraujo riebalų (lipidų) tyrimą galima nustatyti, kokia yra rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ir imtis prevencinių priemonių. Socialiai draustiems asmenims valstybės finansuojamos profilaktinės patikros programos nemokamos. Šiuo metu vykdomos net penkios tokios programos.
– Galėtumėte detalizuoti, kokioms amžiaus grupėms šios programos taikomos?
– Moterims skirta gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinė programa taikoma nuo 25 iki 60 metų. Patariama šį gimdos kaklelio onkocitologinį tyrimą atlikti kas trejus metus. Iš jo įmanoma nustatyti ikivėžinius pokyčius, o juos galima gydyti, taip išvengiant gimdos kaklelio vėžio.
Antroji programa – vadinamoji atrankinė mamografijos patikra. Ji taikoma moterims muo 50 iki 69 metų. Ją kartoti reikėtų kas dvejus metus.
Taip pat – storosios žarnos vėžio profilaktinė programa. Lietuvoje kasmet nustatoma 1500 naujų šios ligos atvejų. Ankstyvosiose stadijose jos gydymas yra labai efektyvus. Deja, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, Lietuvoje dažniausiai nustatomas paskutinės, ketvirtos stadijos storosios žarnos vėžys, kurio išgydyti nebeįmanoma. Pakartotinius prevencijos tyrimus patariama atlikti kas dvejus metus tiek moterims, tiek vyrams nuo 50 iki 74 metų.
Vyrams nuo 50 iki 69 metų taikoma priešinės liaukos, arba prostatos, vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Taip pat ir jaunesniems, nuo 45 metų vyrams, jei jų šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų. Šį tyrimą patariama kartoti kas dvejus metus.
Na, ir penktoji programa taikoma vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Tai asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, prevencijos programa. Čia didžiausias dėmesys skiriamas cholesterolio ir kraujo spaudimo tikrinimui.
– Dažnai tenka girdėti, kad mūsų medicina gydo pasekmes, o joms užbėgti už akių nėra kada, nes medikai perkrauti darbu. Ar iš tiesų taip yra?
– Visuomet buvau linkusi prabrėžti, jog gydytojas turėtų būti skatinamas arba gerbiamas už tai, kad jo pacientai neserga, yra sveiki, o ne už tai, kad jis gydo ligų pasekmes. Medicinos tikslas – sveikatinti pacientą ir stengtis, kad jam nebūtų diagnozuota liga, o ne vien kovoti su jos pasekmėmis.
Komentarai (4)
Komentuoti
Loading ...
Manau, kad sveikata reikia tikrai rūpintis, nes kas kitas jei ne tu pats pasirūpinsi savimi. Man išlikti sveikai ir nesirgti padeda gnld produktai. Vitaminai ir maisto papildai norint būti sveikam yra būtini.
Manau, kad sveikata reikia tikrai rūpintis, nes kas kitas jei ne tu pats pasirūpinsi savimi. Man išlikti sveikai ir nesirgti padeda gnld produktai iš http://www.sveikataisgamtos.lt/. Vitaminai ir maisto papildai norint būti sveikam yra būtini.
Sutinku, kad reikia vis pasitikrinti profilaktiškai. Pati anksčiau tikrai neidavau pas gydytojus, bet apsilankius https://www.sbklinika.lt/paslaugos/specialistu-konsultacijos/oftalmologai/ ir pasitikrinus regėjimą supratau, kad galėjau tai padaryti anksčiau ir pasekmės būtų mažesnės buvusios.
**Kaip Rūpintis Savo Sveikata: Paprasti Patarimai Kasdienai**
Rūpinimasis sveikata yra vienas svarbiausių dalykų, kuriuos galime padaryti, kad išlaikytume gerą savijautą ir gyvenimo kokybę. Tai nereikalauja sudėtingų veiksmų ar didelių pokyčių, tačiau kasdieniniai įpročiai gali turėti didelę įtaką mūsų fizinei, emocinei ir psichinei būklei. Štai keletas paprastų, tačiau efektyvių patarimų, kaip galite rūpintis savo sveikata kasdien.
### 1. Subalansuota mityba
Tinkama mityba yra sveikos gyvensenos pagrindas. Rinkitės maistą, kuriame gausu daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų ir baltymų šaltinių, tokių kaip žuvis, riešutai, ankštiniai augalai. Venkite perdirbtų maisto produktų, kuriuose gausu cukraus, druskos ir riebalų. Mažesnėmis porcijomis valgykite dažniau – tai padės stabilizuoti energijos lygį ir užkirsti kelią persivalgymui.
### 2. Fizinis aktyvumas
Reguliari fizinė veikla padeda ne tik išlaikyti kūno svorį, bet ir gerina širdies, raumenų bei sąnarių būklę. Net 30 minučių lengvos mankštos per dieną gali turėti didelę teigiamą įtaką jūsų sveikatai. Pasivaikščiojimas, bėgimas, plaukimas ar joga gali pagerinti nuotaiką, sumažinti stresą ir padėti išvengti lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos ar diabetas.
### 3. Kokybiškas miegas
Miegas yra būtinas, kad organizmas galėtų tinkamai funkcionuoti. Nepakankamas arba nekokybiškas miegas gali lemti prastą koncentraciją, nuovargį, blogą nuotaiką ir net padidinti lėtinių ligų riziką. Suaugusiems rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per parą. Stenkitės sukurti reguliarią miego rutiną, miegoti vėsioje ir tamsioje aplinkoje bei vengti kofeino prieš miegą.
### 4. Streso valdymas
Stresas yra neišvengiamas mūsų kasdienybės dalis, tačiau svarbu mokytis jį valdyti. Lėtinė įtampa gali neigiamai paveikti tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą, prisidėdama prie aukšto kraujospūdžio, širdies ligų ir kitų sveikatos problemų. Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, gilus kvėpavimas ar pasivaikščiojimas gamtoje, gali padėti sumažinti streso lygį.
### 5. Gerkite pakankamai vandens
Vandens svarba sveikatai dažnai neįvertinama. Dehidratacija gali lemti nuovargį, galvos skausmus, susilpnėjusią koncentraciją ir net virškinimo sutrikimus. Suaugusiam žmogui rekomenduojama išgerti apie 1,5–2 litrus vandens per dieną, priklausomai nuo fizinio aktyvumo ir aplinkos sąlygų.
### 6. Reguliarūs sveikatos patikrinimai
Net jei jaučiatės gerai, reguliarūs sveikatos patikrinimai gali padėti anksti aptikti sveikatos problemas ir užkirsti kelią rimtesnėms ligoms. Pasitikrinkite kraujo spaudimą, cholesterolio lygį, gliukozės kiekį kraujyje ir kitus svarbius rodiklius. Prevencinės priemonės gali padėti išlaikyti ilgalaikę sveikatą.
### 7. Psichinės sveikatos palaikymas
Sveikata – tai ne tik kūno būklė, bet ir emocinė bei psichinė gerovė. Kalbėkitės su artimaisiais apie savo jausmus, skirkite laiko mėgstamai veiklai, leiskite laiką gamtoje ir stenkitės išlaikyti teigiamą požiūrį į gyvenimą. Jei jaučiatės prislėgti, nebijokite kreiptis pagalbos į specialistus – psichinės sveikatos problemos yra tokios pat svarbios kaip ir fizinės.
### 8. Sveikos gyvensenos skatinimas šeimoje
Sveiki įpročiai gali tapti jūsų šeimos kasdienybės dalimi. Skatinkite vaikus ir artimuosius valgyti sveikai, būti fiziškai aktyviais ir rūpintis savo emocine gerove. Bendri užsiėmimai, tokie kaip pasivaikščiojimai, šeimos maisto gaminimas ar sportas, stiprina tarpusavio ryšius ir skatina pozityvius įpročius.
### 9. Ribokite alkoholio ir kofeino vartojimą
Nors saikingas alkoholio vartojimas gali būti priimtinas, per didelis kiekis gali pakenkti sveikatai. Alkoholis padidina kepenų, širdies ligų ir tam tikrų vėžio rūšių riziką. Taip pat venkite per didelio kofeino kiekio, nes jis gali sukelti nerimą, nemigą ir širdies ritmo sutrikimus.
### 10. Būkite socialiai aktyvūs
Socialiniai ryšiai yra svarbūs ne tik psichinei sveikatai, bet ir bendrai savijautai. Draugystės ir šeimos ryšiai padeda sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką ir ilgainiui prisideda prie ilgesnio bei laimingesnio gyvenimo. Skirkite laiko bendravimui su artimaisiais, draugais ir bendruomene.
Rūpinimasis savo sveikata – tai nuolatinis procesas, kuris gali būti malonus ir teikiantis džiaugsmo. Maži kasdieniai įpročiai gali turėti didelę teigiamą įtaką jūsų savijautai, o ilgalaikė sveikata priklauso nuo mūsų pasirinkimų. Įgyvendinę šiuos paprastus, tačiau svarbius patarimus, galite padėti sau išlikti sveikiems, energingiems ir pilniems gyvenimo džiaugsmo.
https://www.abcsveikata.lt