Naujuoju Lietuvos banko vadovu siūlomas advokatas, buvęs finansų viceministras Vitas Vasiliauskas vertinamas kaip sąžiningas žmogus ir puikus mokesčių specialistas. Vis dėlto praktinės patirties bankininkystės sektoriuje neturinčiam specialistui mokytis teks daug.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas Lietuvos banko valdybos pirmininku siūlyti 37 metų advokatą, vieną geriausių mokesčių ekspertų šalyje Vitą Vasiliauską buvo netikėtas. Bankininkystės specialistai neslepia nuostabos, kad prezidentė tinkamų kandidatų į šį postą nepamatė pačiame Lietuvos banke: anksčiau kaip kandidatai buvo minimi ir šio banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis, ir ilgametis banko valdybos narys Audrius Misevičius, kurie puikiai išmano tiek bankų reikalus, tiek viešuosius finansus. “Bankų krizė tęsiasi – dabar ji tik prigesinta. O juk jei jūs vairuojate slidžiame kelyje, vairą perduodate patyrusiam žmogui. Kodėl netiko žmonės, turintys bankininkystės patirties?” – stebisi vienas prisistatyti nenorėjęs ekspertas.

Nepriklausomas analitikas Stasys Jakeliūnas svarsto, kad prezidentė žmogaus iš banko darbuotojų tikriausiai nesirinko abejodama, ar jie ryšis imtis vidinių reformų ir sujudinti ramia vaga tekantį Lietuvos banko gyvenimą. O reformų tikrai reikėtų. Juk Lietuvos bankas turi 25 proc. daugiau darbuotojų negu gyventojų skaičiumi dvigubai didesnės ir bankininystės srityje nepalyginti svarbesnės Šveicarijos nacionalinis bankas.

Karjerą padarė per penkerius metus

V.Vasiliauską prezidentė įsidėmėjo prieš daugiau nei dešimt metų, kai jie kartu dirbo Finansų ministerijoje. Tapusi finansų ministre, D.Grybauskaitė viceministro postą pasiūlė jaunam ir perspektyviam tuometiniam ministerijos Mokesčių departamento vadovui.

V.Vasiliauskas dirbti valstybės tarnyboje pradėjo dar studijuodamas, o baigęs teisės studijas Vilniaus universitete ėmė sparčiai kopti karjeros laiptais: buvo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) inspektorius, skyriaus viršininkas, Finansų ministerijos departamento direktorius, o galiausiai – finansų viceministras. Visi šie karjeros laipteliai įveikti vos per penkerius metus.

Praėjusią savaitę kalbėdamasis su “Veidu”, kaip įdomiausią patirtį viešajame sektoriuje V.Vasiliauskas nurodė 2002–2004 m. vykdytą mokesčių reformą, kuri aukštyn kojom vertė visą sistemą. Dirbdamas Finansų ministerijoje V.Vasiliauskas buvo atsakingas už teisės aktų suderinimą su ES standartais prieš stojant į ES. Po staigaus karjeros šuolio valstybės tarnyboje jis nusprendė pasukti į privatų verslą ir tapo advokatų kontoros “LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai” teisininku bei partneriu, o per keletą metų užsitarnavo vieno geriausių mokesčių ekspertų šalyje vardą.

“Valstybės tarnyboje dirbau devynerius metus, iš jų penkerius Finansų ministerijoje, tad atėjo laikas, kai pagalvojau, jog reikėtų kažką keisti. Nusprendžiau pažiūrėti, kaip praktikoje realizuojama tai, prie ko esu prikišęs nagus. Be to, norėjau profesiškai tobulėti. Galėjau toliau dirbti Finansų ministerijoje, tačiau pamaniau, kad patirtys kartotųsi, nebūtų nieko naujo”, – savo sprendimą pasukti į privatų verslą “Veidui” aiškino V.Vasiliauskas.

Antrą kartą D.Grybauskaitės pasitikėjimo V.Vasiliauskas nusipelnė per prezidento rinkimų kampaniją 2009 m., kai kandidatė į prezidentus advokatą pakvietė tapti jos rinkimų štabo vadovu. Po D.Grybauskaitės pergalės daug kas tikėjosi, kad V.Vasiliauskas taps prezidentės patarėju, tačiau jis grįžo advokatauti. Iš dabartinės perspektyvos matyti, kad toks sprendimas buvo teisingas ir labai toliaregiškas. Galbūt V.Vasiliauskas tikėjosi ateityje aukštesnio posto?

“Tikrai jokio tikėjimosi ir jokių kalbų apie tai nebuvo. Prieš prasidedant rinkimams tartasi paprastai: aš ateinu, dalyvauju rinkimų kampanijoje ir grįžtu prie savo advokato praktikos. Jokių pamąstymų nebuvo ir norėčiau užkirsti kelią bet kokioms spekuliacijoms. Aš dirbu gerą darbą gerame kolektyve, esu, matyt, ne prasčiausias mokesčių specialistas Lietuvoje, todėl man jokio poreikio galvoti, kas būtų, jei būtų, nebuvo ir nėra”, – “Veidui” komentavo V.Vasiliauskas.

Tiesa, prieš dvejus metus, po rinkimų kampanijos grįždamas prie advokato praktikos, V.Vasiliauskas BNS tvirtino, kad politika jo nedomina, o valstybei jis jau atidirbęs pakankamai. Kas mokesčių specialistą privertė apsigalvoti ir grįžti į valstybės tarnybą?

V.Vasiliauskas tvirtina, kad niekuomet nebuvo nutolęs nuo viešojo sektoriaus, nes dalyvavo įvairiuose iniciatyviniuose projektuose – Investuotojų forumo mokesčių darbo grupėje, Saulėteko komisijos darbo grupėje ir kituose. “O politikos Lietuvos banke nėra. Lietuvos bankas, kaip viena Europos centrinio banko dalių, yra autonomiška institucija ir politika pasireiškia tik per skyrimo procedūrą. Svarbiausi kriterijai priimant pasiūlymą būtų kompetencija, savarankiškumas ir pakankamai aktyvus dalyvavimas fiskalinėje politikoje per iniciatyvumą. Priėmiau šį pasiūlymą, nes man jis pasirodė įdomus tobulėjimui”, – savo sprendimą motyvuoja V.Vasiliauskas.

Santūrus, tačiau turintis stuburą

Dabartinis Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas jį pažįstantiems kelia labai prieštaringų jausmų: vieni jį vadina stagnatoriumi ir kaltina neveiklumu, kiti piktinasi, kad Lietuvos bankas neužkirto kelio pigių paskolų bumui, treti jam priskiria nuopelnus, kad Lietuvoje per šį sunkmetį nežlugo nė vienas bankas. Tuo tarpu susidūrusieji ar dirbusieji su nepriekaištingos reputacijos V.Vasiliausku vieningai tvirtina, kad tai labai sąžiningas, doras, kompetentingas, protingas ir darbštus žmogus. Šis puikus specialistas dar yra ir trijų vaikų tėvas. Itin gerai apie jo profesines savybes atsiliepia tie, kuriems teko pažinoti V.Vasiliauską, kai jis dar dirbo Finansų ministerijoje.

Pabendravus susidaro įspūdis, kad V.Vasiliauskas – kuklus žmogus, nelinkęs girtis savo laimėjimais. O iš to, kad iki prisistatymo Seime šį ketvirtadienį nusprendė beveik nekalbėti nei apie savo planus bei vizijas strateguojant Lietuvos banko politiką, galima numanyti, kad jis tęs savo pirmtako R.Šarkino santūrumo tradiciją.

S.Jakeliūnas mano, kad tokia nuostata nėra pagirtina. “Turėdamas omenyje dabartinio kandidato santūrumą, nemanau, kad bus daug kalbama apie tai, kas bus daroma ir kas įvyks. Tai minusas, nes, cituojant švedų bankų priežiūros inspekcijos žodžius, prieš krizę buvo per mažai kalbama apie bankų sistemą. Jei būtų kalbėta daugiau, tai būtų padidinę bankų atsakomybę”, – įsitikinęs S.Jakeliūnas.

Vis dėlto turbūt didžiausias naujojo kandidato trūkumas, kad jis neturi praktinės patirties bankininkystės sektoriuje. V.Vasiliauskas prieštarauja turintis teorinių žinių. “Akademiniu požiūriu esu prisilietęs prie finansų įstaigų. Daug metų VU šalia mokesčių dėstau finansų įstaigų teisinį reguliavimą. Turiu profesinės patirties Finansų ministerijoje, 2004 m. teko dalyvauti Lietuvai stojant į antrąjį valiutų kursų mechanizmą (tuomet nustatytas lito ir euro kursas). Be to, laikausi principo, kad šiuolaikinėje visuomenėje asmuo turi visą laiką mokytis. Jei to nedarysi, nejudėsi į priekį”, – su abejonėmis dėl jo kompetencijos nesutinka V.Vasiliauskas.

Tikėdamasis tokių klausimų, kandidatas į Lietuvos banko vadovus išsiaiškino, kad ne visi centrinių bankų vadovai yra ekonomistai: štai Europos centrinio banko pirmininkas Jeanas Claude’as Trichet pagal išsilavinimą inžinierius, o Prancūzijos centrinio banko vadovas – teisininkas. Tačiau specialistai svarsto, kad bankininkystės sektorius daug sudėtingesnė sritis negu viešieji finansai, tad nors V.Vasiliauskas gabus ir imlus specialistas, sunku prognozuoti, kada jis perpras šią specifinę sritį tiek, kad galėtų vadovauti savarankiškai, be departamentų ir valdybos narių pagalbos.

“Nuo to, kaip kalbės centrinio banko pirmininkas, priklausys, ar žmonės bėgs į bankus pasiimti pinigus, ar ne. Turi labai gerai suprasti, ką šneki, ir labai gerai perprasti, kaip veikia pati sistema”, – tvirtino vienas nepriklausomas bankų srities žinovas.
V.Vasiliausko laukia ir dar vienas iššūkis. Iki šiol dirbęs palyginti mažuose kolektyvuose, jis ateina vadovauti institucijai, kurioje dirba 800 žmonių. Kandidatas į Lietuvos banko valdybos pirmininkus tokio pokyčio nesibaimina ir primena vadovavimo patirties įgijęs Finansų ministerijoje, dirbdamas viceministru, kai buvo atsakingas ne tik už mokesčių politiką, bet ir jų administravimą, tad kuravo muitinę ir mokesčių inspekciją.

Neabejojama, jog naujajam vadovui reikės didelės valios, kad atsispirtų tiek Seimo, tiek Vyriausybės daromam spaudimui ir įvairiems siūlymams. “R.Šarkinas labai kietai kalbėdavosi su Vyriausybės vadovais. Aš necituosiu, nes tie žodžiai tikrai ne spaudai, bet galiu pasakyti, jog jis nenusileisdavo, kad nenugramzdintų valstybės”, – tvirtina bankininkystės reikalus gerai išmanantis ekspertas.

Kita vertus, pažįstami V.Vasiliauską apibūdina, kaip žmogų, turintį stuburą, kuris politikų spaudimą jau yra patyręs dirbdamas Finansų ministerijoje, – jam ne kartą teko atsilaikyti prieš Seimo narių pageidavimus dėl biudžeto išlaidų.
“Kita vertus, abejonių kelia tai, kad V.Vasiliauskas – buvęs prezidentės kolega ministerijoje ir rikimų kampanijos vadovas. Pernelyg glaudūs ryšiai, tad kyla abejonių ir dėl objektyvumo, ir dėl nepriklausomumo ateityje”, – viešojoje erdvėje pasklidusios abejonėmis dalijasi ir S.Jakeliūnas.

V.Vasiliauskas atkerta, kad baimintis tikrai nėra dėl ko. “Manau, kad prezidentei pirmiausia imponuoja savo nuomonės turėjimas, o ne nuolankumas. Mano darbo patirtis kartu tą tik patvirtina. Antra, pats Lietuvos banko įstatymas ir pati centrinio banko, kaip Europos centrinių bankų sistemos dalies, koncepcija lemia, kad bankas autonominis ir niekas negali daryti įtakos nei valdybos pirmininkui, nei valdybos nariams, nei banko darbuotojams. Aš tikrai manau, kad dėl to nereikėtų abejoti. Šitoje vietoje neinu, nėjau ir niekada neisiu į jokius kompromisus”, – tikina V.Vasiliauskas.

Euro įvedimas – ne tikslas, o priemonė

“Finansų sistemos diversifikavimas, alternatyvios kapitalo rinkos stiprinimas – sveikintini dalykai. Tos alternatyvos galėtų būti skolos vertybiniai popieriai, rizikos kapitalo fondai ir kitos galimybės, kad įmonės galėtų skolintis iš įvairių subjektų, o ne išimtinai finansuoti verslus per bankų sektorių”, – kraštelį savo vizijos praskleidžia V.Vasiliauskas.

Beje, jeigu V.Vasiliauskas bus patvirtintas Lietuvos banko vadovu, per jo kadenciją Lietuva turėtų įsivesti eurą. “Eurą įsivaizduoju ne kaip tikslą, o kaip priemonę. Daug svarbiau vykdyti atsakingą fiskalinę politiką ir įgyvendinti euro įvedimui keliamus reikalavimus, nes tai sudrausmina ir atspindi ekonomikos kokybę. O kada euras bus įvestas, išlieka atviras klausimas – kada mes būsime pasirengę, tada ir bus. Techniniu požiūriu Lietuvos bankas tam tikrai yra pasirengęs”, – tvirtina V.Vasiliauskas.