Nors ekonomikos rodikliai ne tokie džiuginantys, kaip norėtųsi, o prognozės dėl Europos ir Lietuvos ateities dar neleidžia nusiraminti, antrą šių metų ketvirtį Lietuvos gyventojų finansinė elgsena nerimo ženklų nerodė.

Naujausioje SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės parengtoje apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“ teigiama, kad gyventojai daugiausia naujų lėšų sukaupė sąskaitose, iš trumpalaikių terminuotųjų indėlių santaupos buvo perkeliamos į ilgalaikius indėlius ar įsigyjama Vyriausybės taupymo lakštų, mažiau negu ankstesnį laikotarpį buvo investuojama į akcijų rinkas. Antrą metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, gyventojai šiek tiek daugiau skolinosi vartojimo reikmėms, tuo tarpu būstui įsigyti skolinosi mažiau.

Antrą šių metų ketvirtį gyventojų finansinės padėties rodikliai – darbo užmokestis, nedarbo lygis, vartojimo mastas – kito nežymiai. Vidutinis darbo užmokestis į rankas antrą šių metų ketvirtį buvo 1 673 litai, t. y. 11 litų, arba 0,7 proc., didesnis negu pirmą ketvirtį. Bedarbių skaičius per tris mėnesius sumažėjo 15,8 tūkstančio. Namų ūkių vartojimo mastas padidėjo 4,6 procento. Gyventojų finansinis turtas, kurį sudaro indėlių sąskaitose laikomos lėšos, investicijos į obligacijas, bankų platinamus investicinius fondus, pensijų fondus ir lėšos, kaupiamos pagal gyvybės draudimo sutartis, per tris mėnesius padidėjo 872 mln. litų. Gyventojų paskolų portfelio vertė kovą–birželį sumažėjo 56,4 mln. litų. Grynoji finansinio turto vertė (apskaičiuojama iš finansinio turto atimant finansinius įsipareigojimus) antro ketvirčio pabaigoje buvo 10,1 mlrd. litų, t .y. dešimtadaliu didesnė negu prieš tris mėnesius.
„Analizuojant šiuos rezultatus, verta atsižvelgti į antro ketvirčio specifiką. Antrą ketvirtį jau būna pasibaigęs šildymo sezonas, dėl to namų ūkiams liko daugiau pinigų sumokėjus už pirmo būtinumo prekes ir paslaugas. Taip pat antro ketvirčio pabaigoje prasideda atostogų sezonas, o tai reiškia, kad bent jau dalis dirbančių gyventojų birželio mėnesį gavo daugiau, negu įprasta, pajamų (atostoginius). Turėdami daugiau pinigų, gyventojai galėjo laisviau rinktis – ar juos išleisti, ar pataupyti. Tai, kad daugėjo santaupų, leidžia manyti, jog gyventojai neišlaidavo. Tačiau tai, kad santaupos buvo kaupiamos neterminuotųjų indėlių sąskaitose, verčia manyti, kad šių pinigų ilgai taupyti ar laikyti gyventojai nėra linkę“, – sako Julita Varanauskienė.
Pasak jos, matyti, kad vis mažiau patrauklūs gyventojams tampa trumpalaikiai (iki vienų metų trukmės) indėliai. Per antrą ketvirtį pinigų šiose sąskaitose sumažėjo 237,2 mln. litų, tačiau beveik tokia pat suma (244,4 mln. litų) padaugėjo pinigų ilgesnės negu vienų metų trukmės indėlių sąskaitose. Antrą ketvirtį gyventojai įsigijo Vyriausybės taupymo lakštų, kurių vertė 129,3 mln. litų, arba beveik keturis kartus daugiau negu pirmą šių metų ketvirtį. „Ilgesnio laikotarpio indėlių populiarėjimas ir didesnės investicijos į taupymo lakštus rodo, kad gyventojai drąsiau skolina pinigus ilgesniam laikui (taupymo lakštų terminas – vieni arba dveji metai), taip pat rinkdamiesi, kur laikyti santaupas, vėl labiau atsižvelgia į palūkanas“, – sako ekspertė.
„Mažos palūkanos jau dabar nedžiugina santaupų turėtojų. Tačiau tikėtis jų didesnių, kai centriniai bankai Europoje ir JAV palūkanas arba mažina, arba jų nedidina, norėdami įveikti ekonomikos sąstingį, artimiausiu laiku nėra pagrindo“ – teigia Julita Varanauskienė. Kita vertus, nepastovūs ir dažniau neigiami akcijų rinkų rodikliai taip pat nuvylė ir investuojančiuosius į akcijų rinkas. Antrą ketvirtį į investicinius fondus investuota mažiau, negu iš jų pasiimta. Pasak J. Varanauskienės, norintieji kaupti ilgą laiką pagal gyvybės draudimo sutartis, šiemet dažniau negu pernai rinkosi mažiau rizikingą, nors, tikėtina, mažiau pelningą tradicinį kaupiamąjį gyvybės draudimą.
Remiantis Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, naujų sudarytų vartojimo paskolų sutarčių vertė pirmą metų ketvirtį buvo 139 mln. litų, t. y. 16 mln. litų arba 11,5 proc. daugiau negu atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Naujų būsto paskolų sutarčių vertė antrą šių metų ketvirtį buvo 335,4 mln. litų, t. y. 139,4 mln. litų arba 29 proc. mažiau negu atitinkamą pernai metų laikotarpį. „Vadinasi, namų ūkiai mažiau negu pernai ima naujų ilgalaikių paskolų, tuo tarpu trumpalaikių paskolų paklausa pamažu didėja. Skolinimuisi vartojimo reikmėms didėti sąlygas sudaro šiek tiek pagerėję didesnes pajamas gaunančių (ir galinčių tokias paskolas gauti) namų ūkių lūkesčiai dėl ateities. O ilgalaikių būsto paskolų paklausa nedidėja dėl keleto veiksnių: dėl nestabilių nekilnojamojo turto kainų, gana griežtų tokių paskolų teikimo sąlygų ir nenoro sunkinti gyvenimo prisiėmus didelių ilgalaikių įsipareigojimų“, – teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Pasak J. Varanauskienės, artimiausiu laikotarpiu ekonominė situacija šalyje, padėtis darbo rinkoje išliks panaši, paskolų palūkanos greičiausiai nedidės, tačiau nedidės ir indėlių palūkanos, todėl namų ūkių taupymo ar skolinimosi elgsena keistis neturėtų. Jei ir bus pokyčių, juos gali lemti sezoniniai veiksniai – praėjęs atostogų metas ir išleisti atostoginiai, artėjantis šildymo sezonas. Visa tai skatins griežčiau planuoti ne pirmo būtinumo vartojimo išlaidas“, – sakė J. Varanauskienė.