Šią savaitę Seimą pasieks prezidentės Dalios Grybauskaitės veto parlamentarų priimtoms Žemės įstatymo pataisoms. Jos – vienos svarbiausių naikinant apskričių viršininkų administracijas. Jei valdantieji neskubės ieškoti kompromisų, stringantis reformos vežimas sukels nepatogumų paprastiems žmonėms, rašo “Lietuvos žinios”.

Prezidentės D.Grybauskaitės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė dienraščiui sekmadienį patvirtino, kad valstybės vadovė vetuos Žemės įstatymo pataisas. “Netrukus bus gautos Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros nuomonės dėl įstatymo. Tuomet baigsime rengti siūlymus, kaip reikia sutvarkyti šį teisės aktą. Prezidentės veto su siūlymais Seimas turėtų gauti trečiadienį”, – sakė ji.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nuo liepos 1-osios po savo sparnu turės priglausti 744 naikinamose apskričių viršininkų administracijose dirbančius žemėtvarkininkus. Pagal apskričių reformos sumanytojų planą šie darbuotojai užsiimtų kaimo vietovėse esančios žemės administravimu. Nors metų vidurys – čia pat, NŽT net nepradėjo perimti apskričių viršininkų administracijų vykdomų funkcijų ir darbuotojų. Tarnybos atstovai tikina negalintys to daryti, kol prezidentė D.Grybauskaitė nepasirašė Žemės įstatymo pataisų.

NŽT Žemės reformos kontrolės skyriaus vedėjas Gintautas Vasiliauskas dienraščiui “Lietuvos žinios” sakė, kad tarnybos vadovus šiuo metu kausto nežinomybė. “Kol neįsigaliojo pataisos, numatančios, kokias funkcijas iš apskričių viršininkų administracijų perimame, tol nieko negalime daryti. Laiko beveik neliko, o mes net nežinome, kiek priimsime žmonių, nes neturime informacijos, kiek tarnybai bus skirta pinigų žemėtvarkininkų algoms”, – nuogąstavo G.Vasiliauskas.

Jo teigimu, jei pataisos neįsigalios iki liepos, apskričių viršininkų administracijose dirbantys žemėtvarkininkai bus paprasčiausiai atleisti. “Ką tada reikės daryti, neįsivaizduoju”, – pridūrė G.Vasiliauskas. Skaičiuojama, kad naujiems darbuotojams išlaikyti per antrąjį šių metų pusmetį tarnybai reikėtų apie 17 mln. litų.

Pagal Žemės įstatymo pataisas patikėjimo teise apskričių valdyta žemė būtų tvarkoma dviejų šeimininkų: kaimo vietovėse ją administruotų NŽT, o miestuose ir rajonuose – savivaldybių administracijos. Parlamentarai tokiems pakeitimams pritarė nepaisydami prezidentės išsakytų abejonių dėl galimos korupcijos. Teigiama, kad įsigaliojus pataisoms valstybė nebekontroliuotų miestų valstybinės žemės nuomos, pardavimo ir kitų klausimų, juos spręstų tik savivaldybių pareigūnai. D.Grybauskaitės manymu, norint išvengti neskaidrių sprendimų dėl valstybinės žemės naudojimo, žemės klausimus reikia perduoti vienai valstybės institucijai.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma dienraščiui sakė, kad prezidentės veto daugelio parlamentarų nenustebins, nes apie tai puse lūpų kalbėta ir anksčiau. Konservatorius vylėsi, kad valstybės vadovės veto apskričių reformos nesustabdys. “Nieko baisaus nenutiks. Iš teisės akto galima išbraukti tą dalį, kuri savivaldybėms suteikia teisę tvarkyti miestuose esančią žemę, ir visą valstybinę žemę patikėti NŽT”, – teigė parlamentaras. Anot jo, blogai būtų tik tokiu atveju, jeigu vetuotų pataisų svarstymas užtruktų ir tik prieš liepos 1-ąją taptų aišku, kam bus patikėta tvarkyti valstybinę žemę.

“Tuomet liktų labai mažai laiko struktūrų pertvarkai. Tektų susitaikyti su tuo, kad žemės tvarkymo reikalai kuriam laikui strigs”, – perspėjo J.Razma.

Nors iki liepos 1-osios laiko lieka vis mažiau, Vyriausybė dar nėra nusprendusi, kiek papildomai lėšų skirs ministerijoms ir joms pavaldžioms įstaigoms, kurios perims dalį apskričių viršininkų administracijų vykdomų funkcijų.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) yra suskaičiavusi, jog apskričių viršininkų administracijų darbams tęsti per metus reikia daugiau kaip 41 mln. litų. Šiuo metu šiose administracijose dirba apie 2 tūkst. žmonių. Po reformos beveik pusė jų pereis į ministerijas ir joms pavaldžias įstaigas.

Ministerijos jau yra pateikusios skaičiavimus, kiek lėšų joms reikės naujiems darbuotojams išlaikyti. Pavyzdžiui, VRM nuo liepos ketina priglausti 42 specialistus, kurių darbo užmokesčiui per metus būtų skiriama 1,7 mln. litų.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) žada įdarbinti 35 žmones. Iki metų pabaigos jų algoms reikės beveik 1 mln. litų, dar 105 tūkst. litų ŠMM iš Vyriausybės prašo kitoms išlaidoms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje bei keliose jai pavaldžiose įstaigose norima įdarbinti 28 tarnautojus, kurių algos iki metų pabaigos biudžetui atsieitų apie 400 tūkst. litų.

Papildomos pareigybės būtų steigiamos ir Ministro pirmininko tarnyboje, 10 darbuotojų išlaikymas per antrąjį pusmetį kainuotų 360 tūkst. litų.

Vos prabilę apie planus naikinti apskričių viršininkų administracijas valdantieji tikino, kad taip bus sutaupyta biudžeto lėšų. Tačiau tikslių skaičiavimų, kokios naudos iš reformos gaus valstybės kišenė, iki šiol nėra.

VRM Teritorinio administravimo politikos skyriaus vedėjas Adolfas Norkūnas dienraščiui sakė, kad per metus tikimasi sutaupyti 30 mln. litų – tiek buvo skiriama dalies administracijų darbuotojų algoms. “Tačiau nereikia pamiršti, kad nebereikės išlaikyti dalies patalpų, kuriose glaudėsi administracijos, bus sutaupyta transporto, komunalinių paslaugų sąskaita, tačiau kiek iš to laimėsime, pamatysime tik kai reforma jau bus įvykusi”, – aiškino A.Norkūnas.