Artėjantis balsavimas dėl apkaltos dviem begėdžiams Seimo nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui – tikra likimo ir Konstitucinio Teismo dovana dabartiniam Seimui. Tik ką gėdingai susimovę neleisdami patraukti baudžiamojon atsakomybėn dviejų akivaizdžių skandalistų bei chuliganų Kazimiero Uokos ir Petro Gražulio, parlamentarai gavo progą įrodyti savo rinkėjams, kad jie vis dėlto nėra dvejopos moralės šalininkai.

Tautos atstovybės apsivalymas, išvejant du akivaizdžius sukčius, veidmainius ir melagius, taptų puikiu pavyzdžiu tiems Seimo nariams, kurie vis dar mano, kad iš rinkėjų kartu su mandatu gauta teisinė neliečiamybė leidžia daryti, ką nori. Taip pat ir tiems veikėjams, kurie, Arūno Valinsko “prisikėlėlių” įkvėpti, tebemano, kad Seimo nariu gali būti kiekvienas juokdarys. Ir kad jei patekai į Seimą, užuot sėdėjęs nuobodžiuose posėdžiuose, gali smagintis Tailande, nes visados atsiras “chebrantas”, kuris pabalsuos už tave. Kartu tai būtų akivaizdus signalas visuomenei, kad neliečiamųjų kastos Lietuvoje nebėra, ir net būdamas Seimo nariu privalai atsakyti už savo veiksmus, jei šie nesuderinami su Konstitucija, įstatymais ir paprasčiausiu žmogišku padorumu.

Žinia, labiausiai norėtųsi tikėtis, kad, atėjus laikui balsuoti dėl mandatų iš A.Sacharuko ir L.Karaliaus atėmimo, Seimo nariai vieningai pakels rankas, nes Konstitucinio Teismo sprendimas yra imperatyvinis, tai yra besąlygiškai privalomas vykdyti. Bet Seimas yra Seimas, tad gali nutikti ir atvirkščiai.

Kažkam gali nepatikti vien tai, kad Konstitucinis Teismas nepaliko parlamentarams apsisprendimo laisvės, ir jie balsuos prieš, tik norėdami parodyti, kieno aukščiausia valdžia Lietuvoje. Kažkam gali nepatikti, kad vietoje šiuo metu opozicijoje esančių A.Sacharuko ir L.Karaliaus į Seimą ateisiantys Tautos prisikėlimo partijos atstovai gali sustiprinti valdančiąją koaliciją, grąžindami jai formalią daugumą. Kažkas gali balsuoti prieš vien todėl, kad dar labiau sugadintų šio Seimo, kuris žmonių sąmonėje dėl didžiausios valdančiosios partijos siejamas su konservatoriais, autoritetą. Juk jau turime parlamentarizmo istorijoje pavyzdį, kai norėdami įkąsti konservatoriams socialdemokratai neleido atimti Seimo nario mandato iš Audriaus Butkevičiaus, kuris buvo sugautas už rankos imantis pinigus ir teismo nuteistas už pasikėsinimą sukčiauti stambiu mastu.

Vis dėlto manau, kad atsiras 85 parlamentarai, kurie dar supranta, kas tai yra tautos mandatą turinčio asmens savigarba, padorumas, moralė. Kurie supranta, kad daugybė buvusių ir būsimų rinkėjų, žvelgdami į Seimą, mato jame ne vienos ar kitos partijos atstovybę, bet Lietuvos valstybę ir jos veidą. Ar bent jau suvokia, kad artėjant savivaldybių tarybų rinkimams labai naudinga atkurti savo gerokai pašlijusią reputaciją.