Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pristatė 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIP-2525, kuriuo Seimui siūloma patvirtinti 23 mlrd. 936,8mln. litų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir 26 mlrd. 334 mln. litų išlaidas (išlaidos ir pajamos nurodytos su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių finansine parama).

Numatoma, kad valstybės biudžeto deficitas 2011 m. bus beveik 2,4 mlrd. litų. O visų viešųjų finansų deficitas, įvertinus Socialinio draudimo fondo deficitą, pervedimus į pensijų fondų antrąją pakopą, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo sąmatą, sudarys 5,8 proc. BVP.

Planuojama, kad nacionalinio biudžeto, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, pajamos be Europos Sąjungos paramos sudarys 20 mlrd. 25,7 mln. litų. Tai 12,7 proc. daugiau nei faktiškai numatoma į nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. 2011 metų biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų bus 22 mlrd. 423 mln. litų. Su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis – 26 946,8 mln. litų pajamų ir 29 344 mln. litų išlaidų. Pasak finansų ministrės, ES parama sudarys beveik 7 mlrd. litų. Taip pat, anot I. Šimonytės, į kitus metus persikels ir šįmet nepanaudotų Europos Sąjungos lėšų likučiai – apie 1 mlrd. litų.

Pajamos

Daugiausia pajamų 2011 m. numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 8 mlrd. 259,2 mln. litų. Tai yra 12,8 proc. daugiau nei tikimasi gauti 2010 metais. Iš gyventojų pajamų mokesčio planuojama gauti 3 mlrd. 665,6 mln. litų – 5,8 proc. daugiau nei numatoma gauti šiais metais. Akcizų kitąmet numatoma surinkti 3 mlrd. 576,4 mln. litų. Tai būtų 18,2 proc. daugiau nei numatoma surinkti šiais metais. Iš pelno mokesčio kitąmet planuojama gauti apie 1 mlrd. 178,6 mln. litų. Tai 21,5 proc. daugiau palyginus su numatomu 2010 m. rezultatu.

Pasak finansų ministrės I. Šimonytės, prognozuojama, kad iš šių keturių pagrindinių mokesčių bus gauta 16 mlrd. ir beveik 800 mln. litų, t. y. apie 84 proc. nacionalinio biudžeto pajamų, neįskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos.

Nacionalinių lėšų (be ES paramos) asignavimai pagal sritis

Socialinei apsaugai 2011 m. numatyta skirti 16 mlrd. 842 mln. litų nacionalinių lėšų, iš kurių 13 mlrd. 502 mln. litų sudaro Sodros išlaidos ir 3 mlrd. 340 mln. litų nacionalinio biudžeto asignavimai. Sodros mokamoms pensijoms skiriama 7 mlrd. 641 mln. litų, ligos ir motinystės išmokoms 1 mlrd.781 mln. litų. Per savivaldybes skiriamoms socialinėms išmokoms ir kompensacijoms numatyta 770,6 mln. litų (dėl padidėjusio paramos gavėjų skaičiaus – 390 mln. litų daugiau nei 2010 metais). Iš socialinei apsaugai skiriamų nacionalinių lėšų 36 mln. litų numatyta projektams, įgyvendinamiems su ES parama, bendrafinansuoti.

Švietimo sričiai numatyta skirti 5 mlrd. 568 mln. litų nacionalinių lėšų. Šiai sričiai skiriamos lėšos naudojamos visų lygių – ikimokyklinio, bendrojo lavinimo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo – ugdymo ir švietimo sistemoms palaikyti. Iš švietimui skiriamų lėšų, pedagogų, apimant ikimokyklinio, bendrojo lavinimo ir profesines mokyklas, darbo užmokesčio fondas sudaro apie 2,7 mlrd. litų. Iš švietimui skiriamų nacionalinių lėšų 37 mln. litų numatyta projektams, įgyvendinamiems su ES parama, bendrafinansuoti.

Sveikatos apsaugai, įskaitant Privalomojo sveikatos draudimo fondą, 2011 metais planuojama skirti 4 mlrd. 592 mln. litų nacionalinių lėšų. Iš valstybės biudžeto sveikatos apsaugai skiriama 2 mlrd. 104 mln. litų, iš jų 1 mlrd. 571 mln. litų – privalomojo sveikatos draudimo įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, iš Sodros biudžeto į PSDF numatyta skirti 2 mlrd. 407 mln. litų lėšų. Iš sveikatos apsaugai skiriamų nacionalinių lėšų beveik 17 mln. litų numatyta projektams, įgyvendinamiems su ES parama, bendrafinansuoti.

Ekonomikai planuojama skirti 2 mlrd. 396 mln. litų. Ekonomikos srityje asignavimų valdytojai, įgyvendinantys pagrindines programas, yra Ūkio, Susisiekimo, Žemės ūkio ir Energetikos ministerijos. Ekonomikos sričiai bus skiriama daugiausia ES fondų lėšų – 4 mlrd. 747 mln. litų.

Ūkio ministerijos kuruojamos srities programoms 2011 metais planuojama skirti 148 mln. litų nacionalinių lėšų. Lėšos bus naudojamos verslo, ypač smulkaus ir vidutinio, skatinimui ir verslo aplinkos gerinimui.

Susisiekimui ketinama skirti 1 mlrd. 131 mln. litų nacionalinių lėšų. Didžioji šių lėšų dalis bus naudojama kelių infrastruktūros gerinimui, telekomunikacijų tinklų plėtrai ir kitoms programoms.

Žemės ūkiui numatyta 712 mln. litų nacionalinių lėšų, šios lėšos bus naudojamos: kaimo rėmimo programos priemonėms finansuoti; valstybės pagalbai biodegalų gamybos plėtrai; paramos iš Europos Sąjungos fondų bendrajam finansavimui; žemės reformai vykdyti; kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę mokėti; veterinarijos priemonėms finansuoti.

Energetikai 2011 metais planuojama skirti 41 mln. litų nacionalinių lėšų. Lėšos bus naudojamos energetikos plėtros politikos formavimui, valstybės naftos produktų atsargų kaupimui, sustabdytos Ignalinos atiminės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektams įgyvendinti.

Iš ekonomikai skiriamų nacionalinių lėšų 466 mln. litų numatyta projektams, įgyvendinamiems su ES parama, bendrafinansuoti.

Aplinkos apsaugai planuojama skirti 669 mln. litų nacionalinio biudžeto lėšų. Iš 2011 šių metų asignavimų šiai sričiai 400 mln. litų suplanuota Specialiajai klimato kaitos programai, kurios pagrindinis finansavimo šaltinis – lėšos, gautos už aukcione parduodamus taršos leidimus. Programoje sukauptos lėšos bus naudojamos įvairioms priemonėms, susijusioms su klimato kaita

Iš aplinkos apsaugai skiriamų nacionalinių lėšų 42 mln. litų numatyta projektams, įgyvendinamiems su ES parama, bendrafinansuoti.

Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 2011 metais numatyta skirti 1 mlrd. 584 mln. litų nacionalinio biudžeto lėšų. Iš šiai sričiai numatytų nacionalinių lėšų 30 mln. litų planuojama skirti projektams, įgyvendinamiems su ES parama, bendrafinansuoti.

Gynybai planuojama skirti 1 mlrd. 047 mln. litų. Iš jų Krašto apsaugos ministerijai 870 mln. litų.

Poilsiui, kultūrai ir religijai numatyta 899 mln. litų. Kitais metais didelį dėmesį planuojama skirti regioninei kultūrai.

Po pateikimo valstybės biudžetas bus svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – visi Seimo komitetai. Preliminari pirmojo svarstymo Seimo posėdyje data – lapkričio 23 d., antrojo – gruodžio 7 d. Priėmimas numatomas gruodžio 9 d.

Šešėlinės ekonomikos mažinimas, dėl ko kitais metais į biudžetą planuojama surinkti apie 0,5-1 mlrd. litų, – visų institucijų atsakomybė, sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

“Neturiu trumpo sąrašėlio priemonių, kaip tas 1 mlrd. litų bus surinktas iš šešėlio. Jeigu tai būtų tik Finansų ministerijos rūpestis, tos pajamos būtų jau surinktos. Tikiuosi, kad legalią veiklą paskatins įvairių institucijų individualūs sprendimai mažinti administracinę reguliavimo naštą”, – antradienį Seime pristatydama 2011 metų valstybės biudžeto projektą, kalbėjo I.Šimonytė.

Ji paragino visus, įskaitant ir Seimą, diegti nepakantumo šešėliui aplinką: “Nuslėpęs mokesčius dėl egoistinių sumetimų, apvagia bendrapiliečius, todėl jokiu būdu nevadintini apdairiais, gudriais ar išradingais”.

Ministrė opoziciją paragino “nekasti sau duobės” teigiant, kad biudžeto lėšos išdalijamos valdininkams išlaikyti, net jeigu tai prideda populiarumo.

“Asignavimų valdytojus ir kitas institucijas raginu atsakingai išleisti kiekvieną litą, kad blogais pavyzdžiais nebūtų demotyvuoti tie, kurie supranta, kad mokesčius mokėti būtina, tačiau nusivilia sužinoję apie kiekvieną kėdę, kuriai išleista daugiau negu būtina”, – kalbėjo I.Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad ne paskutinį vaidmenį kovoje su šešėlinės ekonomikos padariniais turėtų vaidinti ir teisėsaugos institucijos, ypač tos, kurios kovoja su korupcija: “Pilietis, mokantis mokesčius, neturi susidurti su dilema, kodėl taip daro”.

Šalies ūkis kitais metais, pasak ministrės, realiai augs beveik 3 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., o ją lems darbo užmokesčio augimo tendencijos ir globalūs žaliavų kainų pokyčiai.

“Nepaisant numatomo ekonomikos atsigavimo, nedarbo lygis kitais metais liks gana aukštas ir sudarys daugiau nei 16 proc., tačiau numatomas beveik 2 proc. darbo užmokesčio augimas”, – sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, kitų metų valstybės, “Sodros” ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai – “labai svarbi stotelė”, siekiant sumažinti viešųjų finansų deficitą iki 3 proc. BVP 2012 metais.

Kitais iš Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių institucijų Lietuva gaus 7 mlrd. litų finansinės paramos. Dar 1 mlrd. litų bus šiais metais nepanaudotos lėšos.

Iki 2011 metų pabaigos siūloma taikyti lengvatinį PVM šilumai, knygoms, taip pat kompensuojamiems vaistams ir medicinos priemonėms.

Dėl įsipareigojimų ES pigesnės cigaretės nuo kitų metų pradžios gali brangti apie 10 centų, o dyzelinas – 12 centų.

Vyriausybė planuoja, kad atsigaunant šalies ekonomikai, kitais metais valstybės biudžetas gaus kur kas daugiau pajamų iš pridėtinės vertės bei gyventojų pajamų mokesčių. Tikimasi ir pajamų mokesčio surinkimo augimo, tuo tarpu pajamos iš akcizų 2011 metais turėtų augti kukliau.

Nacionalinio biudžeto pajamos kartu su europinėmis lėšomis bus apie 27 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. litų – ES parama ir 20 mlrd. litų – iš mokesčių bei vadinamųjų specialiųjų programų. Nacionalinio biudžeto asignavimai bus 29 mlrd. litų.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Prieš rinkimus pašurmuliuoti – ne pro šalį, bet kėdžių stabilumas – svarbiau. Tokia nuotaika valdančioji koalicija pasitiko kitų metų biudžeto projektą.

Opozicijai priklausančios frakcijos ir jų lyderiai jau po keletą kartų spėjo viešai prisiekti, kad priešinsis nacionalinio biudžeto projektui, kurį vakar Seimui pristatė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Tuo tarpu valdančiosios daugumos atstovai sutartinai tvirtino kol kas iš esmės pritariantys projektui, bet kartu žadėjo nemažai pastabų.

Premjeras Andrius Kubilius tradiciškai rodo esąs ramus dėl to, kad laimės svarbų balsavimą dėl biudžeto.

Vienintelis dalykas, dėl kurio premjeras ir jam antrinanti prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai reiškė nerimą, – Seimo narių apetitas prieš rinkimus.

Valdančiųjų partijų vadovai jau griežtai įspėjo bendražygius atsisakyti įpročio pateikti biudžeto projektui šimtamilijoninius papildomus reikalavimus.

Todėl ir premjero ramybė gali būti apsimestinė. Pavyzdžiui, vakarykščio Seimo posėdžio išvakarėse jis netikėtai apsilankė Seimo vadovės Irenos Degutienės kabinete, kur vyko valdančiųjų frakcijų atstovų pasitarimas.

„Mes išreiškėme pritarimą kitų metų biudžeto projektui. Jokių diskusijų net neplanavome, bet premjeras vis tiek staiga atvyko. Buvo matyti, kad nerimauja, ką gi mes čia be jo darome”, – vakar atviravo kai kurie Permainų koalicijos atstovai.

Nors bruzdesys prieš Vyriausybę pastaruoju metu juntamas net konservatorių frakcijoje, vakar dėl biudžeto balso nekėlė net didžiausi maištininkai.

Vis dėlto partijos ir frakcijos vedliai žada siekti, kad per lemiamą balsavimą dėl biudžeto visiems konservatoriams būtų privaloma dalyvauti Seimo posėdyje ir balsuoti „už”.

Dešinieji reikalaus, kad taip elgtųsi ir koalicijos partneriai.

„Sieksime, kad salėje būtų 71 balsas „už”. Tikimės, kad šią kvalifikuotą daugumą mums garantuos valstiečiai liaudininkai.

Biudžetui patvirtinti pakanka ir paprastos posėdyje dalyvaujančių Seimo narių daugumos, bet opozicija turi galimybę sugriauti balsavimą nesiregistruodama ir išeidama iš salės”, – dėstė Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Koalicijos partneriai vakar irgi tikino iš esmės pritariantys biudžeto projektui, bet neskubėjo žadėti, kad laikysis tokios geležinės drausmės.

Jie „Lietuvos rytui” sakė, kad viskas dar tik prasideda: „Dabar mes pritariame, bet vėliau teiksime ir savo pasiūlymus, kurių turime labai daug.”

Seimo užkulisiuose neatmetama, jog valdantieji gali slapta užsitikrinti ir pavienių opozicijos frakcijų atstovų paramą.

Permainų koalicijos atstovai vakar Seimo salėje pritariamai tylėjo, o I.Šimonytė daugiausia ginčijosi su opozicija.

„Tvarkiečiai”, „darbiečiai”, socialdemokratai tarsi rungtyniavo, kas šmaikščiau išjuoks valdžios finansinius planus.

„Toks planavimas primena pasakų šalies Pinokio planavimą”, – rėžė „tvarkietis” Andrius Mazuronis. Tuo tarpu socialdemokratė Birutė Vėsaitė įžvelgė biudžete fantastinių elementų.

Tačiau ištvermingai Seimo tribūnoje kelias valandas išstovėjusi ministrė opozicijai priminė terminą „krokodilo ašaros”, taip pat prognozavo, jog tada, kai opozicija perims valdžią, turės elgtis lygiai taip pat.

Vakar pateiktas kitų metų biudžeto projektas keliaus į Seimo komitetus, o galutinis balsavimas dėl jo turėtų įvykti gruodžio pradžioje.

Planuojama daugiau surinkti ir išleisti

* Kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos kartu su europinėmis lėšomis bus apie 27 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. litų –ES parama ir 20 mlrd. litų – iš mokesčių ir vadinamųjų specialiųjų programų.

* Biudžeto projekte yra numatomos 2,4 mlrd. litų didesnės pajamos nei šiemet. Po milijardą litų tikimasi gauti iš ūkio augimo ir šešėlinės ekonomikos.

* Nacionalinio biudžeto asignavimai bus 29 mlrd. litų.

* Išlaidos numatomos 700 mln. litų didesnės nei šiemet. Jos labiausiai auga dėl skolos tvarkymo ir dotacijų savivaldybėms.

* Iš keturių pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno – kitais metais ketinama į biudžetą surinkti apie 16,768 mlrd. litų – maždaug 83,7 proc. nacionalinio biudžeto pajamų.

* Finansų ministerijos apskaičiavimais, kitąmet bendrasis vidaus produktas augs 2,8 procento.

* Kartu su biudžetu Vyriausybė siūlo iki 5 proc. mažinamą individualios veiklos pajamų mokestį, pratęsti PVM lengvatos taikymą kompensuojamiesiems vaistams, knygoms ir šildymui.

* Nedarbo lygis kitąmet išliks gana aukštas ir bus apie 16,2 proc., vidutinė metinė infliacija turėtų siekti 1,8 proc.

* Dėl įsipareigojimų ES pigesnių cigarečių pakelis nuo kitų metų pradžios gali brangti apie 10 centų, o litras dyzelino – 12 centų.

„Verslo žinios“ praneša:

Vakar Seimą pasiekusį nacionalinio biudžeto projektą opozicija pasitiko palyginimais iš pasakų pasaulio, o Ingrida Šimonytė, finansų ministrė, atremdama opozicijos kritiką, parodė, kad tokio pobūdžio diskusijos jai jau įprastos. Todėl galima prognozuoti, kad itin įnirtingo mūšio dėl biudžeto nebus.

Seimui siūloma patvirtinti beveik 24 mlrd. Lt sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir 26,3 mlrd. Lt išlaidas. Numatoma, kad valstybės biudžeto deficitas 2011 m. bus beveik 2,4 mlrd. Lt. O visų viešųjų finansų deficitas, įvertinus Socialinio draudimo fondo deficitą, įmokas į pensijų fondų antrąją pakopą, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo sąmatą, sudarys 5,8% BVP.

Kaip pranešė Ingrida Šimonytė, finansų ministrė, daugiausia pajamų 2011 m. numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 8,26 mlrd. Lt. Tai yra 12,8% daugiau nei tikimasi gauti 2010 m. Iš gyventojų pajamų mokesčio planuojama gauti 3,6 mlrd. Lt. – 5,8% daugiau nei numatoma šįmet. Akcizų kitąmet numatoma surinkti beveik 3,58 mlrd. Lt (18,2% daugiau nei 2010 m.) Iš pelno mokesčio kitąmet planuojama gauti beveik 1,18 mlrd. Lt (21,5% daugiau nei 2010 m.).
Ministrės teigimu, prognozuojama, kad iš šių keturių pagrindinių mokesčių bus gauta 16,8 mlrd. Lt (apie 84% nacionalinio biudžeto pajamų, neįskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos).
Ponia Šimonytė sako, jog įveikusi šešėlinės ekonomikos sukeliamas bėdas valstybė ne tik gautų daugiau pajamų, bet ir palengvėtų verslo sąlygos. Kaip žinia, Finansų ministerija planuoja pridėtinės vertės mokesčio (PVM) katilą kitąmet papildyti 700 mln. Lt iš „šešėlio“. Dar 400 mln. Lt į dienos šviesą turi būti ištraukti kovojant su nelegalia akcizinių prekių prekyba.
Opozicija tokius Vyriausybės planus vadina pernelyg optimistiškais. Algirdo Butkevičiaus, socialdemokrato ir opozicijos lyderio, nuomone, biudžeto projekte matyti tik „pliki“ skaičiai, bet esą neaišku, kokiomis priemonėmis bus pasiekti planuojami rezultatai.
„Biudžeto projektas per daug optimistiškas. Vyriausybė tikisi, kad nacionalinio biudžeto pajamos kitąmet didės ir sudarys beveik 27 mlrd. Lt, o iš „šešėlio“ bus paimta net 1,5 mlrd. Lt. Tačiau nenumatyti jokie konkretūs veiksmai, kaip tuos pinigus iš „šešėlio“ paimti. Įdomu, kodėl iki šiol tie pinigai nebuvo paimti, jei tai padaryti įmanoma, kodėl nuspręsta startuoti tik kitų metų sausį?“ – valdančiuosius kritikavo p. Butkevičius.
„Pora milijardų iš kontrabandos, ekonomikos augimo… Toks planavimas primena pasakų šalies Pinokio planavimą. Jis ieškojo Kvailių šalies ir joje – stebuklų lauko, kad galėtų pasėti auksinį pinigėlį ir taip pralobti, bet ar taip galima elgtis su biudžetu? Ar jūs, kaip finansų ministrė, prisiimsite atsakomybę, kai po savivaldos rinkimų reikės priimti nepopuliarius sprendimus?“ – biudžeto projektą pristatančiai ministrei įgelti bandė Andrius Mazuronis, Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys. Ponia Šimonytė jam priminė ir kitą pasakišką posakį – apie krokodilo ašaras – ir tiesiai šviesiai pareiškė laukianti pasiūlymų iš opozicijos.
„Prisiimu visą atsakomybę už biudžetą, kurį teikiu. Tai yra ne iš piršto laužti skaičiai, jeigu kalbėtume apie skaičius, kuriuos viešumoje generuoja kiti analitikai, tai kalbam apie 2 mlrd. Lt, 2,5 mlrd. Lt ir dar Dievas žino, kokias sumas. Mes sakome: 1 mlrd. Lt, kiek daugiau nei 1 mlrd. Lt yra reali suma (tokią sumą ketinama ištraukti „iš šešėlio“ – VŽ). Tam reikės gerokai padirbėti“, – dėstė ministrė. Tačiau, kalbėdama apie optimistinį biudžeto projektą, ji apsidraudė primindama, jog Vyriausybė gali pateikti biudžeto patikslinimą, „esant tam tikriems labai objektyviems parametrams“.
„Jeigu surinksime pajamų 17% mažiau nei planuota, tuomet mes turėsime teikti biudžeto patikslinimą. Kaip siūlysime tikslinti biudžetą, bus matyti“, – kalbėjo p. Šimonytė.
Pasak finansų ministrės, pagrindinis šios Vyriausybės uždavinys – mažinti deficitą ir skolą. Kita vertus, ji teigia, jog Lietuvos skolos – vienos mažiausių ES. Planuojama, jog Lietuvai kitąmet teks skolintis apie 6 mlrd. Lt.
„Nauja šio politinio sezono tendencija tapo visuotinis rūpestis dėl neva praskolintos Lietuvos, o
didžiausiomis šios mados aukomis, kad ir kaip keista, tapo tie, kurie savo sprendimais 2007–2008 m. sudarė prielaidas skolai augti ir dar pernai teikė siūlymus dėl išlaidų didinimo skolinantis daugiau“, – Seime kalbėjo ministrė.
Anot jos, ašaros dėl neva praskolintos Lietuvos nėra nuoširdžios – nors pastaraisiais metais skola augusi sparčiai dėl nuosekliai valdomo deficito, mažesnę nei Lietuvos skolą turi tik naujokės Bulgarija ir Rumunija, taip pat ekonomiškai nuosekliosios šalys – Estija ir Liuksemburgas.

„Respublika“ teigia:

„Seimas vakar svarstė 2011 metų valstybės biudžeto projektą. O ką vakar svarstė eiliniai Lietuvos žmonės?

O eiliniai Lietuvos žmonės net negali žinoti, tinkamas ar netinkamas 2011 metų valstybės biudžetas. Nors tas biudžetas visada paveikia žmonių likimus. Viena kryptimi. Tas “likimas”, išreikštas milijardais litų, išskirstytais eilutėmis, vis labiau šalies gyventojus prispaudžia. Tas “likimas” bus užritintas ant žmonių pečių.

Ar su žmonėmis buvo viešai aptarta bent viena 2011 metų biudžeto eilutė? Ar atskira eilute surašytos pinigų sumos, skirtos tiesiog ištaškyti? Vėjais paleisti mokesčių mokėtojų pinigus? Be jokios kraštui apčiuopiamos naudos? “Ištaškymo” eilutės naujajame biudžete, aišku, nėra. Jokios pinigų ištratinimo landos net nepažymėtos raudonu žymekliu. Vadinasi, biudžeto projektas apgaulingai romantiškas. Nepatikimas. Kaip balionėlis, atitrūkęs nuo žemės.

Nes valdžios mąstymas nuo sausio 1-osios nepasikeis. Atsižvelgus į kelis dešimtmečius veikiančius taškymo papročius, tie papročiai ir kitąmet išliks. Nes kuo ilgiau papročiai praktikuojami, tuo gilesni. Labiau įauga į sąmonę. Jei sąmonėje įsitvirtino Vėlinės, Kūčios, Kalėdos, tai valdžios sąmonėje įsitvirtino ir valstybės pinigų taškymas. Tik Vėlinės, Kūčios, Kalėdos mus aplanko kasmet po kartą, o pinigų taškymo šventė kartojasi per metus šimtus kartų.

Todėl galime romantizuoti, idealizuoti, tvirtinti bet kokius valstybės biudžetus, jie vis vien bus idealistiškai nerealūs. Nebent Seimas paskirtų dar vieną valstybinę religinę šventę. Biudžeto tratinimo dieną. Nes tratinimas jau tapęs trečiąja valdžios religija. Ne krepšinio ir ne katalikiška, tačiau irgi verta dėmesio. Tad tegul švenčia vieną kartą per metus. Su visomis privalomomis apeigomis. Prieš tai sugiedoję Lietuvos valstybės himną ir uždegę ištratintiems milijonams žvakutes. Tegul susigalvoja apeigas tarsi koks anoniminis alkoholikų ar kitų asmens priklausomybių klubas. Nes turi priklausomybę ištaškyti svetimus pinigus. Tegul pašvenčia jie atvirai. Ne šiaip džiūgauja tamsiose pakampėse. Kad pavyksta apvogti mokesčių mokėtojus.

Kol valstybės biudžete įrašyti tik žmonėms nesuprantami skaičiai ir iš anksto pranešama, kad biudžetas yra suplanuotas tik gerai, gyventojai nenori gilintis į kažkokias eilutes. Jie iš anksto įsitikinę. Bus blogai, gal dar blogiau, bet gyventojai neturi jokių galimybių taip paveikti biudžetą, kad gyventų geriau. Pagrindinis kitų metų įstatymas – 2011 metų biudžeto įstatymas su gyventojais nei aptariamas, nei svarstomas. Valdžia nebando išsiaiškinti. Ar žmonės skolų, mokesčių, tratinimo naštą dar pakelia. Ar dar pakels.

Ką tik pakėlėme “Visuomio” burbulą. Gerai, tekainavusį apie 100 tūkst. litų. Ne Dainiui Kreiviui, bet mokesčių mokėtojams. Kitais metais iš ministerijų vėl kils panašūs burbulai ir vėl mokėsime šimtus tūkstančių. Už naujus valstybės įmonių valdymo, medžių genėjimo, sveikatos tobulinimo, atmosferos gerinimo ir t.t. modelius. Juk burbulų pūtimo limitas biudžete nenurodytas.

„Lietuvos žinios“ informuoja:

„Vyriausybė parlamentarų teismui vakar atidavė kitų metų biudžeto projektą. Šis dokumentas sulaukė tik valdančiųjų komplimentų. Opozicijos atstovams jis – “su fantastikos elementas”, o analitikai įsitikinę, kad Vyriausybės optimizmą lėmė artėjantys savivaldos rinkimai.

Bene daugiausia abejonių opozicijai sukėlė valdančiųjų planai kitąmet iš šešėlinio verslo į biudžetą surinkti 1 mlrd. litų. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė aiškino neturinti priemonių plano. Ministrė dėstė, kad tai – daugialypis reiškinys, taigi ir visų institucijų atsakomybė. “Jeigu tai būtų vien Finansų ministerijos rūpestis, tos pajamos jau būtų surinktos”, – pridūrė ji.

Nors opozicija skeptiškai vertina kitų metų biudžetą, Vyriausybė tikisi, kad gruodžio 9 dieną jis bus patvirtintas.

Seimo opozicijos atstovai, vertindami nacionalinio biudžeto projektą, buvo nusiteikę skeptiškai. “Tvarkietis” Andrius Mazuronis pareiškė, kad toks biudžeto pajamų planavimas – priešrinkiminis. “Milijardai iš kontrabandos, efektyvesnio valstybės įmonių valdymo. Ar tai padidins biudžeto pajamas? Tai primena pasakų šalies Pinokio planavimą. Ar po savivaldos rinkimų nereikės peržiūrėti biudžeto ir priimti nepopuliarių sprendimų?” – ministrės klausė politikas. I.Šimonytė jam priminė posakį “krokodilo ašaros” ir patikino, kad viskas yra gerai pasverta. “Kritikoje negirdžiu alternatyvių pasiūlymų”, – pareiškė ji.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė biudžetą pavadino “niūriu ir su fantastikos elementais”. “Darbiečiui” Kęstučiui Daukšiui susidarė įspūdis, kad ekonomikos augimas neplanuojamas, vien tikimasi išlupti pinigų iš šešėlinio verslo. Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys pasiūlė mokestinės amnestijos idėją. I.Šimonytė patikino, kad apie tai galima diskutuoti.

Vyriausybės Seimui pateiktame kitų metų valstybės biudžeto projekte planuojama, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos be Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų sieks 17,016 mlrd. litų, išlaidos – 19,395 mlrd. litų. Su ES ir kitos tarptautinės paramos lėšomis, kurios kitąmet sudarys 6,921 mlrd. litų, biudžeto pajamos sieks 23,937 mlrd. litų, išlaidos – 26,316 mlrd. litų.

Planuojama, kad nacionalinio biudžeto, kurį sudaro valstybės ir savivaldybių biudžetai, pajamos kartu su ES lėšomis bus apie 27 mlrd. litų, asignavimai – didesni nei 29 mlrd. litų.

Socialinei apsaugai iš biudžeto kitais metais numatyta skirti daugiau nei 3 mlrd. litų, švietimui – 5,5 mlrd. litų, sveikatos apsaugai – 4,6 mlrd. litų.

Biudžeto autoriai mano, kad kitąmet viso valdžios sektoriaus deficitas sudarys maždaug 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto, todėl ketinama skolintis 6 mlrd. litų.

Daugiausia pajamų kitais metais tikimasi iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – beveik 8,3 mlrd. litų. Iš gyventojų pajamų mokesčio į biudžetą tikimasi surinkti 3,6 mlrd. litų, iš akcizų – beveik 3,6 mlrd. litų.

Ministrės I.Šimonytės teigimu, planuojama, kad kitąmet ekonomika augs 3 proc., prognozuojama 1,8 proc. infliacija. Ji pridūrė, kad nedarbo lygis kitąmet išliks gana aukštas, jis sudarys 16,2 procento. Taip pat tikimasi, kad darbo užmokestis 2011 metais augs 2 procentais.

Seimas vakar priėmė svarstyti Vyriausybės siūlomas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pratęsti PVM lengvatas šildymui, kompensuojamiesiems vaistams ir knygoms. Parlamentarai taip pat svarstys, ar nuo kitų metų nuo 15 iki 5 proc. mažinti individualios veiklos pajamų mokesčio tarifą. Vyriausybė, remdamasi įsipareigojimais ES, siūlo padidinti dyzelino ir cigarečių akcizus.

Finansų analitikas Rimantas Rudzkis, vertindamas kitų metų valstybės biudžetą, LŽ sakė teigiamų poslinkių neįžvelgiąs. Anot jo, formuojant 2010 metų biudžetą, pajamos prognozuotos atsakingai, tačiau kitiems metams Finansų ministerija pateikė labai optimistinę prognozę. “Šiemet biudžeto pajamos be ES paramos, kaip manoma, bus 14,5 mlrd. litų, o kitąmet tikimasi jau per 17 mlrd. litų. Tai reiškia, kad planuojamas 16 proc. augimas. Pernelyg optimistiška, nes krašto ūkis greitai ant kojų neatsistos”, – pridūrė analitikas.

R.Rudzkis tikino, kad atviras lieka svarbus klausimas, kokiu būdu iš šešėlio į biudžetą gali būti surinktas 1 mlrd. litų. “Ar bus sustiprintos kontroliuojančios institucijos, sugriežtinti įstatymai? Jeigu viskas liks kaip šiemet, kyla klausimas, kodėl milijardas nebuvo surinktas šiemet ar pernai. Nebuvo poreikio? Tuo netikiu, manau, netiki ir Finansų ministerija”, – stebėjosi jis.

Finansų analitikas įsitikinęs, kad kitų metų biudžeto sandarą nulėmė kitąmet vyksiantys rinkimai. “Prieš rinkimus nenorėta skelbti apie išlaidų mažinimą viešajame sektoriuje, nes tai visuomenė sutinka nepalankiai”, – sakė R.Rudzkis.