“Darbiečių” iniciatyva kitų metų vasarį surengti pirmalaikius Seimo rinkimus vakar buvo sužlugdyta per pusvalandį. Projektas, kurį savo parašais parėmė penkios dešimtys parlamentarų, atmestas be teisės jį tobulinti.

Eskaluoti pirmalaikių rinkimų idėją pradėta po skandalingai pasibaigusio balsavimo dėl apkaltos Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui. Pastarajam išsaugojus mandatą, “darbiečiai”, apeliuodami į kolegų sąžinę ir prarastą pasitikėjimą, suskubo rinkti parašus dėl dabartinio Seimo išsivaikščiojimo. Kad toks nutarimas būtų priimtas, jį palaikyti turėtų 85 parlamentarai.

Vakarykščio balsavimo, kurį valdantieji vadino spektakliu, dūmų uždanga, populistiniu šou, rezultatai akivaizdžiai atskleidė, kad dėl savo ateities ateinančius dvejus metus seimūnai gali būti ramūs: už pirmalaikius rinkimus pasisakė 51, prieš – 50, susilaikė 17 politikų.

Per visus atkurtos nepriklausomybės metus pirmalaikiai rinkimai krašte buvo surengti tik kartą.

1992 metais Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui nusprendus pasileisti, tų pačių metų rudenį įvykę rinkimai buvo pergalingi tuometei Lietuvos demokratinei darbo partijai.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Ar čia Seimas, sprendžiantis valstybinės reikšmės reikalus, ar alaus baras, kuriame šurmuliuoja vadžias paleidusi kompanija? Taip vakar atrodė plenarinių posėdžių salė.

Vakar parlamentarai sprendė, ar Seimui nevertėtų išsiskirstyti ir paskelbti pirmalaikių rinkimų.

50 – „už”, 51 – „prieš”, 17 susilaikė – taip balsuota dėl opozicinių „darbiečių” pateikto Seimo nutarimo projekto. Antru balsavimu politikai šį dokumentą iš viso atmetė.

Apie būtinybę surengti pirmalaikius rinkimus garsiai imta kalbėti po skandalingo praėjusios savaitės balsavimo, kai Seimas atėmė mandatą iš Lino Karaliaus, bet paliko jį Aleksandrui Sacharukui, nors Konstitucinis teismas buvo pripažinęs, jog jie abu šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

Vakar prieš balsavimą politikai gerą pusvalandį postringavo apie „atsakomybę visuomenei ir valstybei”, „valstybės stabilumą”, „mėnulio fazes” ir iki soties prisišaipė vieni iš kitų.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė tildė kolegas lyg mažus vaikus, ragino „nerėkauti”, o politikams pasirengus kalbėti prie šoninių mikrofonų išrėžė: „Tai pradedame spektaklį.”

Tuo tarpu Vyriausybės valandos laukę premjeras Andrius Kubilius ir ministrai net nekreipė dėmesio į tai, kas vyko salėje, ir šnekučiavosi tarpusavyje, retkarčiais pašaipiai nusikvatodami opozicijos atstovams į akis.

Tai, kad pirmalaikių Seimo rinkimų idėja bus negailestingai numarinta, iš anksto buvo aišku ir šio sumanymo autoriams, ir juos aršiai kritikavusiems valdantiesiems.

Vieni opozicijos atstovai, pavyzdžiui, kai kurie „tvarkiečiai”, balsavo prieš nutarimo projektą, kiti susilaikė arba balsuojant nedalyvavo.

Tai tik patvirtino faktą, kad iš tiesų išsivaikščioti nenori niekas iš tautos išrinktųjų.

Net balsavusieji „už” tokie drąsūs buvo greičiausiai dėl to, kad žinojo, jog jų balsų bus per mažai, kad nutarimas būtų palaimintas. Juk tam reikėjo net 85 Seimo narių pritarimo.

Sugebės dirbti

* „Tas spektaklis brangiai kainuojantis, o naudos jokios”, – po balsavimo dėl pirmalaikių rinkimų pareiškė Seimo pirmininkė I.Degutienė (nuotr.).

* Į klausimą, ar Seimas gali toliau dirbti, konservatorė atsakė: „Taip, tik reikia dirbti susitelkus.”

* Pirmalaikių rinkimų siūlytojams I.Degutienė pasiūlė elgtis garbingai: „Turite pretenzijų šiai daugumai – galima puikiai veikti civilizuotu būdu: yra apkaltos kelias, nepasitikėjimo Vyriausybe kelias.”

Valdantieji bijo

Vytautas Gapšys

Darbo partijos frakcijos seniūnas

„Šiandien Seimas yra atsidūręs politinėje krizėje. Nors kiekvienas jos priežastis ir mastą suvokia skirtingai, aš tai suvokiu kaip pasitikėjimo krizę.

Šiandien parlamentu nepasitiki beveik 90 proc. Lietuvos žmonių. Ar tai nėra pagrindinis ženklas, kad toks Seimas dirbti negali?

Ši Vyriausybė ir valdančioji dauguma, turėjusi kovoti su iššūkiais, pati tapo iššūkiu Lietuvai.

Bet konservatoriai, įsikibę į savo postus, bijo akistatos su tauta. Bijo, nes jaučia, kad jų valdymo laikas nenumaldomai trumpėja, o konservatorių era, kuri taps juoduoju puslapiu nepriklausomos Lietuvos istorijoje, greitai artėja prie pabaigos.”

„Lietuvos žinios“ rašo:

Opozicijos pastangas surengti pirmalaikius rinkimus parašais parėmė trys valdantieji – Jungtinės frakcijos atstovai “prisikėliečiai” Arūnas ir Inga Valinskai bei liberalas Vytautas Grubliauskas. Vakar A.Valinskas savo parašo neišsižadėjo ir balsavo už rinkimų iniciatyvą, I.Valinskienė balsavime nedalyvavo, o V.Grubliauskas susilaikė. Taip pasielgė dar keli valdančiųjų atstovai – konservatoriai Saulius Stoma, Gintaras Songaila, Paulius Saudargas, Kazimieras Kuzminskas, Jungtinės frakcijos nariai Dainius Budrys, parlamento naujokas Andrius Burba, Arūnė Stirblytė, liberalai Arminas Lydeka ir Dalia Teišerskytė.

Nutarimo projektą pristatęs Darbo partijos (DP) frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys pabrėžė, kad pasitikėjimo krizę išgyvenantis parlamentas neturi kito pasirinkimo. “Tikiu, kad tik Lietuvos piliečiai šiandien gali atsakyti į esminį klausimą – koks Seimas turi dirbti ateityje”, – sakė jis.

Tuo metu valdantiesiems rūpėjo išsiaiškinti vieną klausimą – kodėl rinkimų idėją parašais palaikiusių parlamentarų skaičius labai panašus į nepritarusiųjų A.Sacharuko apkaltai. “Ar tai nėra paprasčiausias būdas nusiplauti tą negarbę ir pamėginti įtikinti tautą, kad jūs esate labai populiarūs?” – klausė Jungtinės frakcijos atstovas Artūras Melianas. “Tokia jūsų iniciatyva yra ciniškumo viršūnė”, – pareiškė konservatorius Algis Kazulėnas.

Partijos “Tvarka ir teisingumas” frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis ragino kolegas nebijoti prarasti šiltų vietų ir rinktis atsinaujinimo kelią. “Kviečiu visus nebūti kaip tas šuo, kuris sėdi ant šieno kupetos ir nei pats ėda, nei kitiems duoda, o tik loja ir kandžiojasi”, – ragino jis. “Darbietė” Virginija Baltraitienė pasipiktinusi klausė, iš kur valdantieji žino, kaip ir kas balsavo per slaptą balsavimą dėl apkaltos. Dėl to ji kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

“Pradedame spektaklį”, – mestelėjo Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kai Seimui atmetus nutarimo projektą pamatė prie mikrofonų suskubusius replikuotojus.

Seimo pirmininkė DP frakcijos inicijuotą balsavimą pavadino veidmainišku elgesiu, neteikiančiu garbės parlamentarams. Esą jei opozicija turi priekaištų valdančiajai daugumai, ji gali “eiti civilizuotu keliu” – reikšti nepasitikėjimą Vyriausybe arba rengti apkaltą.

Premjero Andriaus Kubiliaus nuomone, žlugusi pirmaeilių rinkimų iniciatyva vargiai pagerino opozicijos įvaizdį. “Linksmai atrodė pati iniciatyva. Mano įsitikinimu, daugelis Seimo narių, žiūrinčių atsakingai į savo darbą Seime, nuoširdžiai išreiškė pasipiktinimą tokiomis iniciatyvos, nes akivaizdžiai buvo matyti, kad jos ėmėsi tie, kurie patys balsavo prieš apkaltą”, – balsavimo rezultatus įvertino A.Kubilius.

„Vilniaus diena“ informuoja:

Šiam kriziniam Seimui užteko vos dvejų metų, kad nuveiktų tiek, jog likusius dvejus metus galėtų ir nebedirbti.

Pasiekęs pusiaukelę 2008–2012 m. šaukimo Seimas prisidirbo tiek, kad vargu ar kas nors jį perspjaus. Šis Seimas tapo pirmasis, savo pirmininku išsirinkęs jokios politinės patirties neturintį pramogų verslo veikėją, kurio karjerą greitai užbaigė įtarimai palaikius ryšius su nusikalstamo pasaulio atstovu. Šis Seimas taip pat tapo pirmasis, apkaltos būdu pašalinusiu iš savo gretų parlamentarą Liną Karalių. Taip pat šis Seimas nepajėgė iš tautos atstovybės išvaryti šiurkščiai Konstituciją pažeidusio ir priesaiką sulaužiusio kito parlamentaro Aleksandro Sacharuko.

Šitas Seimas įsimins tuo, kad stipri valdančioji dauguma gana greitai tapo valdančiąja mažuma, o dabar vėl baigia išaugti iki daugumos. Šiam Seimui atrodo normalu net nesvarstyti vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės atsistatydinimo pareiškimo ir prievarta palikti ją dirbti. Pagaliau šis Seimas, vos apšilęs kojas, per vieną naktį taip sudarkė mokesčių sistemą, kad iki šiol nespėjo užkamšyti visų joje išmuštų skylių. Tikras, nepralenkiamas precedentais Seimas.

Anot „Vilniaus dienos“, „simboliška, kad būtent per Seimo mediumą buvo įregistruotas nutarimo projektas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Opozicinės Darbo partijos frakcijos iniciatyva įregistruotame nutarimo projekte siūloma paleisti šį Seimą ir pirmalaikius rinkimus rengti vasario 13 d. Labai gera iniciatyva, bet dar geresnis Darbo partijos viešųjų ryšių žingsnis, nes ši politinė jėga nemažai prisidėjo prie to, kad pritrūktų balsų išvaryti A.Sacharuką iš Seimo.“

Siūlydama priešlaikinius rinkimus Darbo partijos frakcija žaidžia nepralaimimą žaidimą – bando įtikti visiškai neįgaliu Seimu nusivylusiai visuomenei ir kartu žino, kad gali nesiieškoti naujų darbo vietų, nes daugumos parlamentarų noras patogiai, sočiai, nepersidirbant gyventi įveiks tikras ar tariamas moralines kančias ar sąžinės priekaištus dėl nepadarytų darbų, neištaisytų klaidų ar neteisingų sprendimų.

Pirmalaikių Seimo rinkimų idėją parėmė tik 50 parlamentarų, taigi net ne visi opozicinių frakcijų nariai. Iš valdančiųjų savo parašus padėjo tik trys. Pagal Konstituciją pirmalaikiai parlamento rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, jei už jį balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai – 85 – Seimo narių.

Vargu, ar šiandien, kai nutarimo projektas bus pateiktas Seimui, tokių bus daugiau nei 50. Valdantieji, ypač liberalios koalicijos partijos, puikiai suvokia, kad priešlaikiniai rinkimai jiems reikštų postų praradimą, todėl darys viską, kad vardan tos Lietuvos valdytų ir likusius dvejus metus. Opozicinės partijos irgi puikiai supranta, kuo rizikuoja. Kitų metų biudžetas dar nepatvirtintas, šalies ekonomikos būklė – sudėtinga, o įpykusių ir nusivylusių rinkėjų nuotaikos – neprognozuojamos.

Šiandien jie per rinkimus į Seimą tarsi labiausiai remtų opoziciją – socialdemokratus, Darbo partiją bei partiją Tvarka ir teisingumas, o po mėnesio, žiūrėk, ims ir persigalvos. Be to, priešlaikiniai rinkimai reiškia, kad nemažai opozicijai priklausančių parlamentarų gali ir nebesugrįžti į parlamento rūmus, todėl dauguma jų neturi jokio noro rizikuoti.