Seimas trečiadienį priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) ir jo zonų ribų planą.

Kad planas būtų patvirtintas, balsavo 68 parlamentarai, prieš buvo 4, susilaikė 14.

Projekto kritikai, tarp jų ir Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, teigė, jog zonavimas plane prieštarauja natūraliai Kuršių nerijoje susiformavusioms geobotaninėms zonoms, nes jos suskirstytos skersai pusiasalio.

Taip pat kritikuota, kad patvirtiname plane į urbanistinius draustinius patenka nevertingi sovietmečiu statyti pastatai, taip ateityje apsunkinant galimybes juos nugriauti.

Piktintasi ir tuo, jog planas parengtas ant neatitinkančio dabartinės situacijos negaliojančio topografinio pagrindo.

2008 metais Aplinkos ministerija pateikė Seimui nutarimo projektą dėl KNNP ir jo zonų ribų plano tvirtinimo.

Dokumente numatyta, kad KNNP yra Grobšto ir Naglių gamtiniai rezervatai, Karvaičių, Alksnynės, Garnių kalno, Raganos kalno, Parnidžio kraštovaizdžio draustiniai, Angių, Hageno gūbrio geomorfologiniai draustiniai, gamtos paminklas Urbo kalnas, Neringos talasologinis (jūrinis) draustinis, Gintaro įlankos istorinis ir Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos ir Smiltynės urbanistiniai draustiniai.

Šiuo metu Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijai galioja 1994 metais Vyriausybės nutarimu patvirtinta parko planavimo schema (generalinis planas).

2000 metais Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą.