BFL

Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė Prokuratūros įstatymo pataisoms, kurios reformuotų prokuratūros sistemą.

Pagal projektą, Lietuvos prokuratūros sistemą turėtų sudaryti Generalinė prokuratūra ir penkios apygardos prokuratūros, prokuratūra turės glaudžiau bendrauti su Vyriausybe, o prokurorų darbą ir etiką vertins ne tik kolegos.

Už projektą balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo trys, 15 balsuodami susilaikė. Pataisas planuojama priimti iki pavasario sesijos pabaigos.

Prezidentūros, Seimo ir prokuratūros atstovų darbo grupės parengtą projektą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras vadino labai reikalingu.

“Tikrai ilgai rengtas projektas, ir tikrai iš esmės turėtų kitaip sureguliuoti kiekvieno prokuroro atsakomybę, sustiprindamas jo atsakomybę ir kartu įduodamas papildomų įrankių, papildomų galimybių daryti įtaka ikiteisminiam tyrimui, koordinuoti savo veiksmus su kitomis valstybės institucijomis, nebūti valstybe valstybėje. Tai pagrindiniai tikslai, kurių mes siekėme”, – tvirtino S. Šedbaras.

Tuo metu TTK narys Julius Sabatauskas atkreipė dėmesį, kad apylinkių prokuratūros prijungiant prie apygardų, nekeičiami apylinkių prokurorų atlyginimų koeficientai, nors pretendentams tiek į apygardų, tiek į apylinkių prokurorus keliami vienodi.

“Kitas momentas, kuris kelia abejonių, yra dėl prokurorų tarnybinių nuobaudų. Pažiūrėkite, kas galės inicijuoti tarnybines nuobaudas? Be generalinio prokuroro, vyriausiųjų prokurorų, jų pavaduotojų, taip pat proceso dalyviai ir kiti asmenys, jeigu prokuroro pažeidimas konstatuotas teismo sprendimu dėl prokuroro proceso veiklu. Tai reiškia, kad prokuroras galės būti persekiojamos dėl procesinės veiklos. Jis priims sprendimus pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, pavyzdžiui, dėl paleidimo ar suėmimo, o teismas tam nepritars, ir išeis taip, kad prokuroras bijos kasdieninėje veikloje priimti procesinius sprendimus”, – kalbėjo J.Sabatauskas.

Anot jo, tokiais sprendimais iš prokuroro atimama ne tik motyvacija dirbti, bet ir tam tikri darbo įrankiai.

Seimo narys Kęstutis Daukšys Prokuratūros įstatymo pataisas vadino tik sistemos papudravimu, esą jos nespręs rimtų problemų.

Prokuratūros įstatymo pataisų projekte numatyta, kad prokuratūros sistema Lietuvoje iš trijų pakopų taps dvipakope.

Pagal jį, prokuratūrą sudarys Generalinė prokuratūra ir teritorinės – apygardų prokuratūros. Taip pat numatyta, kad šiuo metu veikianti 51 apylinkės prokuratūra taps penkių apygardos prokuratūrų padaliniu.

Projekte taip pat norima glaudesniu padaryti prokuratūros ir  Vyriausybės bendradarbiavimą. Numatyta, kad Vyriausybė, garantuodama valstybės saugumą ir viešąją tvarką, savo veiksmus koordinuoja su generaliniu prokuroru. Generalinis prokuroras savo ruožtu apie prokuratūros ne proceso veiklą teikia informaciją Vyriausybei.

Be to, premjeras, greta Seimo pirmininko ir prezidento, skirs savo atstovus į Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Etikos ir Atestacijos komisijas.

Įstatymo projekte taip pat numatyta, kas prokurorams negali būti daromas “joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kurie galėtų turėti įtakos jų priimamiems sprendimams, asmenims draudžiama duoti prokuratūrai įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į prokurorų veiklą”.

Generalinis prokurorui ir jo pavaduotojams siūloma suteikti teisę duoti ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovams privalomus nurodymus dėl ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų koordinavimo tiriant nusikalstamas veikas.

Įstatyme norima įtvirtinti pareigą užtikrinti generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų asmens bei jų šeimos narių ar turto apsaugą. Kaip tai turėtų būti padaryta, privalėtų sugalvoti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Generalinės prokuratūros vadovams privilegija numatyta ir juos įdarbinant pasibaigus penkerių metų kadencijai.

“Pasibaigus įgaliojimams, generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai  turi teisę į laisvas prokuroro pareigas. Buvęs generalinis prokuroras ir jo pavaduotojas be egzaminų ir atrankos gali būti paskirti į bet kurias laisvas prokuroro ar teisėjo pareigas”, – rašoma įstatymo projekte.

Siūloma sugriežtinti ir reikalavimus asmenims, norintiems tapti prokurorais. Jais galėtų būti priimami ne tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, išlaikę specialų egzaminą, bet ir turintys trejų metų teisinio darbo stažą.