Seime svarstant, ar nuo kitų metų nereikėtų visiškai uždrausti alkoholio reklamos, parlamento rūmuose atvirai darbavosi neregistruoti lobistai, o alkoholio pramonės atstovai visuomenės nuomone manipuliavo iš piršto laužtomis apklausomis ir pasitelkę sporto aistruolius.

Praėjusią savaitę Seimas devynių balsų persvara nusprendė, kad alkoholio reklama Lietuvos žiniasklaidoje nuo 2012 m. nebus uždrausta. Tad jeigu prezidentė šių pataisų nevetuos, televizijos alkoholį galės reklamuoti nuo 23 iki 6 val. ryto, periodiniai leidiniai to negalės daryti tik pirmuosiuose puslapiuose, o alaus, natūralios fermentacijos vyno ir sidro bus leidžiama dar ir išorinė reklama.
Kaip paaiškėjo, Seimo nariams įtikinamesni pasirodė alkoholio pramonės atstovų argumentai, kad visiškas alkoholio reklamos draudimas turės neigiamų pasekmių Lietuvos verslui, dar padidins nelegalią rinką, lietuviški prekių ženklai nebegalės konkuruoti su užsienietiškais. O alkoholio gamintojų remiamos sporto šakos esą neteks dosnių rėmėjų, milijonines pajamas praras ir žiniasklaidos priemonės.
Negana to, Seimo posėdžiuose suabejota ir alkoholio reklamos draudimo rezultatais visuomenės sveikatai, jos įtaka vaikams, jaunimui. Buvo netgi tvirtinama, kad reklama neskatina vartojimo. Mokslinė ir analitinė informacija, tyrimų rezultatai, įrodantys, kad yra priešingai, daugelio Seimo narių neįtikino. Pavyzdžiui, Higienos instituto duomenys, kad Lietuvoje nuo 2001 m. masiškai pradėjus reklamuoti alkoholinius gėrimus per šešerius metus vaikų iki 14 metų apsinuodijimų alkoholiu padaugėjo 17 kartų. O 2008 m. įsigaliojus griežtesniems alkoholio reklamos ribojimams 30 proc. sumažėjo mirusiųjų dėl alkoholio vartojimo, užfiksuotas 40 proc. mažesnis neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius, 31 proc. sumažėjo alkoholinių psichozių ir 27 proc. mažiau žmonių apsinuodijo alkoholiu.
Nors Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai tvirtina, kad efektyviausios, labiausiai mokslu pagrįstos ir ekonomiškai efektyvios alkoholio kontrolės priemonės yra alkoholinių gėrimų akcizo didinimas, alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas ir visiškas jų reklamos draudimas, mūsų Seimo nariams tai nė motais. Štai Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys praėjusią savaitę prieš balsavimą dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo stebėjosi, kodėl mes norime atrodyti šventesni už šventus, kai nė viena Europos šalis, išskyrus Norvegiją, nėra priėmusi tokių drastiškų sprendimų. Tačiau ragindamas kolegas nepritarti itin griežtiems alkoholio reklamos ribojimams jis pamiršo, kad Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal suvartotą alkoholį kiekį, pagal savižudybių skaičių, o nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalyje miršta pustrečio karto daugiau žmonių nei Vakarų Europos šalyse.

Seimo narius apdorojo neregistruotas lobistas

Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos atstovo Naglio Puteikio tvirtinimu, didžiausią darbą dėl to, kad buvo atšauktas visiškas alkoholio reklamos draudimas, nudirbo Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas. „Jis du mėnesius stovėjo prie įėjimo į Seimo posėdžių salę ir parlamentarus po vieną išsivesdavo už kampo pasikalbėti. Ponas Galadauskas papirkinėjo ne pinigais, o pažadais, kad balsavusieji už alkoholio pramonei naudingą įstatymą gaus pirmuosius žiniasklaidos puslapius. Taip jis apdorojo pusę Seimo narių“, – tikina N.Puteikis.
Visuomenininkas Juozas Dapšauskas taip pat pastebėjo, kad S.Galadauskas per tarpinius įstatymo svarstymus bėgiojo nuo vieno Seimo nario prie kito. „Jis buvo beveik apsigyvenęs Seime. Net vasarą, kai daugelis parlamentarų atostogavo, slampinėjo po Seimo mūrus“, – sako J.Dapšauskas.
Tokia neregistruoto lobisto veikla bet kurios kitos Europos Sąjungos šalies parlamente būtų sukėlusi skandalą. O Lietuvoje alkoholio pramonės atstovas veikė niekieno netrukdomas. Galiausiai Seimo narys Vydas Gedvilas, užtikrindamas nuolatinį Aludarių gildijos prezidento prieinamumą prie parlamentarų, paskyrė jį visuomeniniu savo padėjėju.
„S.Galadausko elgesys buvo toleruojamas visų Seimo narių. Be to, net tie, kurie balsavo prieš įstatymo pataisas, dabar bijo pasirašyti po kreipimusi į prezidentę dėl įstatymo vetavimo“, – dėsto N.Puteikis. Ir priduria, kad parlamentarai įbauginti alkoholio pramonės atstovų, tad besąlygiškai jiems paklūsta.
„Spaudimo Seimo nariams nebuvo: nei kyšių siūliau, nei į mišką vežiau. Tik dirbau savo darbą – argumentuotai gyniau Aludarių gildijos narių interesus. O asociacijos vadovo veikla pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus nelaikoma lobistine. Be to, demokratinėje šalyje asociacijos vadovui niekas negali uždrausti dėstyti savo nuomonės“, – teisinasi S.Galadauskas.
Aludarių gildijos prezidentas mano, jog nevyriausybinių organizacijų atstovai spekuliuoja neįrodytais faktais, kad reklama skatina alkoholinių gėrimų vartojimą, nes nori užsikabinti medalius kaip aktyvūs kovotojai su girtuoklyste. Taip pat tarptautinėse konferencijose pasigirti, kad Lietuva buvo labai netoli to, kad visiškai uždraustų alkoholio reklamą. „Ar amerikiečiai, italai, kanadiečiai ir kitų šalių valdžios atstovai mažiau myli savo vaikus, kad leidžia reklamuoti alkoholį? Reklama nėra tokia paveiki, kad skatintų alkoholio vartojimą. Tai tik viena iš priemonių, padedanti apsispręsti, ar rinktis vieną, ar kitą prekės ženklą“, – neabejoja S.Galadauskas.
Pasak jo, uždraudus reklamuoti alkoholį lietuviška produkcija negalėtų konkuruoti su užsienietiška. Mat jau dabar nereklamuojamas pigus baltarusiškas alus yra užėmęs 6–8 proc. Lietuvos rinkos. „Jeigu nebus Anykščių vyno ar „Švyturio“ alaus interneto puslapių, bus sudarytos nelygiavertės konkurencijos sąlygos, nes, pavyzdžiui, bacardi.com ar carlsberg.com ir toliau bus pasiekiami“, – argumentus, kodėl uždraudus reklamą nukentėtų Lietuvos verslas, dėsto S.Galadauskas.

Manipuliavo tautos nuomone

Beje, į kovą dėl alkoholio reklamos įstatymo kiti alkoholio pramonės atstovai patys nesivėlė – įtaką visuomenei ir Seimo nariams jie darė kitų rankomis. Štai į įstatymo pataisų svarstymo posėdį buvo atvykę netgi krepšinio sirgaliai su Tomu Balaišiu-Sėkla priešakyje. Jie ragino parlamentus pagalvoti, kokia žala bus padaryta Lietuvos sportui, netekus didžiausio rėmėjo – alkoholinių gėrimų gamintojų. Žiniasklaidoje taip pat pasipylė straipsniai skambiomis antraštėmis, kad alkoholio reklamos draudimas – Lietuvos verslo žlugdymas. Be to, buvo pateikiami gyventojų apklausos duomenys, kad 52 proc. lietuvių nepritaria sprendimui visiškai uždrausti alkoholio reklamą, nes tai nepadėsią sumažinti alkoholio vartojimo. „Ši tautos nuomonė – parodija. Mat šį pavasarį ir prieš kelerius metus atliktų apklausų rezultatai buvo priešingi – pusė lietuvių pritarė visiškam reklamos uždraudimui“, – tvirtina J.Dapšauskas.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė po balsavimo dėl alkoholio reklamos įstatymo pataisų pabrėžė, kad argumentų ir už, ir prieš buvo išklausyta apsčiai iš įvairių organizacijų atstovų. Vis dėlto Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga tvirtina, kad parlamentarai, norėdami išvengti viešumos, kaitaliojo posėdžių laiką, rengė uždarus posėdžius. „Sveikatos komiteto darbotvarkėje buvo skelbiama, kad vienas paskutinių posėdžių bus uždaras. Tad nevyriausybininkai į jį nevyko, tačiau paaiškėjo, kad durys buvo uždarytos ne visiems – Aludarių gildijos prezidentas dalyvavo. Tiek diskusijų visuomenėje keliantis klausimas buvo sprendžiamas slepiantis nuo visuomenės, bet informuojant alkoholio gamintojus“, – apgailestauja A.Veryga.
Jo teigimu, parlamentarai piktybiškai atsisakė klausyti savo pačių tvirtinamos nepriklausomos ekspertinės institucijos – Nacionalinės sveikatos tarybos rekomendacijų. Negirdomis buvo praleisti ir Lietuvos mokinių parlamento, penkiasdešimties kitų nevyriausybinių organizacijų, kultūros žmonių, Bažnyčios hierarchų raginimai neaukoti savo šalies vaikų sveikatos dėl alkoholio gamintojų pelno.
Be to, Seimo narys Rimas Antanas Ručys, būdamas AB „Stumbras“ akcininkas, be jokios sąžinės graužaties sprendžia su alkoholio politika susijusius klausimus ir net nemano nuo jų nusišalinti.
„Parlamentas yra šalies smegenys, priimančios sprendimus, nuo kurių priklauso viso organizmo – šalies funkcionavimas, tačiau šias smegenis ėda smegenų vėžys, kurio pagrindinė priežastis yra elementaraus išsilavinimo stoka ir liguista meilė pinigams“, – apibendrina A.Veryga.

11–15 m. berniukų buvo apsvaigę nuo alkoholio du ir daugiau kartų (proc.)
1996 m.
Prancūzija    11
Šveicarija    12
Latvija    27
Lietuva    29
Estija    29

1998 m.
Šveicarija    11
Prancūzija    13
Lietuva    18
Estija    20
Latvija    22

Šaltinis: Pasaulio sveikatos organizacija

Alkoholinių gėrimų vartojimas Lietuvoje (tenka gryno alkoholio litrais vienam gyventojui)
2001 m. 10
2005 m. 10,7
2008 m. 11,4
2009 m. 10,9
2010 m. 11,3
Šaltinis: Statistikos departamentas

Alkoholinės psichozės (naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų)
2006 m. 38,1
2007 m. 43,1
2008 m. 36,2
2009 m. 25,0
2010 m. 24,3

Šaltinis: Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys