Į „Veido“ klausimus atsako Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma
VEIDAS: Ar per daugelį darbo Seime metų jums yra tekę susidurti su partijų ar atskirų politikų atidirbinėjimu rinkėjams už finansinę paramą? Gal bent įtarimų tokių yra kilę?
J.R.: Kaip čia pasakius? Tokio, kaip sakote, tiesioginio atidirbinėjimo atvejų nesu pastebėjęs. Bet žinoti, kad kurie nors priimami teisės aktai yra palankūs kuriai nors verslo šakai, kurios atstovai yra parėmę Tėvynė sąjungą, aišku, yra tekę. Tarkime, jei priiminėji mažesnį pelno mokestį nustatantį įstatymą, tai, aišku, supranti, kad jis naudingas pelną gaunančioms įmonėms. Nors tokių tarp mūsų partijos rėmėjų, aišku, visa krūva. Paieškojus galima rasti ir konkretesnių sutapimų, kai įstatymo projektas, už kurį balsavo mūsų partijos atstovai Seime, buvo palankus mus parėmusiam verslui. Tikriausiai netgi kiekvienais metais.
Bet tikrai nesu susidūręs su situacija, kad, tarkime, ateina koks verslininkas ir užsimena, jog paremtų, jeigu Seime būtų priimtas koks nors jam naudingas projektas.
VEIDAS: Pastaruoju metu daug kas kraipo galvas, matydami, kad Tėvynės sąjungos kandidatų Seimo rinkimuose sąraše atsidūrė Artūras Listavičius: viena vertus, įtakingo, anksčiau ne kartą į Seimą rinkto konservatoriaus sūnus, antra vertus, koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas. Šis koncernas valdo alkoholio gamintoją „Stumbras“, o prieš Naujuosius metus Seimas jūsų ir kitų įtakingų konservatorių teikimu panaikino visišką alkoholio reklamos draudimą, turėjusį įsigalioti šiemet. Ar tai tik sutapimas?
J.R.: Betgi žiūrėkite – visos kitos frakcijos Seime už alkoholio reklamos draudimo panaikinimą balsavo kone vieningai, o mūsų frakcijoje tos vienybės tikrai nebuvo. Už balsavo gal tik šeši ar septyni mūsų parlamentarai. Tad galima drąsiai teigti, kad visoms kitoms Seimo partijoms alkoholio gamintojai ir reklamuotojai turėtų būti dėkingi daug labiau nei konservatoriams.
Juo labiau kad jokių esminių pokyčių to draudimo panaikinimu nebuvo padaryta. Visi tie gana griežti alkoholio reklamos apribojimai, kurie galiojo lig šiol, išliko. O jeigu susumuotume, kiek paskui dar papildomų sugriežtinimų priėmėme… Vien naktinės prekybos uždraudimas yra akivaizdžiai nepalankus tiems alkoholio gamintojams, kurie legaliai realizuoja savo produkciją.
O A.Listavičiaus atsiradimas mūsų partijos sąraše – tiesiog natūrali kartų kaita politikoje: sūnus pasuko tėvo pėdomis. Juoba jokių išskirtinių sąlygų jam nedarėme, pažiūrėkite, kokią apygardą skyrėme: Akmenės ir Joniškio, kur kairieji paprastai triuškinamai laimi. Suprasčiau, jei būtume pasiūlę kurią iš „dešiniųjų“ apygardų Kaune arba Vilniuje ar aukštą vietą sąraše.
VEIDAS: Žiūrėkime: 2004-ųjų Seimo rinkimų kampanija oficialiai kainavo 21 mln. Lt, 2008-ųjų – beveik 33 mln. Lt, taigi padidėjo trečdaliu. Jeigu verslas tiek investuoja į Seimo rinkimus, vadinasi, jam apsimoka?
J.R.: Nereikia taip primityviai skaičiuoti, esą verslas žiūri į Seimo rinkimus kaip į investiciją, iš kurios tikisi finansinės grąžos. Ką reiškia milijardines apyvartas turinčiai bendrovei paaukoti 40 tūkst. Lt? Tai tikrai nereikšminga suma bendrame įmonės finansų sraute, tad savininkai pagal savo politines ar vertybines pažiūras gali paaukoti tokius pinigus nesukdami galvos dėl atsipirkimo.
Tikrai negalima manyti, kad verslas nenori remti demokratinio proceso Lietuvoje. Bronislovas Lubys partijas tikrai remdavo daugiausia iš idealizmo – pats esu su juo nemažai apie tai diskutavęs. Jo principinė nuostata buvo, kad verslas turi remti partijas, tad ir duodavo visoms.