Seimas, BFL nuotr.

Rinkėjus jau išvarginusius parlamentarus, kurių politiniai laimėjimai geriausiu atveju tapdavo humoro rubrikų perliukais, Seime pakeisti ruošiasi nauja kariauna, kurioje – ir nauji veidai, ir jauni profesionalai, ir patyrę ekspertai, ir… prieštaringos asmenybės.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

LVŽS mandatai: jei be politinės patirties, tai profesionalai kitose srityse

Šių rinkimų tautos gelbėtojai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) atspėjo pirmąsias tris porinkiminio sąrašo vietas: pirmuoju numeriu įrašytas buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, antruoju – 1996–2004 m. Seimo narys, verslininkas ir mecenatas Ramūnas Karbauskis, trečiuoju – vienintelė LVŽS atstovė 2012–2016 m. kadencijos Seime Rima Baškienė po pirmojo turo reitingavimo išsaugojo tuos pačius numerius.
Absoliutus visų partijų reitingavimo šuolininkas – buvęs konservatorius Egidijus Vareikis. 2013 m. neblaiviam iš Vilniaus oro uosto pareigūnų išlydėtam E.Vareikiui valstiečiai suteikė šansą ir į kandidatų sąrašą jį įrašė 141-uoju numeriu. Tačiau tauta E.Vareikiui davė daugiau šansų – išreitingavo jį į 23 vietą ir suteikė realių vilčių pakliūti į Seimą.

Tauta E.Vareikiui davė daugiau šansų – išreitingavo jį į 23 vietą ir suteikė realių vilčių pakliūti į Seimą.

Pirmasis į Seimą iškopęs politikos naujokas – iš 5-tos į 4 vietą pakilęs prof. Aurelijus Veryga. Jis, kaip ir būdinga LVŽS sąrašui, patvirtina partijos iškeltų kandi datų dėsningumą: jei neturi politinės patirties, tai yra ekspertas, profesionalas, nors ir gana siauros srities.

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio pirmininkas, gydytojas psichiatras, priklausomybių prevencijos ekspertas, pilietinių iniciatyvų ir šviečiamųjų projektų autorius A.Veryga rinkimų kampanijos metu kone geriausiai įprasmino partijos siekį išblaivinti Lietuvą.

Iš ketvirtos partijos paskirtos vietos sąraše į 6-ąją smuktelėjo kitas naujokas – istorikas, nuo 1977 m. Lietuvos edukologijos universitete dirbantis Istorijos fakulteto dekanas profesorius Eugenijus Jovaiša. Nepartinis kandidatas turbūt neapsižiūrėjo pildydamas VRK skelbiamą turto deklaraciją: jis esą turi 0 eurų privalomo registruoti turto, 0 eurų piniginių
lėšų, 0 eurų gautų ar suteiktų paskolų, tačiau gavo 27 tūkst. eurų pajamų.
Iš 10-tos į 7 vietą rinkėjai išreitingavo žymiausią Lietuvos sveikuolį, LVŽS vicepirmininką Dainių Kepenį. Aštuonis kartus perrinktas Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentu, D.Kepenis vadovauja savo 1990-aisiais įkurtai Palangos sveikatos mokyklai. Jis skaičiuoja, kad per 26 metus išleido per 500 sveikuolių laidų, kurias baigė 31 tūkst. žmonių iš Lietuvos ir
dar 15 valstybių, Lietuvoje įkūrė per 60 sveikuolių klubų.
Iš 9-tos į 8 vietą rinkėjai šiek tiek kilstelėjo ekonomistą Stasį Jakeliūną. Šis kandidatas, nors ir neturi Seimo nario darbo patirties, nėra naujokas politikoje. S.Jakeliūnas dirbo premjero Algirdo Butkevičiaus patarėju, tačiau premjero komandą
paliko ir tapo aršiu jo kritiku. Net rinkimų naktį, žurnalistų klausiamas apie pirmuosius rezultatus, S.Jakeliūnas eteryje laidė kritikos strėles socialdemokratų lyderiui dėl konkrečių nepadarytų ar prastai padarytų darbų.
Toliau LVŽS profesorių gretose – Viktoras Pranckietis, Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas. Šis LVŽS kandidatas pernai buvo išrinktas į Kauno rajono savivaldybės tarybą, o su LVŽS ėjo ir į daugiau rinkimų: 2012 m. 17-uoju numeriu dalyvavo Seimo rinkimuose (buvo iš reitinguotas į 13 vietą), 2014 m. – rinkimuose į Europos Par lamentą (EP).
Iš 8-tos į 10 vietą po reitingavimo smuktelėjo Lietuvos žemės ūkio rūmų prezidentas Andriejus Stančikas. Narystę LVŽS A.Stančikas sustabdė, kai buvo perrinktas Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininku. 2004 m. A.Stančikas bandė pakliūti į Seimą, 2014 m. – į EP, o nuo 2000-ųjų priklauso Plungės rajono savivaldybės tarybai.
Į 11 vietą, viena pozicija aukščiau, išreitinguotas Vytautas Bakas, šiuo metu konsultuojantis vadovus strateginio valdymo, komunikacijos, organizacijų plėtros klausimais. Teisininkas, dirbęs tardytoju, analitinį, vadovo darbą, 2014 m. buvo paskirtas vidaus rei kalų ministro Sauliaus Skvernelio padėjėju. Kita jo patirtis politikoje – darbas Seimo nario Kęstučio Čilinsko padėjėju. Po talkinimo parlamentarui V.Bakas 2008–2012 m. vadovavo Nacionaliniam pareigūnų
profesinių sąjungų susivienijimui, 2009 m. su tuo pačiu K.Čilinsku, aktoriumi Regimantu Adomaičiu, ekonomiste Aušra Maldeikiene ir kitais bendraminčiais įsteigė Jungtinį / Nepartinį demokratinį judėjimą, kuriam pirmininkavo Povilas Gylys.
12-asis LVŽS porinkiminio sąrašo numeris priklauso Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkei Guodai Burokienei. G.Burokienė, Aukštaitijos vienmandatėje apygardoje surinkusi 29 proc. balsų, antrajame rinkimų ture susikaus su konservatore Rasa Juknevičienė (27 proc.). 14-tas LVŽS numeris skirtas dvi kadencijas 2007–2015 m. Kupiškio rajono savivaldybės meru dirbusiam Jonui Jaručiui, kuris partijai priklauso nuo
1995 m. Kupiškio rajono savivaldybės taryboje J.Jarutis dirbo nuo 2000 m., dabar yra R.Baškienės patarėjas, o pagrindinė jo darbovietė, nurodoma anketoje, yra „UAB, apsaugos darbuotojas“.
Iš 22-tos į 16 vietą rinkėjai iškėlė nuo 2002 m. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narį Bronių Markauską. 2006 m., kai Kazys Bobelis atsisakė Seimo nario mandato, jo vietą Seime galėjo užimti tuometis Žemės ūkio rūmų pirmininkas B.Markauskas, bet tąkart jis mandato atsisakė. Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas B.Markauskas savo anketoje nenuslėpė teistumo – už žemdirbių protesto akcijos organizavimą 2005-aisiais.
Iš 22-os į 16 vietą po reitingavimo pakilo socialinių mokslų daktaras, Kauno technologijos universiteto
Viešosios politikos ir administravimo instituto docentas Mindaugas Puidokas. Politikos mokslų ir vadybos išsilavinimą turintis M.Puidokas konsultuoja kaimų bendruomenes projektų rengimo, organizaciniais, teisiniais klausimais. 2013 m. jis kartu su studentais atliko tyrimą, kurio pagrindu parengė peticiją dėl skalūnų dujų žvalgybos ir išgavimo uždraudimo
Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Iš 30-tos į 17 vietą pakilo žmogaus teisių ekspertė, visuomenininkė Dovilė Šakalienė. Psichologijos absolventė D.Šakalienė 12 metų dirbo Žmogaus teisių stebėjimo institute – pradėjusi nuo projektų vadovo pareigų ji pakilo iki direktorių. Tačiau šių metų pradžioje žiniasklaidoje nuskambėjo „neskani“ istorija, kad su onkologine liga kovojančią ilgametę instituto darbuotoją jo dalininkai išprašė iš darbo.
Iš 29-tos į 19 vietą rinkėjai išreitingavo humanitarinių mokslų daktarą, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narį, mero pavaduotoją Stasį Tumėną. Į Šiaulių miesto savivaldybės tarybą S.Tumėnas, kaip nepriklausomas kandidatas, buvo išrinktas 2011 m., 2015 m. savivaldos rinkimuose jį iškėlė LVŽS. Kaip nepriklausomas kandidatas S.Tumėnas dalyvavo ir
2012 m. Seimo rinkimuose, Pakruojo-Joniškio rinkimų apygardoje pateko į antrąjį turą, tačiau surinkęs
42 proc. balsų pralaimėjo Vitalijui Gailiui.
Dar vienas LVŽS naujokas – 20-uoju numeriu išrinktas energetikas, finansininkas Virgilijus Poderys.
Jis yra vadovavęs Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (dabar joje dirba vyriausiuoju patarėju), 1997–2006 m. dirbo Vertybinių popierių komisijos pirmininku, 2006–2007 m. finansų klausimais patarinėjo ministrui pirmininkui. 2009–2010 m. fiziko, verslo administratoriaus ir vadybininko išsilavinimą turintis V.Poderys dirbo projekto „Visagino atominė elektrinė“ ekonomikos direktoriumi, 2010–2013 m. ėjo AB „Litgrid“ generalinio direktoriaus pareigas, 2013–2015 m. vadovavo UAB „EPSO-G“.

Konservatoriai: permainų ir patirties balansas

Pirmajame rinkimų ture į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą rinkėjai pažiūrėjo dar liberaliau nei pati kone priverstinai atsinaujinusi partija. Po reitingavimo, pirmumo balsų suskaičiavimo, paaiškėjo, kad į pirmąjį dešimtuką iškilo kandidatai, kuriems partija buvo paskyrusi vietas dvidešimtuke, o į dvidešimtuką išsiveržė tie nariai, kuriuos partija nubruko į maždaug apie 30-ą sąrašo vietą.
Ne politikos naujokė, bet Seime nedirbusi buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė be antrojo turo laimėjo rinkėjų simpatijas Antakalnio vienmandatėje apygardoje ir užsitikrino vietą Seime.
Žymiausias konservatorių naujokas Seime – pirmasis numeris Gabrielius Landsbergis. Jei ne pavardė ir dveji metai Europos Parlamente (EP), prof. Vytauto Landsbergio anūką užtikrintai būtų galima vadinti politikos naujoku.
Prieš 11 metų, kai Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įgijo magistro laipsnį, jis pradėjo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje, o po dvejų metų jau buvo paskirtas į atstovybę Belgijoje. Į Lietuvą dirbti tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus komandoje G.Landsbergis grįžo 2011 m., 2014 m. jau buvo išrinktas į EP, o pernai iš A.Kubiliaus, kuriam pirmininkaujant Ministrų kabinetui talkino, perėmė ir partijos pirmininko postą.
Tapęs naujos konservatorių kartos simboliu, pradėjęs kurti naują planą Lietuvai, G.Landsbergis šiemet atsisakė europarlamentaro mandato.

Puiki komunikacija, ir jokių nešvarių istorijų. Tiesa, buvo aiškinamasi, kaip ir iš ko jo sutuoktinė

eduko logė dr. Austėja Landsbergienė nuomojo patalpas darželiams, vėliau, kai socialdemokratus toliau smukdė „auksinių šakučių“ istorija, atsirado informacijos, kad esą brangiai Lietuvos kariuomenę aprūpinusios įmonės „Nota Bene“ direktoriaus žmona – vieno iš A.Landsbergienės darželių vadovė.
TS-LKD pokyčius rinkėjams įprasminęs „Lietuvos anūkas“ atsivedė ir daugiau politikos naujokų, žadančių naujas galimybes Lietuvai. Iš 9-tos į 7-tą konservatorių sąrašo vietą pakilo penkias užsienio kalbas mokanti 32-ejų Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Buvusi EP narė turi partinės patirties. VRK pateiktos biografijos duomenimis, į partiją ji įstojo
metais anksčiau, nei baigė Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją (2002 m.), o Jaunųjų konservatorių lygos nare tapo tais metais, kai baigė gimnaziją.
Studijuodama Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vėliau – Vilniaus dailės akademijoje, kurioje 2008-ai siais įgijo magistro laipsnį, jaunoji konservatorė 2005–2008 m. padirbėjo Seimo nario Audroniaus
Ažubalio, Edmundo Pupinio, Vilijos Aleknaitės-Abramikienės padėjėja. O 2008 m. iš padėjėjos jau tapo patarėja: 2008–2009 m. R.Morkūnaitė-Mikulėnienė dirbo tuo mečio užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko patarėja. Į partijos prezidiumą po to, kai jau pabuvo tarybos nare ir vadovavo jauniesiems konservatoriams, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė buvo išrinkta 2009 m., tada jaunoji politikė ketvirtuoju sąrašo numeriu laimėjo vietą EP.

Iš 18-tos sąrašo vietos į 8-tą rinkėjai kilstelėjo diplo matą, aktyviai partijai dirbusį Žygimantą Pavilionį. Šaulių sąjungai priklausantis Ž.Pavilionis 1999–2001 m. dirbo Briuselyje, buvo Lietuvos nuolatinės misijos Europos Sąjungoje patarėjas, ministras patarėjas, tada – Lietuvos misijos prie Europos Bendrijų ministras patarėjas. 2002–2006 m. jis vadovavo Užsienio reikalų ministerijos Europos integracijos departamentui, buvo Lietuvos vyriausiojo derybininko su Europos Sąjunga pavaduotojas. 2010 m. penkias užsienio kal bas mokantį diplomatą Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskyrė Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi JAV ir Meksikai, o nuo 2015 m. rugpjūčio Ž.Pavilionis yra Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams. Gali būti, kad Ž.Pavilioniui prieš akis – vadovavimas Užsienio reikalų ministerijai. Pats diplomatas išsiskiria ambicijomis ir, tikėtina, nespjauna į svajones apie prezidento postą.

Iš 29-tos į 11-tą vietą pakilo verslininkas ir visuomenininkas Tadas Langaitis, prie TS-LKD prisidėjęs 2014 m. 2012-aisiais „Veidas“ T.Langaitį išrinko Metų žmogumi už „Baltųjų pirštinių“ pilietinę iniciatyvą, kurios vienas iš lyderių ir buvo tada 35-erių T.Langaitis. Tais metais, Seime balsuojant dėl Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės neliečiamybės panaikinimo, posėdžių salės bal kone iki paskutinės minutės keliasdešimt žmonių laikė iškeltas rankas su baltomis pirštinėmis.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanotas T.Langaitis 2014-aisiais pasitraukė iš „Baltųjų pirštinių“ veiklos, tačiau tais pačiais metais pradėjo kitą po litikos keitimo projektą – „Įkalbėk.lt“, kviečiantį jau nus profesionalus eiti į politiką. Todėl, kai T.Langaitis atsidūrė TS-LKD rinkimų sąraše, internautai juokavo, kad jis pats save įkalbėjo eiti į politiką.

Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje absolven tas T.Langaitis po studijų dirbo investicinės bankininkystės, rizikos kapitalo srityse, investiciniame banke „Lõhmus, Haavel & Viisemann“ dirbdamas jaunesniuoju partneriu, drauge su partneriais sukūrė pirmąjį rizikos kapitalo fondą Baltijos šalyse „New Economy Ventures“, kūrė ir finansavo įvairius technologijų ir medijų verslus Baltijos šalyse ir Skandinavijoje. Pats T.Langaitis skaičiuoja per dešimtmetį drauge su verslo partneriais sukūręs daugiau nei pusę tūkstančio darbo vietų, o verslo patirties įgijo dirbdamas ir investuodamas 15-oje šalių. Vis dėlto pilietinėmis iniciatyvomis skaidrių rinkimų ir skaidrios politikos siekęs T.Langaitis rinkimų kampanijos metu oponentų buvo verčiamas aiškintis dėl savo verslumo „šešėlių“: jis buvo vienas iš bankrutavusios „Kuro aparatūros“ vadovų, nors tokia detalė į jo biografiją neįrašyta.

Dar didesnį šuolį tarp partijos ir rinkėjų lūkesčių – iš 36-tos į 13-tą vietą – padarė sostinės meru tapti norėjęs Mykolas Majauskas, tiesioginiuose mero rinki muose pernai gavęs 8,71 proc. balsų.

Sidnėjaus universiteto absolventas darbus pradėjo nuo indų plovimo Australijos restorane, o ekonomis to karjerą – nuo dokumentų kopijavimo tarptauti nėje nekilnojamojo turto grupėje „Cushman & Wakefield“. Šioje grupėje M.Majauskas sakosi pamažu kilęs karjeros laiptais. Londone dar padirbėjęs investicinės bankininkystės srityje, „Barclay’s Capital“ grupėje, 2008-aisiais M.Majauskas grįžo į Vilnių ir 2008–2012 m. dirbo premjero A.Kubiliaus patarėju ekonomikos klausimais.

Tiesa, M.Majauskas netiesiogiai sietas su Mariaus personažu. Marius – tai tariamas asmuo, kurį savo tinklaraštyje aprašė vienas Londono Sičio bankininkas: esą jo kolega Marius nieko neveikė, tik darbo metu stebėjo savo gimtosios šalies naujienų tinklalapius ir netrukus tapo premjero patarėju.

A.Kubiliaus Vyriausybei siekiant bent kokio nors valstybės valdomų įmonių efektyvumo, pats M.Majauskas paskambino „Lietuvos geležinkeliams“ ir reikalavo dividendais ar grynaisiais, mažinant įstatinį kapitalą, išmokėti valstybei 250 mln. litų. Kilus skambučių skandalui M.Majauskas pasakė, kad jam telefonu grasino pats „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka, o netrukus pranešė, kad kažkas įdėjo atlenkiamąjį peilį į dukters vežimėlį, kurį rado netrukus po telefoninių pokalbių su „Lietuvos geležinkelių“ vadovu. Esą tai buvo grasinimas. Pareigūnams tiesos nepavyko išsiaiškinti.

Iš 22-osios sąrašo vietos į 15-tą išreitinguotas Vytautas Kernagis jaunesnysis. Galima sakyti, kad šis
naujosios kartos konservatorius buvo mažiausiai vertas ir 22-tos sąrašo vietos, jei vertintume jo nuopelnus pagal politinę ir partinę patirtį. Tačiau skambi ir žinoma pavardė atidaro visas duris, beje, kaip ir dabartiniam konservatorių lyderiui. Prie partijos prisidėjęs tik pernai vasarą, V.Kernagis iškilo aukščiau už tokius senuosius konservatorius, kaip Stasys Šedbaras, Valentinas Stundys, ar jaunuosius, tik partijai daugiau nuveikusius – Moniką Navickienę, Aistę Gedvilienę ar tą patį T.Langaitį. Tačiau, nors ir visiškas naujokas, V.Kernagis Fabijoniškių vienmandatėje surinko beveik trečdalį balsų ir aplenkė politikos senbuvį Darbo partijos kandidatą Artūrą Paulauską, taip pat socialdemokratų iškeltą sostinės vicemerą Gintautą Palucką.

Iš 11-tos vietos į 18-tą po reitingavimo nusileido politologas dr. Laurynas Kasčiūnas. 2009–2012 m. dirbamas Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėju, L.Kasčiūnas prieš penkerius metus įstojo į TS-LKD partiją. Tiesa, anksčiau jis priklausė ir kitai – Nacionaldemokratų partijai, tai pačiai, kuriai vadovavo nacionalistas Mindaugas Murza. L.Kasčiūnas aktyviai dalyvavo Lietuvos stojimo į ES priešininkų judėjime, o ir iki šiol neslepia savo gan radikalaus, nacionalistinio požiūrio. Todėl jį drąsiai galima vadinti „konservatorių talibų“ naujosios kartos atstovu.

Socialdemokratų rinkėjams „naujos kartos“ nereikia

Lietuvos socialdemokratų (LSDP) partija Seime turės vieną parlamento naujokę – dabartinę finansų ministrę Rasą Budbergytę. Profesionalė, kurios kompetencija abejonių nekelia net oponentams, nuo 2010 m. atstovavo Lietuvai Europos Audito Rūmuose. Prieš rinkimus sklandė gandai, kad jei prognozės išsipildys ir socialdemokratai išlaikys valdžią, tuomet būtent R.Budbergytė premjero poste galės pakeisti Algirdą Butkevičių, kuris sulaukdavo vis daugiau kritikos, o jų santykiai su Prezidente smarkiai pašlijo. Deja, prognozės neišsipildė.

Socialdemokratai tikėjosi geresnių rezultatų po pirmojo turo, todėl į sąrašą surizikavo įtraukti naujų pavardžių. Tačiau nauji LSDP kandidatai rinkėjų neįtikino: naujuosius sąrašo viršuje buvusius socialdemokratus rinkėjai nustūmė žemyn, senuosius iš žemesnių pozicijų traukė viršun.

Nors 2016-ųjų Seimo rinkimų tendencijos buvo „atsinaujinimas“, „permainos“, „nauji veidai“, apmažėjusio socialdemokratų elektorato ištikimiausi rinkėjai tokioms „madoms“ dar nepasirengę.

Aukščiausią 9 vietą LSDP rinkimų sąraše gavusi ministro pirmininko A.Butkevičiaus patarėja Auksė Kontrimienė buvo nureitinguota į 35 vietą. Atvirkštinę rokiruotę padarė užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus rinkėjai. Kažkodėl į 34-tą socialdemokratų sąrašo vietą nustumtą ministrą rinkėjai pakėlė į 9 vietą.
Kitas naujas veidas, arba dar vienas premjero patarėjas, galėjo būti jaunasis socialdemokratas Marijampolės politikas Martynas Burokas, kuriam partija patikėjo 11 vietą. Vis dėlto rinkėjai jam paskyrė 25 poziciją. O Broniui Bradauskui socdemų elektoratas simpatijų negaili – iš 30 vietos nuo 2000-ųjų iš Seimo nepajudinamą socialdemokratą rinkėjai ištraukė į 15 vietą.
LSDP sąrašas dar keisis – 7-uoju numeriu rinkėjai išrinko 8-uoju į partijos sąrašą įtrauktą sveikatos apsaugos ministrą Jurą Poželą, kurį netrukus po rinkimų pasiglemžė sunki liga.
Tad nors 2016-ųjų Seimo rinkimų tendencijos buvo „atsinaujinimas“, „permainos“, „nauji veidai“, apmažėjusio socialdemokratų elektorato ištikimiausi rinkėjai tokioms „madoms“ dar nepasirengę.

Trys iš aštuonių Liberalų sąjūdžio mandatų – naujokams

Ryškiausia apokaliptines nuotaikas prieš rinkimus išgyvenusių liberalų naujiena parlamente – 27-erių Aušrinė Armonaitė. Naujos kartos politike prisistatančią A.Armonaitę rinkėjai iš 19 sąrašo vietos pakėlė į 6-tą. Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduoto ja, Vilniaus miesto tarybos narė sulaukė daug jaunimo simpatijų, ypač socialiniuose tinkluose, nes aktyviai
pasisakė už medicininių kanapių legalizavimą. Jaunoji politikė su liberalais jau bandė laimę vienuose rinkimuose – 2014 m. nesėkmingai kandidatavo į EP.
Antrasis liberalų sąrašo numeris į Seimą atvedė ir lengvaatletį olimpinį čempioną Virgilijų Alekną.
Lengvaatlečio pasiekimai sporte yra neįkainojami, tačiau patirties politikoje V.Alekna turi mažiau nei
kai kurie nacionalinės lygos sportininkai – sporto pasiekimų: nuo 2011-ųjų V.Alekna sporto klausimais patarinėjo Vidaus reikalų ministerijai. Vien mandatėje Naujamiesčio apygardoje per pirmąjį turą olimpinis čempionas V.Alekna surinko 18,89 proc. balsų ir pateko į antrąjį, kuriame varžysis su konservatoriumi Ž.Pavilioniu, pelniusiu 42,94 proc. balsų.
Ne naujokas politikoje, bet naujokas Seime – ir buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Jis iš 5 vietos po reitingavimo smuktelėjo į 7-tą. Susikalbėti japoniškai galintis A.Gelūnas yra dailininkas, filosofas,
humanitarinių mokslų daktaras, 2012 m. jis buvo paskirtas Lietuvos ambasadoriumi prie UNESCO.
Iškart už aštuonių mandatų brūkšnio – iš 6-tos į 9-tą sąrašo vietą nuleistas partijos lyderio Eugenijaus Gentvilo sūnus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Simonas Gentvilas.

„Tvarkos ir teisingumo“ naujokai – verslininkas ir teisininkas

„Tvarkiečiai“, kuriuos iš nacionalinės politikos išlydėti planuota jau po šių Seimo rinkimų, vis dėlto iškovojo penkis mandatus. Drauge su sąrašo lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu bei partijos veidais – Kęstu Komskiu bei Petru Gražuliu vietą parlamente laimėjo ir iš 10-tos į 3-iąją sąrašo vietą rinkėjų pakeltas Kęstutis Pūkas. Nevienareikšmiškai vertinamas Kauno politikas ir verslininkas, kuriam priklauso jo pavardės pavadinimo radijo stotys ir TV kanalas, yra Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Su visuomeniniu komitetu „Kaunas – kitokia Lietuva“ K.Pūkas į savivaldybę bandė pakliūti ir 2011 m., tačiau tąkart VRK jį pašalino iš kandidatų sąrašų už tai, kad nuslėpė teistumą.

Pasirodo, 1982 m. Kauno teisme K.Pūkas buvo teisiamas už „sunkų nusikaltimą“ – spekuliaciją. Trečiuoju numeriu į „tvarkiečių“ kandidatų sąrašą buvo įtrauktas advokatas Rimas Andrikis. Nors rinkėjai jam paskyrė 5-tą vietą, R.Andrikis dar gauna mandatą Seime. SPES kontoros advokatas R.Andrikis 1980–1992 m. buvo Aukščiausiojo Teismo teisėjas, 1992 m. pradėjo advokato praktiką, 1993–1995 m. dirbo Prezidento Algirdo Brazausko patarėju, 2002–2008 m. pirmininkavo Lietuvos advokatūros Advokatų tarybai. 2015 m. R.Andrikis buvo išrinktas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA