Į „Veido“ klausimus atsako Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

VEIDAS: Ar draudimas gauti verslo įmonių paramą turės didelės įtakos Seimo rinkimų kampanijos finansavimui?
Z.V.: Manau, taip, nes anksčiau, kaip rodo mūsų duomenys, iš verslo bei kitų juridinių asmenų gaunama parama sudarydavo maždaug 60 proc. viso rinkimų kampanijos biudžeto. Kita vertus, nepamirškime, kad, atėmus galimybę gauti paramą iš verslo, partijoms suteikti kiti pajamų šaltiniai.
Viena, kandidatai apygardose gali gauti fizinių asmenų aukas iki 20 tūkst. Lt. Tiesa, bus tikrinama, kad aukotojo parama neviršytų 10 proc. jo deklaruotų metinių pajamų dydžio. Šiomis dienomis kartu su Valstybine mokesčių inspekcija baigėme diegti kompiuterinę sistemą, kurios padedami partijų iždininkai galės susisiekti su VMI duomenų baze ir pažiūrėti, ar aukotojo siūloma suma neviršija 10 proc. jo pajamų. Nereikia bijoti, kad taip pašaliniai gaus priėjimą prie turto deklaracijų: pirmiausia sistema nerodys, kokios buvo aukotojo metinės pajamos, tik ar siūloma auka neviršija leistino dydžio, be to, bus galima tikrinti tik konkrečiai pinigus pervesti norinčio asmens duomenis. Jei kokios partijos iždininkas norės šiaip pasmalsauti, partijai teks skubiai ieškotis naujo.
Antra, partijos turi teisę prašyti piliečių pervesti joms 1 proc. savo pajamų mokesčio. Teoriškai ši suma galėtų sudaryti 28 mln. Lt, arba dvigubai daugiau, nei partijos 2012 m. gaus iš biudžeto. Tik kažkodėl nematau didelių partijų pastangų tą procentą susirinkti, nors jau nuo gegužės 1-osios galima prašyti.
Trečia, kaip kompensacija už prarastą verslo paramą biudžeto dotacija partijoms, nors krizės metais buvo smarkiai sumažėjusi, šiemet vėl pakilo iki 20 mln. Lt. Pirmą pusę šios sumos paskirstysime artimiausiomis dienomis, antrą pusę įstatymas leidžia paskirstyti iki lapkričio 15-osios. Kadangi tuo metu pasibaigusių Seimo rinkimų balsai veikiausiai dar nebus galutinai oficialiai suskaičiuoti, tai paramos dydis konkrečiai partijai bus paskirstytas pagal dabartines vietas Seime ir savivaldybių tarybose.
VEIDAS: Kaip užtikrinsite, kad Seimo rinkimų kampanijos finansavimas būtų švarus? Juk kalbų apie juodus pinigus rinkimams, kai verslui uždrausta remti partijas, labai daug.
Z.V.: Žinoma, juodais pinigais galima už daug ką sumokėti. Pavyzdžiui, labai sunkiai atrastume, jeigu žiniasklaidos priemonei būtų sumokėta, kad ši neskelbtų neigiamos informacijos apie kurį nors kandidatą. Mes juk negalime nustatyti, kodėl, pavyzdžiui, jūs nerašote blogai apie kurį nors kandidatą: ar todėl, kad apie jį esate geros nuomonės, ar todėl, kad jums sumokėta?
Vis dėlto, nors politinėje reklamoje visko iki smulkmenų nesugaudysime, kokie nors dideli brangiai kainuojantys dalykai vis tiek išlenda ir yra sugaunami. Žiūrėkite, kokie pokyčiai vyksta pastaraisiais metais, kai rinkimų kampanijos laikotarpiu įvedėme skelbiamos reklamos stebėseną. Kai tik pradėjome, skirtumas tarp paskleistos ir oficialiai apmokėtos politinės reklamos siekė du kartus, ypač kad tuomet dar nebuvo numatyta jokių baudų. Tačiau įvedėme sankcijas, gavome teisę samdyti stebėtojus iš „SIC Gallup Media“, pasitelkėme apygardų rinkimų komisijas. Rezultatas – per 2011-ųjų savivaldybių tarybų rinkimus skirtumas tarp paskleistos ir apmokėtos reklamos dar buvo likęs, bet jau labai nedidelis.
Tikrindami surandame, nes kontrolė triguba: pirma, apie pirktą reklamą turi pranešti pats rinkimų kampanijos dalyvis; antra – žiniasklaidos priemonė, kurioje reklama pirkta; trečia – „SIC Gallup Media“ ir apygardų rinkimų komisijų stebėtojai. Visi jie turi priėjimą prie centrinės VRK duomenų bazės ir gali iš karto pasitikrinti, ar ta politinė reklama, kurią jie mato, yra oficialiai apmokėta.