Vyriausybė pasiūlė mažiau esminių permainų projektų, nei žadėjo. Kai kuriais atvejais galima pridurti – ir ačiū Dievui.

Mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo revoliucija ir oficialus galutinis sprendimas dėl Visagino atominės elektrinės projekto – atsakymų į šiuos visuomenę audrinančius klausimus laukiama antradienį prasidedančioje Seimo rudens sesijoje. Žinoma, šalia privalomo rudens sesijų didžiojo darbo – kitų metų biudžetų patvirtinimo.
Jei tiksliau, sprendimų dėl tų trijų visuomenei itin jautrių klausimų tikėtasi jau šių metų pradžioje. Tačiau valdantieji steigė darbo grupes, svarstė siūlymus, mintijo ir kol kas nedaug ką primintijo. Nedaug kas paaiškės ir rudens sesijoje.

Siūlymų – per 300, bet dauguma – tik pavadinimas be turinio

Susumavus Vyriausybės, opozicijos, kitų frakcijų, pavienių Seimo narių, prezidentės rudens sesijoje siūlomus priimti teisės aktus paaiškėja, kad tiems keliems mėnesiams, kai nebus svarstomi biudžetų projektai, jų gali susidaryti ir apie 800. Beje, ne ką mažiau projektų – 756 – buvo registruoti ir praėjusios kadencijos trečiojoje rudens sesijoje, tačiau per 63 sesijos posėdžius sugebėta priimti 278. Taigi nepriimama per 63 proc. įregistruotų projektų.
Didžiąją teisėkūros dalį sudaro Vyriausybės pasiūlyti projektai – praėjusią kadenciją iš visų priimtų teisės aktų tokių buvo net 67,5 proc. Deja, Vyriausybės pateiktame per 300 siūlomų svarstyti teisės aktų sąraše nėra to, apie ką jau beveik metai garsiausiai kalba rinkimus laimėję socialdemokratai. Ir net jei Vyriausybė kažką nutarė siūlyti keisti, ji pati dar gerai nežino, į ką, nes didžiosios dalies siūlomų projektų dar ne tik neįregistruota, bet net ir neparengta.
O juk Vyriausybės siūlomi projektai ne tik sudaro didžiąją dalį priimamų teisės aktų – jie labiausiai juntami visuomenės gyvenime, nes tarp Seimo narių siūlymų vis daugėja projektų apie juos pačius: politinius kolegų vertinimus, darbo sąlygų pokyčius, paskyrimus ir t.t.
Šįsyk rudens sesija taip pat turėtų prasidėti nuo opozicijos bandymo išversti iš posto teismo kaltu pripažintą Seimo pirmininko pirmąjį pavaduotoją Vytautą Gapšį. Pats politikas laukia Apeliacinio teismo verdikto ir trauktis neketina, atvirkščiai – pareiškė, kad dabar, tapęs Darbo partijos (leiboristų) pirmininku, jis netgi norėtų Seimo pirmininko posto. Premjeras Algirdas Butkevičius tikina, kad tai buvęs humoras, bet V.Gapšys sako, kad ne. Tiksliausia būtų sakyti, kad tai satyra, nes dėl mūsų politikų niekaip neišmokstamos demokratinių šalių politikų etikos aksiomos rudens sesijoje tam teks skirti nemažai mokesčių mokėtojų brangiai apmokamo parlamentarų posėdžių laiko.

Sisteminės mokesčių reformos nesiūlo
Be abejonės, kaip visuomet, didžiausias rudens sesijos darbas – kitų metų valstybės, savivaldybių, “Sodros” ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai. Kol kas konkretūs skaičiai neatskleidžiami, bet, pagal ankstesnes prognozes, valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos turėtų siekti 30,9 mlrd. Lt (iš jų 8,2 mlrd. Lt – ES), o išlaidos – 31,4 mlrd. Lt (deficitas – 533 mln. Lt).

Fiskalinės drausmės įstatymas varžo ankstesniu savo valdymo laikotarpiu nepamatuotai dosnius buvusius socialdemokratus, tad revoliucijų biudžetuose neturėtų būti, juo labiau norint įgyvendinti išsikeltą tikslą 2015 m. įsivesti eurą. Vyriausybė per rudens sesiją siūlo priimti Stabilizuojamosios biudžeto politikos ir Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą. Tai užtikrintų ilgalaikį valstybės finansų tvarumą ir subalansuotą biudžeto politiką.
Vis dėlto neplanuotų išlaidų biudžete teks numatyti: Konstitucinio Teismo valia reikia atstatyti per krizę sumažintus gausiausiai atlyginamų valstybės tarnautojų ir teisėjų priedus, o vėliau ir juos kompensuoti. Tad pažadai dėl sumažintų pensijų kompensavimo atidedami dar metams, o kai kurie pensininkai šito gali ir nesulaukti.
Tarp Vyriausybės siūlomų finansų srities projektų nėra ir nuo pat šios kadencijos pradžios žadėtos esminės mokesčių reformos: nei premjero sudarytos darbo grupės šiuo klausimu esminių siūlymų, nei kairiųjų rinkiminio arkliuko – progresinių mokesčių projekto.

Privačios medicinos marinimo nematyti

Nuo pirmos minutės sveikatos apsaugos ministro poste Vytenis Andriukaitis užsimojo prieš privačią mediciną, po Konstitucinio Teismo nutarimo šiuo klausimu ministras buvo surašęs ilgiausią sąrašą keistinų įstatymų nuostatų, tačiau rudens sesijos projektuose revoliucijos nematyti.
Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamentas informavo, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą Seimo rudens sesijai pateikti tik Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai, kuriais bus nustatytas vienodas privalomojo sveikatos draudimo įsigaliojimas visiems asmenims, tai yra po mėnesio sumokėjus įmokas arba iš karto, jei bus sumokėta minimalios mėnesio algos dydžio įmoka. Dėl kitų Konstitucinio Teismo nutarimo punktų premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė.