– Jūsų manymu, kaip reikėtų vertinti triukšmą, kilusį Lietuvai atsisakius palaikyti Lenkijos ir Rusijos iniciatyvą suteikti bevizio režimo statusą Kaliningrado srities gyventojams?

– Saugumo aspektu toks režimas būtų pavojingas Lietuvai. 2002–2003 metais, derėdamiesi dėl stojimo į ES, mes dėjome visas pastangas, kad Lietuva netaptų laisvo tranzito šalimi trečiųjų šalių piliečiams, kad Šengeno taisyklės būtų taikomos visiems, įskantant Rusijos piliečius.

Šiandien yra manančiųjų, kad padėtis pasikeitė, kad Rusijai dabar galima taikyti lengvatas. Bet Lietuva ir taip duoda Rusijos piliečiams ilgalaikes vizas, tranzitu keliaujantiesiems traukinyje išduodami vienkartiniai kelionės dokumentai.

– Bet tai Lenkija, o ne Rusija pareiškė apgailestavimą, kad Lietuva neprisidėjo prie Varšuvos ir Maskvos iniciatyvos kartu kreiptis į Briuselį dėl vizų režimo panaikinimo.

– Matyt, Lenkijoje šiuo metu manoma, kad Rusijai reikėtų įsiteikti. Po Jaroslawo Kaczynskio žūties Varšuvoje kažkaip labai suskubta teigti, kad Lenkijos ir Rusijos santykiuose įvyko esminis pokytis.

Žinoma, tai gali būti ir po prezidento rinkimų pasikeitusio Varšuvos požiūrio į bendradarbiavimą su Lietuva apraiška, nors kol kas tai – labiau spėlionės. Vieni teigia, kad toks pokytis įvyks, kiti – kad neįvyks.