Šeima
Dovaidas PABIRŽIS
Paskutinėmis pavasario sesijos dienomis Seime netrūko aistrų. Įtemptos diskusijos virė ne tik per sudėtingą ir varginančią naujojo Darbo kodekso priėmimo procedūrą, dirbtinio apvaisinimo įstatymo svarstymą (abu juos atmetė Prezidentė), bet ir dėl elementarių sąvokų.
Kas yra šeima? Tokį klausimą iškėlė įvairių partijų parlamentarai, užsimoję šiuo paaiškinimu papildyti pagrindinį valstybės dokumentą ir už konstitucinės apsaugos ribų palikti nesusituokusius žmones. Po pirmojo svarstymo Seimo nariai pritarė Konstitucijos pataisai, pagal kurią šeima apibrėžiama per santuoką bei tėvystę ir motinystę.
Konstitucijos 38 straipsnyje iki šiol nurodoma, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, santuoka yra sudaroma laisvu vyro ir moters susitarimu, valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį, bet pripažįsta ir bažnytinės santuokos registraciją bei kad sutuoktinių teisės šeimoje yra lygios. Taip pat šiam straipsnyje nurodomos tėvų ir vaikų pareigos. Tačiau pagrindiniame šalies įstatyme nėra tiksliai apibrėžta, kas yra šeima.
Sukilo dėl Konstitucinio Teismo sprendimo
Diskusija dėl šio klausimo kilo dar 2008-aisiais, kai Seimas patvirtino Valstybinę šeimos politikos koncepciją, kurioje teigiama, kad šeima yra sutuoktiniai, vaikai ir įvaikiai. Kadangi pagal šią koncepciją turėjo būti formuojami būsimi teisės aktai, tuomet kreiptasi į Konstitucinį Teismą (KT).
2011-aisiais KT paskelbė išaiškinimą, kuriame teigiama, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto. KT teigimu, santuoka paremtas modelis turi išskirtinę reikšmę visuomenės gyvenime, tačiau turi būti saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, įskaitant santuokos nesudariusių vyro ir moters bendrą gyvenimą, kuris grindžiamas „pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais“.
Kas nebus įtvirtinama šiuo straipsniu? Tikrai nebus įtvirtinama prievolė valstybei leisti susituokti tos pačios lyties asmenims.
Būtent šis KT išaiškinimas ir tapo šios pataisos, ilgai klaidžiojusios tarp įvairių Seimo komitetų, iniciatyvos priežastimi. „Konstitucinis Teismas, kišdamasis grubiai į mūsų supratimą, mūsų žmogaus, mūsų tautos supratimą, kas yra šeima, pasakė, kad gali būti kitokių kilmių, iš kitų dalykų gali kilti šeima. Tada atsakykime sau – iš kokių? Lieka tiktai vienalytės santuokos ir dar kokios nors išgalvotos kilmės“, – parlamente kalbėjo konservatorius Rimantas Jonas Dagys, kurio teigimu, Konstitucijos pataisa sumažins ir šalies demografines problemas.
Parlamentarai aiškino, kad iš esmės ši nuostata nieko nekeičia, tik užkerta kelią homoseksualių asmenų santuokoms Lietuvoje įteisinti. „Kas nebus įtvirtinama šiuo straipsniu? Tikrai nebus įtvirtinama prievolė valstybei leisti susituokti tos pačios lyties asmenims. Tikrai to nebus“, – pridėjo Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Minėti ir du šimtai skirtingų šiandien teisės aktuose egzistuojančių šeimos apibrėžimų, ir esą ši pataisa nuo šiol įneš aiškumo į šeimos teisę.
Noras pakeisti realybę
Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorės ir Lietuvos socialinių tyrimų centro sociologės Aušros Maslauskaitės teigimu, tokias iniciatyvas visų pirma skatina įsivaizdavimas, kad vienos ar kitos šeimos formos įteisinimas pagrindiniuose šalies įstatymuose iš tiesų pakeis šeimų realybę.
Šiandien egzistuojanti šeimos įvairovė yra taip toli pažengusi,kad įstatyminis reguliavimas niekaip neprisidės ir nepagerins šeimų gyvenimo.
„Bet toks tikėjimas yra gana klaidingas, nes jei pasižiūrėsime į šeimos gyvenimą, pokyčius, padėtį, kurią mes turime Lietuvoje, tai suprasime, kad ta šiandien egzistuojanti šeimos įvairovė yra taip toli pažengusi, susijusi su tiek daug sociologinių, demografinių veiksnių, jog iš tiesų tas įstatyminis reguliavimas, pasakant, kad šeima sukuriama tik santuokos pagrindu ir per motinystę bei tėvystę, niekaip neprisidės ir nepagerins šeimų gyvenimo“, – įsitikinusi sociologė.
Šiandien skyrybomis baigiasi maždaug 60 proc. santuokų, daugėja kartu gyvenančių porų (apie 70 proc. jų vėliau susituokia) ir maždaug penktadalis vaikų gimsta ne santuokoje. Pagal 2011 m. Lietuvos gyventojų surašymą, daugiau nei 100 tūkst. ūkių yra vieniši tėvai, auginantys bent vieną vaiką iki 18 metų amžiaus. Sociologiniai tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė žmonių kartu gyvenančius, bet nesusituokusius asmenis laiko šeima.
Akivaizdu, kad tai viena iš elektorato mobilizavimo priemonių.
„Kai kalbame apie šeimų skurdą, pajamų nelygybę, tai toks įstatymas yra neįgalus ir nieko nepakeis, nors tai yra svarbiausia. Ar nevertėtų šią daugybę energijos ir pastangų nukreipti į konkrečių problemų sprendimą? Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas iki šiol neveikia, ką jau kalbėti apie įvairių paslaugų šeimoms prieinamumą. Tikriausiai tokie klausimai yra mažiau rezonansiniai viešojoje erdvėje ir neduoda tiek politinių dividendų. Akivaizdu, kad tai viena iš elektorato mobilizavimo priemonių“, – teigia A.Maslauskaitė.
Pasak sociologės, nėra jokių mokslinių duomenų, patvirtinančių, kad tokios ar panašios teisinės priemonės galėtų sumažinti skyrybų, padidinti gimstamumą ir pagerinti bendrą valstybės demografinę padėtį. Priešingai, kur kas daugiau tyrimų rodo, kad subalansuota parama šeimai, adekvati šeimų poreikiams ir orientuota į paslaugų plėtrą, turi kur kas didesnės įtakos demografiniam portretui.
Pataisa diskriminuojanti?
Mykolo Romerio universiteto profesorės, Advokatų kontoros „Zabiela, Zabielaitė ir partneriai“ advokatės Ingos Kudinavičiūtės-Michailovienės teigimu, jeigu tokia Konstitucijos pataisa išvys dienos šviesą, tikėtina, kad ji turės įtakos ir kitiems teisės aktams, o galimų šeimos kūrimo pagrindų, kurie laikytini šeimos atsiradimo kriterijais, akcentavimas gali būti vertinamas kontraversiškai.
„Įvairiuose įstatymuose turime daug skirtingų šeimos apibrėžimų ir tos sąvokos suformuluotos atsižvelgiant į reguliuojamų teisinių santykių rūšies ir turinio specifiką, todėl jeigu kalbame, pavyzdžiui, apie socialinę apsaugą, šeimos narių skaičius gali būti gerokai platesnis. Jeigu kalbame apie kitus reguliuojamus santykius, tarkime, paveldėjimo, ten nerasime žodžio „partneris“ ar „sugyventinis“ – šeimos suvokimas yra branduolinis. Bet kokiu atveju pasekmių bus, reikės peržiūrėti kitus teisės aktus. Šeima yra gyvas, dinamiškas procesas: ji susikuria, plečiasi, gana dažnai išyra, laikui bėgant kinta jos kompozicija – šeimą palieka suaugę vaikai, išsiskyrę šeimos nariai vėl sukuria šeimas, sutuoktinis miršta ir kt. Visi šie procesai nėra pavaldūs teisei, tačiau šeimos teisinių santykių dalyviams sukuria tam tikras teises ir pareigas“, – aiškina teisininkė.
Kita vertus, nesusituokę asmenys ir šiandien neturi tokios pat teisinės apsaugos, pavyzdžiui, pagal galiojančius teisės aktus sugyventiniai neprivalo vienas kito išlaikyti ir pan. Nors sugyventinio institutas Civiliniame kodekse numatytas dar nuo 2001-ųjų, iki šiol nėra šių nuostatų įgyvendinimo mechanizmo, todėl de fakto asmenų santykių reguliavimui yra taikomi kiti Civilinio kodekso straipsniai bei jų ginčai, pavyzdžiui turto padalinimas, atitinkamai yra interpretuojami ir teismų praktikoje.
Pasak I.Kudinavičiūtės-Michailovienės, kai kurios sritys, pavyzdžiui, vaikų išlaikymas, pašalpų jiems skyrimas, nesikeis, nes čia jokių diskriminacinių elementų nėra – santuokoje ir ne santuokoje gimusių vaikų teisės yra identiškos. Tačiau vertinant šeimą tik per santuokos prizmę, tikėtina, kad neaiškumų iškiltų su globoti paimtais vaikais – tai nėra įvaikinimas, o ir kraujo ryšio tarp tėvų ir vaikų nėra.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas Seime pateikė ir daugiau galimų teisinių pasekmių. Pavyzdžiui, nuostata, draudžianti versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ir kitus artimus giminaičius. Po tokio šeimos apibrėžimo kartu gyvenantys, bet nesusituokę žmonės privalės tai daryti. Arba Konstitucijos straipsnis, skelbiantis, kad valstybė globoja ir aprūpina einant karo tarnybą žuvusių ar mirusių karių šeimas, – ši apsauga nesusituokusiems nebus taikoma.
„Manyčiau, kad ši pataisa gali įvelti daugiau neaiškumo, nes esame Europos Sąjungos narė ir viršvalstybinių teismų praktikos išvengti negalėsime. Savo valios primesti jie negali, bet tam tikrų niuansų gali kilti ir kai ką gali tekti adaptuoti. Negalime surašyti visų gyvenimo realijų ir manyti, kad niekas nekinta. Klausimas ir ar tai yra labai savalaikis dalykas. Ką mes bandome apsaugoti? Jei šeimos instituto likimą, drįsčiau abejoti, nes Lietuva yra tarp pirmaujančiųjų pagal santuokų skaičių. Suprantu, kad yra noras įvesti teisinio aiškumo, bet šis pokytis gali sukelti tik daugiau sumaišties. Tačiau kol neturėsime konkretaus ginčo, šimtu procentų sakyti, kad bus vienaip ar kitaip, negalima“, – tvirtina I.Kudinavičiūtė-Michailovienė.
Pokomunistinių valstybių bruožas
Svarstymai apie šeimos sąvoką, sampratą ir reikšmę nėra naujiena pokomunistinėse Rytų ir Vidurio Europos valstybėse. Vengrija 2013-aisiais priėmė tarptautinės bendruomenės aršiai kritikuotas konstitucines pataisas, tarp kurių buvo ir teiginys, kad pirmenybė valstybėje turi buvo suteikta tradiciniams šeimos santykiams, o santuoka ir tėvų bei vaikų santykiai yra tradicinės šeimos pagrindas.
Panašios diskusijos dažnai netyla ir kaimyninėje Lenkijoje, kur kairiosios politinės jėgos šiuo metu labai nepopuliarios, o Katalikų bažnyčios įtaka politikoje yra didelė. Šiandien Lenkijos konstitucijos 18 straipsnis sako, kad santuoka – vyro ir moters sąjunga, ir šeima, tėvystė bei motinystė yra saugomos valstybės. Kas konkrečiai yra šeima, pagrindiniame šalies dokumente nenurodoma. Nuo tarpukario laikų iš esmės nekeista, o tik pildyta Latvijos konstitucija taip pat teigia, kad valstybė saugo ir remia santuoką – sąjungą tarp vyro ir moters, šeimą, tėvų ir vaikų teises.
Tuo tarpu Vokietijos konstitucijoje šeima minima tik kartą („santuoka ir šeima yra saugoma valstybės“), bet kur kas detaliau išskiriamos vaikų teisės. Estijos konstitucijoje taip pat akcentuojama tik būtinybė saugoti šeimą, tačiau nėra tiksliai apibrėžiama, kas tai yra.
Šiose šalyse vertybe laikomas pats šeimos gyvenimas, o ne sąvokos ir jų reikšmės.