3 klausimai apie siūlomą keisti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą gydytojai akušerei-ginekologei Audronei Usonienei

– Rudenį Seimas pritarė Prezidentės veto ir atsisakė griežtų pagalbinio apvaisinimo procedūros ribojimų – priimtas liberalesnis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kuriuo leidžiama šaldyti embrionus, neribojamas jų skaičius. Tačiau dabar svarstoma grįžti prie konservatyvaus varianto – riboti sukuriamų embrionų skaičių, vietoj jų šaldyti kiaušialąstes. Kuriuo atveju 50 tūkst. nevaisingų šeimų turi didesnę tikimybę susilaukti vaikų?

– Šeimos turi daugiau galimybių taikant liberalųjį variantą. Tai šiuolaikinis gydymo metodas, o konservatyvusis būtų žingsnis atgal. Mano supratimu, pamąstymai apie gyvybę – filosofiniai, bet aš, kaip gydytoja, esu linkusi tausoti tą gyvybę, kuri jau yra. Tai padaryti leistų liberalusis įstatymo variantas.

– Kuo skiriasi procedūros?

– Taikant konservatyvųjį variantą leidžiama sukurti ne daugiau embrionų, nei bus perkelta į gimdą. Tai reiškia, kad galima apvaisinti tris kiaušialąstes. Vadinasi, apsivaisins arba visos trys kiaušialąstės, arba nė viena. Jeigu neapsivaisins nė viena, „šviežių“, ne šaldytų embrionų į gimdą įdėti nebus galima. Likusias kiaušialąstes, kaip suprantu, būtų galima užšaldyti. Tvirtinama, kad esą lygiai taip pat sėkmingai galima šaldyti ir embrionus, ir kiaušialąstes, tačiau, kad ir ką sakytų žmonės, kurie nėra šios srities specialistai, aš, kaip žmogus, dirbantis šį darbą, galiu pasakyti, jog šaldant kiaušialąstes rezultatai būna blogesni, nei gaunami šaldant embrionus.

Ne visos kiaušialąstės išgyvena šaldymą, jų skaičius lieka mažesnis, tada privaloma daryti ICSI –  intracitoplazminę spermatozoido injekciją. Tai yra mažiau natūralus ląstelių apvaisinimo būdas, nes su šviežiomis kiaušialąstėmis galima daryti įprastą procedūrą – IVF, kai ląstelėms leidžiama apsivaisinti pačioms. Tada jos geriau atsirenka: ir kiaušialąstės geriau atrenkamos, kurios apsivaisina, ir spermatozoidai – tik greičiausi ir energingiausi dalyvauja apvaisinime.

O kiaušialąstes užšaldžius ir atšildžius reikia daryti ICSI, tai – atsitiktinumo reikalas, esama daugiau prievartos. Yra žinoma, kad darant ICSI būna truputį didesnis gimusių naujagimių apsigimimų procentas, nei apvaisinant natūraliai, IVF. Mažesnis nėštumų procentas, šiek tiek didesnė apsigimimų rizika – tai yra blogybės.

– Kaip gydytoja, specialistė, ar galite įvardyti bent vieną motyvą, kodėl dabar siūloma grįžti prie konservatyvaus varianto? Kokia praktika taikoma užsienio šalyse?

– Manau, tai lemia Bažnyčios įtaka. Mano supratimu, Lietuvoje yra gerokai daugiau problemų, kurias turėtų spręsti Seimo nariai. Po šitiek metų kovos pagaliau buvo priimtas liberalus Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, tai kodėl dabar, vos atėjus, reikia jį sugadinti?

Vienintelė šalis, kurioje veikia konservatyvus pagalbinio apvaisinimo įstatymas, yra Malta. Toks, koks dabar siūlomas Lietuvoje, 2004 m. buvo priimtas Italijoje. Tačiau moksliškai buvo įrodyta, jog gydymo perspektyva yra blogesnė, ir Italijoje per teismus pavyko pasiekti, kad tų nuostatų būtų atsisakyta, bet tai užtruko kelerius metus.