Seimui pateikti “prabangos” mokesčiai
Antradienį Seimas po pateikimo “palaimino” Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektą, kuris, pasak Seimo nario konservatoriaus Vito Matuzo, skirtas prabangai apmokestinti.
Liberalų sąjūdžiui atstovaujantis Gintaras Steponavičius informavo, kad parlamentarų grupė prašys atlikti šio įstatymo projekto nepriklausomą ekspertizę. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis apgailestavo, kad siūlomas automobilių apmokestinimas neskatins ekologijos, o 8-9 metų galingas automobilis nėra, anot jo, prabangi transporto priemonė.
Seimo opozicijos lyderis “tvarkietis” Valentinas Mazuronis irgi mano, kad 8-9 metų galingas automobilis – tai ne prabanga, o vargas, nes tokį automobilį netgi problematiška parduoti, jam reikia daug degalų. “Tai prabanga net nekvepia. Prabangūs motociklai nebus apmokestinami, o nudrožtos “britvos” bus apmokestintos. Tai ne prabangos mokestis, o bandymas apiplėšti, todėl jam pritarti negalime”, – sakė jis.
Tuo tarpu “tvarkietis” Remigijus Žemaitaitis teiravosi, ar bus apmokestinti brangios arabų veislės žirgai, kurie irgi yra susisiekimo priemonė.
Įstatymo projekte siūloma apmokestinti galingesnius nei 150 kilovatų galios per pastaruosius 10 metų registruotus automobilius, didesnės nei 50 kilovatų galios motociklus, burines jachtas ir lėktuvus, išskyrus oro balionus.
Pagal projektą, mokestis už automobilius ir motociklus bus skaičiuojamas po 0,5 lito už 1 kilovatą per mėnesį. Burinėms jachtoms siūloma taikyti 30 litų už burinės jachtos gabaritinio ilgio metrą per kalendorinį mėnesį, jei jos ilgis viršija 10 gabaritinių ilgio metrų ir jei ji nėra skirta ūkinės komercinės veiklos pajamoms uždirbti.
Bendrosios aviacijos orlaiviams, išskyrus oro balionus, siūloma taikyti 0,3 lito už vieną maksimalios kilimo masės kilogramą mokesčio tarifą už kalendorinį mėnesį.
Pagal projektą, mokesčio mokėtojai yra asmenys, valdantys automobilius, motociklus, burines jachtas ar bendrosios aviacijos orlaivius. Neapmokestinamos specialios paskirties transporto priemonės; specialiosios transporto priemonės, kaip jos apibrėžtos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme; automobiliai, pažymėti diplomatiniais valstybinio numerio ženklais; profesionalaus sporto veikloje naudojamos transporto priemonės; valstybės orlaiviai ir savadarbės transporto priemonės.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas V. Matuzas tikisi, kad priėmus tokį įstatymo projektą į valstybės biudžetą papildomai būtų surinkta apie 28 milijonų litų.
Parlamentarai taip pat priėmė svarstyti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma 1 proc. tarifu apmokestinti fizinių asmenų turimo nekilnojamojo turto vertę, viršijanti 1 mln. litų. Šias lėšas siūloma pervesti į valstybės biudžetą.
Seimui pateiktas siūlymas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas. Indėlių palūkanų apmokestinimas padėtų surinkti kasmet į biudžetą apie 55 milijonų litų.
Šių įstatymų svarstymas numatytas gruodžio 20 dieną – tą pačią, kurią kol kas numatomas biudžeto priėmimas.
Komentarai (2)
Komentuoti
Loading ...
RETRO (2008m. lapkričio 24d. komentaras)
DĖl NEKILNOJAMO TURTO MOKESČIO.
Siūlau atlikti analizę, pasitelkus specialistus tam, kad būtų surastas pats tinkamiausias nekilnojamo turto mokesčio variantas, numatytos jo įvedimo sąlygos ir terminai. Apie nekilnojamo turto apmokestinimą Lietuvoje prabilta jau seniai. Tas 1 procentas jau tada skambėjo politikų ir ekonomistų lūpose. Toks pradinis mokesčio tarifas būtų pribaigęs mažas pajamas gaunančias, bet nuosavuose būstuose gyvenančias šeimas. Tuomet siūliau bent jau pradžioje taikyti 0,1 procento mokestį, nuo jo atleidžiant pensininkus ir kitas valstybės finansiškai remiamas asmenų grupes. Dabartinis siūlomas diferenciavimas, pasirenkant milijono ribą yra tam tikra visuomenės apgaulė. Jei ministras moka suskaičiuoti tik iki 4-ių tūkstančių, tai registrų centras turi rinkos vertės pagal rajonus ir vietas lenteles ir jam perskaičiuoti mokesčius būtų ne taip ir sudėtinga. Pamatytumėm, kad situacija yra visai kitokia. O kas tada prasidėtų? Prasidėtų tai, ką mūsų šalies piliečiai puikiai moka daryti. Pasipiltų nekilnojamo turto perrašinėjimai vaikams ir šeimos nariams, dirbtinai stambesni objektai dalomi ir t.t. Visas tas šurmulys būtų opozicijos išpūstas toks, kad kai tas didžiulis balionas sprogtų, nutrėkštų ir naują daugumos koaliciją. Štai kodėl socdemai neskuba griežčiau kritikuoti nei vieno naujo sumanymo, jei tik jaučia jį, kaip spastus dešinės – centro koalicijai. Susidaro gal kiek ir klaidingas vaizdas, kad A.Kubilius nori viską pasiekti ir padaryti vos ne vienu ypu. Kur kas vertingiau būtų eiti nuosekliai ir atsargiai. Darbų laukia daug, permainų laukia visuomenės dauguma, tačiau jos turi būti taip subalansuotos, kad vyktų kiek įmanoma sklandžiau ir viena kitai nepakenktų. Net neaboju, kad Lietuvoje nekilnojamo turto mokestis anksčiau ar vėliau bus įvestas. Galėčiau pateikti daug teiginių, kodėl jį verta įvesti. Tačiau iki galo gerai neapgalvotas sprendimas gali šį procesą ne tik sustabdyti, bet ir tolimiems laikams atidėti. Nei A.Kubilius, nei kuris kitas pavienis asmuo nepajėgus išanalizuoti iš esmės visas aplinkybes ir perspektyvas. Tam turi būti pasitelktos specialistų grupės ir politikams beliktų apsispręsti, atsižvelgiant į tų grupių darbo suvestinių rekomendacijas.”
P.s. GAILA, KAD DABAR VISKĄ TENKA DARYTI YPATINGOS SKUBOS TVARKA. TOKIU ATVEJU GALI TEKTI DAUG KĄ VĖLIAU TAISYTI IR KOREGEUOTI.
SENOS MINTYS – NAUJO ĮSTATYMO ATGARSIS
2008-11-21
Nekilnojamo turto mokestis yra gan populiarus Vakarų šalyse. Jis tikriausiai ir Lietuvoje bus neišvengiamas. Tačiau, verta elgtis apdairiai. Jei nauja Vyriausybė iš karto panorės finansiškai užkabinti didelį skaičių gyventojų grupių, vienu metu pradėti atlikinėti sparčiais tempais metų metais įstrigusias reformas, rezultatas gali gautis netgi visai kitoks, negu tikimasi. Premjeras dar nepaskirtas, Vyriausybės sąstatas taip pat nepatvirtintas, metų biudžetas toli nuo galutinės išraiškos, o laukiančios įvairiose srityse reformos ruošiasi suryti nemažai jėgų ir lėšų. Niekas veltui nesidaro. Tad , nežiūrint į didelį kalną gerų norų, siūlau tą kalną nukasinėti nuosekliai, kad neatsargiai dirbant jis naujosios valdžios lavina neužgriūtų. Andriui Kubiliui norisi daug. Daug kam ryžtingų permainų norisi. Tačiau, jas vykdant būtinas tam tikras nuoseklumas ir politinis atsargumas. Jei to nebus, opozicija gali sugebėti tokį uraganinį pasipriešinimą plačiu frontu suorganizuoti, kad kokie Paleckiuko socialistiniai pasvaičiojimai gali pasirodyti tik senelės pasakaitės. Viskas yra tiek rimta, kad prioritetus valdančioji koalicija turi gerai apmąstyti. Jei vėl, koks S.Pečeliūnas pradės siūlyti, kad už parduodama kontrabandinių cigarečių pakelį būtų skiriama mažiausia bauda – 15 tūkstančių litų ir bus tokiu pasiūlymu pasinaudota, tai visos dešinės centro pastangos gali nueiti šuniui ant uodegos. Pavyzdėlį paėmiau kiek raiškesnį, tačiau esmė lieka aiški – siūlau permainas vykdyti nuosekliai, gerai išanalizavus galimas pasekmes ir užtikrintai. Tai tam, kad savo sprendimų netektų po laiko atšaukinėti. Dėl daug ko galima diskutuoti. Ir dėl patentininkų, ir dėl nekilnojamo turto mokesčio, ir dėl kitų mokesčių, ir dar dėl daug ko. Jei kai kam norisi paskubėti, tai juk laukia ne šimto metrų bėgimo atkarpa, o maratonas. Nesinorėtų, kad jo pusiaukelėje tektų pasitraukti iš distancijos.