Daug sėkmingų investicijų istorijų Lietuvos ir Lenkijos šalių bendradarbiavimo srityje kol kas nebuvo – daugiau būta nusivylimų nei džiaugsmo.

Pastaraisiais metais apie prekybinių ir investicinių ryšių tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybių stiprinimą diskutuojama vis daugiau. Ši tendencija sveikintina, nes kuo geresni dviejų kaimynių ekonominiai santykiai, tuo didesnė teigiama nauda ir pačioms šių šalių ekonomikoms.
Kol kas statistika akivaizdžiai rodo, kad Lenkijos eksportuotojai bei investicinis kapitalas yra daug stipriau įsitvirtinęs Lietuvoje nei mūsų šalies – Lenkijoje. 2012 m. Lietuvos eksportas į Lenkiją sudarė 4,8 mlrd. Lt, o Lenkija į Lietuvą atvežė prekių, vertų daugiau nei 8,4 mlrd. Lt. Lenkijos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2012 m. III ketv. pabaigoje siekė 5,5 mlrd. Lt, lietuvių Lenkijoje – vos 488 mln. Lt. Tai tik keletas skaičių, atskleidžiančių, kad mezgant tarpusavio santykius lyderių poziciją tvirtai užėmę kaimyninės šalies verslai.
Aišku, iškart tokius skaičius galima teisinti skirtingo dydžio šalies ekonomikomis. Kita vertus, įdomiau panagrinėti tai, kurios šalies investuotojams iki šiol sekėsi geriau. Tai svarbu, nes vadinamieji sėkmės pavyzdžiai yra vieni svarbiausių motyvų, skatinančių kitus šalies verslininkus ar investuotojus drąsiau kelti koją į svetimą rinką. Ir bent kol kas akivaizdu, kad daug sėkmingų investicijų istorijų abiejų šalių bendradarbiavimo srityje nebuvo – daugiau būta nusivylimų nei džiaugsmo.
Didžiausias į akis krintantis skirtumas tarp šių šalių investuotojų yra skirtingas jų pačių tipažas. Lietuvoje daugiausia vyrauja lenkų bendrovių strateginių investuotojų įsigijimai, o Lenkijoje pagrindiniai investuotojai yra lietuvių finansiniai investuotojai. Iš esmės aktyvesnius investuotojus Lenkijoje, kurių investicijų vertė ten didesnė nei 10 mln. Lt, galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais. Tai su „Vilniaus prekybos“ akcininkais susijusios investicinės bendrovės „EVA grupė“ bei „NDX energija“, pati „Maxima grupė“ bei investicijų valdymo įmonė „Invalda“. Pastarosios valdyta įmonė „Sanitas“ 2006 m. atliko didžiausią investiciją Lenkijoje, įsigydama „Jelfa“ gamyklą už 467 mln. Lt, bet dabar lietuviai nebėra galutiniai kontroliuojantys „Sanito“ akcininkai, užleidę vietą kanadiečių „Valeant Pharmaceuticals“.
„Vilniaus prekybos“ interesai Lenkijoje suaktyvėjo dar 2002 m., kai jie pradėjo šalyje plėtoti mažmeninį vaistinių tinklą „Euro Apteka“. Nepaisant to, kad lietuviai ketino pasitraukti iš šio verslo dėl nepalankių ir ne itin draugiškų sąlygų užsienio rinkoje, „Vilniaus prekybos“ valdoma bendrovė vis dar dirba turėdama 65 vaistines. Didesni „Vilniaus prekybos“ akcininkų valdomų investicinių bendrovių užmojai Lenkijos atžvilgiu išryškėjo 2010 m., kai „NDX energija“ pradėjo didinti akcijų paketą konservus ir pusfabrikačius gaminančioje „Mispol“, o kitos su pagrindiniais „Vilniaus prekybos“ akcininkais susijusios įmonės „EVA grupė“ taikiniu tapo konditerijos gaminių gamintoja „Mieszko“, už kurios dviejų trečdalių akcijų paketą sumokėta apie 62 mln. Lt.
Tais pačiais metais „Tiltra Group“, kurios 45 proc. akcijų valdė „Invalda“, o 16 proc. – minėta „NDX energija“, užbaigė Lenkijos statybų įmonės „Poldim“ įsigijimą, kuriam išleista 80 mln. Lt (realiai sandoris apmokėtas pačios įmonės pinigais). Jau 2011 m. „Tiltra Group“ kartu su bendrove „Kauno tiltai“ buvo parduota „Trakcja Polska“ už 679,5 mln. Lt ir sandoris vadintas vienu geriausiu per visą dešimtmetį. Bet vėliau jo vertė koreguota ir realiai yra sumažėjusi vos iki 300 mln. Lt.
Ypač sudėtingai „NDX energijai“ reikalai iki šiol klostosi su „Mispol“, kurioje kovojama su smulkiaisiais akcininkais, turinčiais apie trečdalį visų akcijų. Primintina, kad lietuvių bendrovė 2010 m. „Mispol“ akcijas pirko mokėdama po 6–7 zlotus už akciją, o dabar jos vertė nesiekia ir vieno zloto. Vasarį priimtas sprendimas šios įmonės akcijomis nebeprekiauti biržoje. Daug geriau sekėsi „EVA grupei“, kurios pirkinio „Mieszko“ akcijos nuo 2010 m. yra pabrangusios ir dabar šturmuoja rekordines aukštumas. Beje, „EVA grupė“ įsigytai „Mieszko“ už 110 mln. Lt pardavė kitą savo investiciją – „Vilniaus pergalę“, taip vėl gaudama lėšų naujiems įsigijimams.
Finansinių Lenkijos investuotojų Lietuvoje nėra daug ir iš jų veikiausiai galima išskirti tik Lenkijos privataus kapitalo fondo „Enterprise Investors“ investiciją į didžiausią kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturą“, už kurį sumokėta 138 mln. Lt. Vargu ar iki šiol šia investicija fondo valdytojai džiaugtųsi, nes sunkmetis atnešė daug išbandymų šiai rinkos lyderei.
Kitas lenkų investicijas Lietuvoje reikėtų priskirti prie strateginių bandymų stiprinti savo verslą bei gauti įėjimą į Baltijos šalių rinką. Prie tokių investicijų priskirtinas „Mažeikių naftos“ įsigijimas, kuriam „PKN Orlen“ išleido 7,3 mlrd. Lt. Kita lenkų naftos milžinė „Grupa Lotos“ realiai kontroliuoja visą naftos gavybą Lietuvoje po 230 mln. Lt siekusio „Geonaftos“ akcijų perėmimo sandorio 2011 m. Iš didesnių sandorių dar galima išskirti ir „Polska Grupa Farmaceutyczna“ atėjimą į Lietuvą per du kartus įgyjant visišką didmeninės ir mažmeninės vaistų prekybos įmonės „Nacionalinės farmacijos grupės“ kontrolę už 162 mln. Lt. Prie kitų lenkų investicijų taip pat priskirtinos ir „PZU Lietuva“ ar “Warta Glass Group“ investicijos.
Lietuva Lenkijos investuotojams veikiausiai išliks kaip strateginio įėjimo į Baltijos šalių rinkas vieta, tad čia ir toliau vyraus strateginiai sandoriai, o finansiniams investuotojams Lietuva liks per maža. Priešingai galima teigti apie Lietuvos investicijas Lenkijoje. Beje, mūsiškiams Lenkija tampa aktyvesnė ir tuo, kad šios šalies akcijų biržoje jau prekiaujama trijų Lietuvių bendrovių akcijomis, iš jų dvi – „Avia Solutions Group“ ir „INTER RAO Lietuva“ aktyvina veiklą toje šalyje.

2012 m. Lietuvos eksportas į Lenkiją sudarė 4,8 mlrd. Lt, o Lenkija į Lietuvą atvežė prekių, vertų daugiau nei 8,4 mlrd. Lt.