Kai kam sėkmė yra priversti grąžinti į biudžetą iššvaistytus ar netinkamai panaudotus pinigus. Būtent tokia sėkmė šiemet lygėjo šių metų pavasarį valstybės kontroliere paskirtą Giedrę Švedienę ir jos komandą.

Šiemet Valstybės institucijos ir savivaldybės įpareigotos į valstybės biudžetą grąžinti daugiau kaip 8 mln. Lt ir atkurti turto, kurio vertė daugiau kaip 70 mln. Lt.
Keturios savivaldybės turės grąžinti beveik 6 mln. Lt vien tik netinkamai panaudotų mokinio krepšelio lėšų. Vilniaus miesto savivaldybė iš viso privalės sugrąžinti beveik 2,3 mln. Lt. Panašiai tiek netinkamai panaudotų pinigų turės grąžinti Vilniaus rajono ir Šiaulių miestų savivaldybės.
Po ministerijose atliktų auditų valstybės kontrolierė G.Švedienė tvirtino, kad turtas turėtų būti efektyviau ir racionaliau valdomas Vidaus reikalų, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos ministerijose.

Dalis pažeidimų padaryti sąmoningai

Didžiausio atgarsio, kaip žinoma, sulaukė Valstybės kontrolės atliktas tyrimas dėl Valdovų rūmų statybos. Valstybės kontrolė nustatė, kad projekto darbų kaina padidėjo nuo 114 mln. Lt iki daugiau kaip 367 mln. Lt, nes rangos sutartyje nebuvo nurodyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, daugybę kitų pažeidimų. Dėl galimo turto iššvaistymo ir pareigų neatlikimo, atkuriant Valdovų rūmus, Generalinė prokuratūra jau pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų pertvarka taip pat sulaukė valstybės kontrolierės dėmesio. Pasirodo, per praėjusius ketverius metus vien iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo jai buvo skirta beveik 204 mln. Lt, tačiau auditoriai šiemet nustatė, kad daugelis planuotų rezultatų tebėra nepasiekti. Paaiškėjo, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamai planuojamos, liko neįvertinta, kokių paslaugų ir kiek reikės šalies gyventojams, kurios gydymo įstaigos ir kaip tas paslaugas teiks, kad ištekliai būtų naudojami taupiai ir veiksmingai.
G.Švedienė mano, kad kai kurie Valstybės kontrolės nustatomi pažeidimai atsiranda dėl kvalifikacijos stokos ir teisės aktų neišmanymo, kiti – dėl aplaidumo. “Žinoma, neatmestina ir sąmoningo pažeidimų darymo galimybė. Viso to priežastis – asmeninės moralinės atsakomybės stoka. O ar kai kurie pažeidimai, kuriuos šiemet nustatėme, buvo padaryti sąmoningai, turėtų atsakyti teisėsaugos institucijos, kurioms perdavėme auditų medžiagą”, – sako valstybės kontrolierė ir priduria, kad šiemet daug pažeidimų buvo rasta ne tik valstybinėse institucijose. Ji kritikuoja ir regionų plėtrai skiriamų lėšų panaudojimą. Atliekant auditą buvo išanalizuoti visi 34 regionų plėtros centruose nuo 2009 m. įgyvendinami socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektai. Paaiškėjo, kad dauguma jų tiesiogiai nesusiję su regioninės politikos tikslais, nes skiriami viešosioms erdvėms tvarkyti. Valstybės kontrolierės nuomone, regionuose nepakankamai dėmesio skiriama darbo vietoms išsaugoti, joms kurti, verslo sąlygoms gerinti, verslo plėtrai skatinti.

Kitąmet daugiausia dėmesio – viešiesiems pirkimams

Prieš pradėdama eiti valstybės kontrolierės pareigas G.Švedienė žadėjo, kad vienas jos veiklos prioritetų bus efektyvus valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimas. Nors institucijos įgyvendina apie 95 proc. per finansinį auditą pateikiamų rekomendacijų, vis dėlto G.Švedienė apgailestauja, kad dalis reikšmingiausių ir politinių sprendimų reikalaujančių rekomendacijų taip ir lieka neįgyvendintos. “Rekomendacijų įgyvendinimas nėra tik Valstybės kontrolės reikalas. Tikimės, kad ir Seimas, ir Vyriausybė bus reiklesni rekomendacijų nesilaikančioms institucijoms”, – viliasi G.Švedienė.
Ji sako, kad kitąmet Valstybės kontrolė daugiausia dėmesio skirs viešųjų pirkimų sričiai ir šalies ūkio plėtrai. “Auditais vertinsime pramonės parkų plėtrą, nuotekų tvarkymą, konfiskuoto ar kitaip valstybei perduoto turto valdymą. Bus baigti šiemet pradėti veiklos auditai dėl vandens tiekimo organizavimo ir kainodaros, elektros energijos sektoriaus pertvarkos, aplinkos apsaugos rėmimo programų vykdymo, investicinių projektų įgyvendinimui skirtos valstybinės žemės naudojimo, išlaidų finansavimo, vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondų projektus”, – sako G.Švedienė.

Asmeninė G.Švedienės sėkmė

Ne vienus metus vadovaujamą darbą dirbanti valstybės kontrolierė sako, kad jai šie metai buvo itin sėkmingi. G.Švedienei, dirbusiai Nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, Finansų ministerijoje, ėjusiai Vidaus reikalų ministerijos sekretorės pareigas, vadovavusiai Valstybės kontrolės 3-iajam audito departamentui, valstybės kontrolierės pareigos – svarbus įvertinimas. “Džiaugiuosi turėdama galimybę vadovauti vienai moderniausių viešojo sektoriaus institucijų ir taip prisidėti prie mūsų valstybės pažangos”, – dėsto G.Švedienė.