Asm. archyvo nuotr.

Živilė Karevaitė, euroblogas.lt

Martynas Mikelėnas su drauge Urte prieš ketverius metus sugalvojo nuo nulio kurti turizmo verslą didžiausioje iš septynių Kanarų salų – Tenerifėje. Nemokėdami ispaniškai ir neanalizavę rinkos, bet neišsigandę dešimtis metų dirbančių konkurentų jie stačia galva nėrė į ispaniško verslo sūkurį.

Pernai tinklaraščiui Euroblogas.lt „Kanarėlės“ džiaugėsi pasiektais sėkmingais rezultatais turizmo sektoriuje, o dabar jie jau gali pasigirti tapę ir nekilnojamo turto Ispanijoje specialistais. Tiesa, Martynas mėgsta, kai už jį kalba darbai, tad užuot didžiavęsis savaisiais, praktikoje įgytais verslo patarimais jis dalinasi su tinklaraščio Euroblogas.lt skaitytojais.

Asm. archyvo nuotr

– Kai kalbėjome prieš metus, minėjote, kad greitai turėtų keistis darbo pobūdis, o verslas plėstis. Kas per tą laiką įvyko?

– Tuomet ruošėmės atidaryti „Kanarėlių“ nekilnojamojo turto prekybos biurą. Atidaryti pavyko, o išsiplėtusi veikla pareikalavo komandos augimo.

Biuro iškaba sako „Yolo Estate“ – toks yra mūsų pavadinimas užsieniečiams, kuriems „Kanarėlės“ nieko nesako. Šiuo metu laukiame atvykstančios naujos biuro administratorės iš Lietuvos, o visai neseniai baigėme savo pirmąsias kliento objekto statybas. Augame organiškai, kartu su savo klientais.

Pagrindinė „Kanarėlių“ veikla yra atostogų Tenerifėje organizavimas ir prekyba nekilnojamuoju turtu. Žiemą „Kanarėlių“ komandoje kartu dirbo dešimt žmonių, o besiplečianti veikla leidžia mums nuolat augti.

– Ekonominė situacija Lietuvoje gerėja, o jūs daugiausia dirbate su lietuviais. Ar per tuos metus pastebėjote padidėjusį keliautojų srautą iš gimtinės?

– Pastebėjome. Kanarų salos, ypač Tenerifė, tampa vis patrauklesne kelionių kryptimi. Klimato sąlygos leidža čia atostogauti žiemą, o pastaruoju metu jaučiama politinė įtampa traukia žmones į ramesnes vietas. Visada sakiau, kad Tenerifė yra didelis kaimas (pačia geriausia prasme), o dabar pastebime, kad tuo ypatingai džiaugiasi atvykę svečiai.

Manau, kad keliautojų iš Lietuvos srautas didėja dėl vis išsamesnės informacijos apie Kanarų salas. Būna svečių, kurie niekada gerai nežinojo, kur Tenerfė yra, o atvykę maloniai nustemba, kad atsiduria gerokai arčiau egzotiškojo Marakešo nei Ispanijos.

Pradėję prekiauti turtu sulaukėme daug pirkėjų iš Lietuvos. Dažniausiai perkami namai atostogoms už 100-200 tūkst. eurų – apartamentai su didele terasa ir pasakišku vaizdu į vandenyną. Džiaugiuosi, kad Lietuvos didžiojo verslo savininkai atranda Tenerifės prestižines vietas.

Pernai pradėjome prekybinę partnerystę su išskirtinio turto Tenerifėje vystytoju – „Abama“ kompleksu, turinčiu penkių žvaigždučių viešbutį, golfo laukus, „Michelin“ žvaigždutėmis besipuikuojančius restoranus. „Abama“ turi aukščiausios klasės apartamentus ir vilas, tarp kurių savininkų yra ir tautiečių. Iš tiesų jaučiame didžiulį lietuvių aktyvumą perkant turtą Tenerifėje.

– Vadinasi, ši verslo plėtros idėja pasiteisino?

– Taip. Pradėjus veiklą viskas sukosi aplink atostogoms skirto turto nuomą ir atostogų planavimą. Daug išmokome, tad natūraliai atėjo kitas etapas – darbas su turtu. Pridėjus prekybą atsirado visapusiška turto priežiūra, remontas ir statybos. Nors manėme, kad tik prekiausime, galiausiai tiesiog pradėjome dirbti su turtu.

Varžybų dvasia ir jaudulys yra mūsų kraujyje, tačiau gebėjimo harmoningai dirbti su rinka mokomės kiekvieną dieną

Prekyba suteikė naujų kompetencijų ir iššūkių. Aplinkinė rinka labai konservatyvi. Yra agentūrų, veikiančių per trisdešimt metų. Mums tai atrodo keista, nes Lietuvoje ši rinka nuolat keičiasi. Čia svarbu išmokti partneriauti, o ne konkuruoti. Varžybų dvasia ir jaudulys yra mūsų kraujyje, tačiau gebėjimo harmoningai dirbti su rinka mokomės kiekvieną dieną.

– Ar planuojate naujas verslo kryptis? Gal žadate plėtoti jau pradėtas?

– Dar turime daug ko mokytis turto prekybos aplinkoje – užmezgame vis glaudesnius santykius su vietos savivaldybėmis, gauname vis daugiau strateginės plėtros informacijos ir sugebame savo klientams pateikti išskirtinių turto pasiūlymų. Esu dėkingas, kad aplinkinė rinka ir partneriai turi daug patirties ir yra gerai įsitvirtinę, jų dėka augame ir mes.

– Kaip pasikeitė pas jus atvykstančių užsieniečių įvairovė?

– Ji nelabai pakito (ispanai, vokiečiai, britai, skandinavai, prancūzai, italai), bet srautas auga. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Tenerifę aplankė apie 1,8 mln. keliautojų – tai yra net 10 proc. daugiau nei prieš metus.

Urtė juokauja, kad per šventes sala tiesiog dūzgia. Tiesa, kartais tuomet sunku rasti tuščią stovėjimo vietą.

Šiais metais ypač padaugėjo jaunų žmonių, dėl to randasi naujų kavinių, specializuotų parduotuvių, naujų pramogų. Atvykstantis jaunimas sparčiai keičia salą, kažkada vadintą pensininkų rojumi.

– Jau ketverius metus verslaujate Tenerifėje. Ar kada gailėjotės pradėję ten verslą? Kodėl?

– Liepos 20 dieną suėjo lygiai ketveri metai nuo pirmo „Kanarėlių” tinklaraščio įrašo. Urtė ir aš esame labai laimingi matydami, kiek per tuos metus paaugome.

Esama įvairių nuomonių dėl verslo galimybių Tenerifėje. Kai kuriems atrodo, kad čia verslauti visiškai nepatrauklu, tačiau mes patenkinti – didysis iššūkis yra pajusti vietos ritmą, rasti būdų bendradarbiauti, o ne varžytis.

– Kokių pranašumų įžvelgiate plėtodami verslą Kanarų salose, ne Lietuvoje?

– Klimatą. Čia laimima saulės ir žydro dangaus kiekiu. Be to, rinka ramesnė. Vis grįžtame į Lietuvą, kartu atsivežame „Kanarėlių” darbus – susitinkame su klientais, rengiame informacines popietes apie turto pirkimą Tenerifėje. Atrodo, kad darbas Lietuvoje tampa nervingesnis, norima daugiau bėgti. Aplinka Tenerifėje man priimtinesnė. Čia ramu, niekas neskuba, nors dirba rezultatyviai.

Atrodo, kad darbas Lietuvoje tampa nervingesnis, norima daugiau bėgti

– Ar reikalingos didelės investicijos, norint pradėti verslą Ispanijoje?

– Sunku nurodyti konkrečius skaičius, nes investicijų poreikis skiriasi skirtingose verslo šakose. Lietuvoje verslą pradėti paprasčiau, nes viskas sava, žinoma. Natūralu, kad verslo pradžia svečioje šalyje sunkesnė, reikia ištirti aplinką, atsiranda įsikūrimo sąnaudų.

Ispanija turi senesnes kapitalizmo tradicijas nei Lietuva, todėl verslą išlaikyti čia brangiau. Kalbu apie paslaugų, reikalingų verslui – buhalterinę apskaitą, socialinio draudimo kainą ir t.t. – kainą. Žinoma, Ispanija garsėja savo biurokratija. Leidimai statyboms arba veiklai gaunami sunkiau, jie kainuoja brangiau nei Lietuvoje. Dėl lėtesnio biurokratinio aparato reikia papildomo laiko.

– Kokių pavojų gali kilti, kuriant verslą užsienyje? Kokių klaidų nebekartotumėte?

– Svarbiausia susitelkti į kuriamo verslo aplinką. Labai lengva reaguoti priešiškai į nepažįstamus dalykus, tačiau tikslas yra susipažinti ir susidraugauti. Tai – esminis užsienyje kuriamo verslo iššūkis.

Klaidos virsta pamokomis, o jas išmokti reikia. Jei pamokos išmokti nepavyksta, ateina laikas ją kartoti. Esu dėkingas už kiekvieną klaidą ir tikiuosi, kad jų kartoti neteks. Antrą kartą pradėjęs verslą užsienyje, stengčiausi kuo greičiau pasiekti darną su aplinka. Asmeniškai rekomenduoju imtis verslo Ispanijoje visiems, kuriems geras oras palieka didelę šypseną veide.

– Ar per tuos metus niekada nepagalvojote, jog verslas jau įsuktas, pats metas traukti namo? Juk jį puikiai galima „pilotuoti” iš gimtinės.

– Artimas žmogus yra pasakęs: „Jei versle stojo ramybė, reiškia, kažkas negerai“. Augame ir tobulėjame kiekvieną dieną. Mūsų klientų ratas ir komanda plečiasi. Svarbiausia yra atsiduoti verslui.

„Kanarėlių“ komandoje dirba ypatingai atsidavę žmonės. Mums labai pasisekė, kad turime tvirtą branduolį. Urtė ir aš esame visiškai įsitraukę į šią veiklą. Per pastaruosius metus Tenerifė tapo mūsų namais. Kiekvieną kartą čia grįžti labai gera, dėl to niekur net neketiname trauktis!

Interviu pirmą kartą publikuotas svetainėje euroblogas.lt liepos 28 d.