"Veido" archyvas

Lengvai prieinama informacija apie seksą, nuolatinis seksualumo demonstravimas žiniasklaidoje lemia tai, kad jaunuoliai anksčiau pradeda lytinį gyvenimą

Lietuvos paaugliai bręsta vis anksčiau ir be tėvų pagalbos jiems dabar itin lengva nuklysti alkoholio vartojimo bei ankstyvo sekso šunkeliais.

Iš vasaros stovyklos grįžusi dvylikmetė Luka mamai pasakoja ją pribloškusius atradimus: už ją vos dvejais metais vyresnių keturiolikmečių stovyklautojų kambariuose laisvai liejosi alkoholis, o paauglės, nė kiek to nesidrovėdamos, ryte garsiai aptarinėdavo savo nuotykius – esą jos buvusios tokios girtos, kad jau nė nepamena, ar šiąnakt permiegojo su vaikinu iš gretimo kambario. Ir tai – “Veidui” mergaitės mamos papasakoti įspūdžiai ne iš kokios pataisos darbų kolonijos išvykos, o iš prestižinio sostinės vienos bažnyčios choro poilsiavietės. Keliasdešimties choristų būryje nerūkančių buvo tik du vaikai.

Šokiruojančių atradimų iš vienos skautų stovyklų šią vasarą parsivežė ir dešimtmetė Elena. Tiesa, ten buvo susirinkęs šiek tiek jaunesnis kontingentas, tad alkoholio ir sekso dar nebuvo, tačiau dešimtmečiai ir vienuolikmečiai vaikai vakarais už palapinių žaisdavo “butelį” ir bučiuodavosi su jo “išsuktu” stovyklos draugu.

Abiejų mergaičių tėvai nustebę ir sutrikę: kas nutiko dabartiniams vaikams, kad alkoholis, cigarets ir lytiniai santykiai yra tapę kone įprasta kasdienybe jau keturiolikmečiams, ir ką daryti, jei nuo tokių pasirinkimų nori apsaugoti savo vaiką. Paauglių psichologų ir ginekologų patarimas vienas ir labai aiškus: jei savo vertybių vaikams neperduoda tėvai, šią spraga akimirksniu užpildo gatvės aplinka. O ją dabar labai tiesmukai formuoja populiarioji kultūra, brukanti vienareikšmius elgesio stereotipus: moteris privalo būti kuo seksualesnė, o vyras turi demonstruoti savo jėgą.

Viskas greityn

Neseniai Danijos mokslininkai paskelbė, kad dabartinės kartos mergaičių vidutinis lytinis brendimas prasideda joms nesulaukus nė 10 metų – o tai yra beveik metais anksčiau nei prieš 20 metų, kai buvo atliktas panašus danių paauglių tyrimas. Šio fenomeno priežastys kol kas neaiškios, tačiau specialistai linkę įtarti blogos mitybos įpročius ar maisto produktuose esančias tam tikras chemines medžiagas.

Lietuvoje tokių medicininių tyrimų nėra atlikta, tačiau su vaikais dirbantys medikai, psichologai pastebi akivaizdžią paauglių psichikos akceleraciją – vis labiau skubama tapti suaugusiais.

Mokykloje dirbanti psichologė Kristina Jackevičienė mano, kad paauglių nervų sistemai labai didelį poveikį daro spartėjantis gyvenimo tempas. “Didėja informacijos srautas, taigi stebimas ir psichinės raidos pagreitėjimas. Tačiau paaugliai dar labai ilgai turi vienokių ar kitokių vaikui būdingų bruožų, dažnam būdinga emocijų kaita, pasidavimas atsitiktinėms įtakoms, atsakomybės, pareigos jausmo stoka. Greičiau subręstama fiziškai, bet ne socialiai”, – daro išvadas specialistė.

Mykolo Romerio universiteto Psichologijos katedros docentė Jolanta Sondaitė atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinė kultūra, žiniasklaidos priemonės skatina jaunuolius kuo greičiau įgyti gyvenimo patirties. “Informacijos tiek daug ir ji tokia įkyri, kad jaunuoliai tiesiog patiria spaudimą viską patirti nieko nelaukiant”, – sako ji.

Kolegėms pritaria ir privačiai paauglius konsultuojanti psichologė Ina Banionienė, teigianti, kad internete, televizijoje, žurnaluose skleidžiama informacija gali formuoti iškreiptą vertybių sistemą: moteriškumas čia dažniausiai siejamas su seksualumu, o vyriškumas – su jėgos demonstravimu.

“Tačiau iš tiesų moteriškumas turėtų sietis su švelnumu, supratimu, o vyriškumas – pirmiausia su atsakomybe”, – primena pašnekovė. Ji apibendrina, kad ankstyvesnis fizinis lytinis brendimas, lengvai prieinama informacija apie seksą, nuolatinis seksualumo demonstravimas ir jo skatinimas žiniasklaidoje lemia tai, kad jaunuoliai anksčiau pradeda lytinį gyvenimą, nes impulsų kontrolė, atsakomybės jausmas dar nebūna susiformavę.

Vaistas – tėvų atvirumas

Taigi išorinės aplinkos dirginami vaikai dabar bręsta greičiau, o adekvačios informacijos apie lytinio gyvenimo, alkoholio vartojimo žalą – mažai. Mokyklose lyg ir rengiamos lytinio švietimo pamokėlės, tačiau naudos iš jų nedaug – patys pedagogai priklauso kartai, kuriai seksualumo temos buvo laikomos tabu, todėl tik retas jų sugeba pagaviai kalbėtis šiomis temomis su mokiniais.

Pavydu klausytis apie, pavyzdžiui, JAV, Didžiojoje Britanijoje vykdomas programas, kai paaugliams ne tik aiškinama lyčių tarpusavio santykių teorija: jie taip pat privalo prižiūrėti elektronines maždaug pusės metų kūdikio dydžio lėles, kurios užprogramuotos veikti lyg tikri ne itin ramūs kūdikiai – dažnai virkauja, ištisą parą reikalauja nuolatinio dėmesio. Moksleivis, kuriam mokytojas paskiria prižiūrėti šią kūdikio imitaciją, neturi jokių galimybių jos kaip nors išjungti ir taip nutildyti – privalo nešiotis ją su savimi į pamokas, pasilinksminimus ir nuolat prižiūrėti.

Šiuolaikinius paauglius gerai pažįstantys psichologai, gydytojai ginekologai ragina tėvus pažvelgti tiesai į akis ir suvokti, kad tas ankstyvą lytinį gyvenimą jau pradėjęs paauglys yra ne kažkoks statistinis vienetas ar šunkeliais einantis kaimynų vaikas. Tai laisvai gali būti ir jūsų nekalbus sūnus ar dukra, ypač jei jūs pats vengiate su jais kalbėtis apie seksą ir jo pasekmes.

“Deja, tėvai patys dažnai nedrįsta atvirai kalbėtis su vaikais seksualumo temomis. Tikriausiai tam įtakos vis dar turi ilgą laiką mūsų visuomenėje vyravę tabu seksualumo klausimais”, – svarsto I.Banionienė.

J.Sondaitė įsitikinusi, kad didžiausia atsakomybė čia tenka tėvams. “Blaiviai įvertinkime situaciją: iš visų pusių lendanti seksualumą skatinanti informacija sužadina besikeičiančią paauglio fiziologiją, o ką su tuo daryti, jam niekas dažniausiai nepasako”, – pabrėžia specialistė.

Mokyklos psichologė K.Jackevičienė pataria, jog tėvai turi padėti susigaudyti savo vaikams, kad, priešingai nei teigia žiniasklaida, didžioji normalių santykių dalis nėra susijusi su seksu, o draugystė visų pirma reiškia bendrą darbą, pokalbius, juoką, ginčus, bendrus draugus ir smagiai kartu praleistą laiką. “Tėvai turi išaiškinti ribą tarp sekso ir meilės. Tačiau neretai jie gėdijasi apie tai kalbėti. Bet tai daryti privalu, svarbu perduoti savo vaikams teisingas vertybes”, – moko ji.

Tiesa, kontaktas su paaugliu įmanomas tik tada, jei jam nėra moralizuojama. “Supraskite, kad brendimas yra tas laikas, kai viskam norisi mesti iššūkį, ginčytis ir prieštarauti. Todėl tėvams prireikia milžiniškos kantrybės”, – perspėja J.Sondaitė. Tačiau nepraradusiųjų ryšio su savo vaikais ir pačių laukia ramesnis gyvenimas – atžalos gal ir darys savo klaidas, tačiau, jausdamos tėvų palaikymą, turės motyvacijos laiku sustoti, neteisingo elgesio pasekmės bus ne tokios skaudžios.

Ką daryti tėvams, kuriuos baugina šiuolaikinius paauglius užvaldžiusi amoralumo dvasia ir jie nenori, kad į tokią panirtų ir jų pačių atžalos? Ar leisti vaikus į vasaros stovyklas, kuriose jie greičiausiai susidurs su alkoholį vartojančiais, seksualinius santykius norma laikančiais – ar bent jau tuo besigiriančiais – bendraamžiais?

“Izoliuoti vaiką taip pat blogai. Jam reikia bendraamžių aplinkos”, – įsitikinusi J.Sondaitė. Tačiau ji pataria tėvams atidžiai pasidomėti, kokia stovykloje tvarka, kokia jos suaugusių vadovų kvalifikacija, pasiklausinėti kitų tėvų ir vaikų įspūdžių. Be to, šeimoje tvirtų vertybių suvokimą gavęs vaikas daug lengviau atsispirs blogą pavyzdį rodančių bendraamžių metamiems iššūkiams.

K.Jackevičienė ragina tėvus garsiai reikšti savo susirūpinimą, nepasitenkinimą, reikalauti saugios aplinkos savo vaikams. “Jei vaikas pasakoja apie tai, ką patyrė stovykloje, svarbu jį atidžiai išklausyti, aptarti tai, ką matė, išgyveno. Ir imtis atitinkamų veiksmų: pasikalbėti su stovyklos darbuotojais, kitais tėvais, parašyti straipsnį apie stovyklos užkulisius. Viešumas gali būti didelė jėga, keičianti situaciją”, – mano psichologė.