2011 Lapkričio 15

Seniūnaičiai vienur baigia kadenciją, kitur nė nepradėjo

veidas.lt


Savivaldos įstatymo nuostata dėl seniūnaičių institucijos steigimo gali įeiti į istoriją kaip labiausiai ignoruojama.

Nors dar 2008 m. rudenį Seimas balsavo, kad savivaldai stiprinti seniūnijas būtina skaidyti į seniūnaitijas, o patys gyventojai iš saviškių turi išsirinkti visuomeniniais pagrindais dirbantį seniūnaitį, Kaune tokių dar nėra buvę, Vilniuje tik šiemet iš 156 išrinkti 79, kiti renkami kaip tik dabar, o kai kuriose savivaldybėse jie jau baigia savo dvejų metų kadenciją.
Keli Seimo nariai siūlė naikinti vangiai besikuriančią instituciją, bet pritarimo nesulaukė. Tačiau po pateikimo pritarta įstatymo pataisoms, kad savivaldybės pačios spręstų, reikia joms seniūnaitijų ar ne. Bent jau kol kas iš viršaus nuleista prievartinė bendruomenių stiprinimo forma naudos davė nedaug. Ten, kur buvo aktyvūs gyvenamosios vietos bendruomenės atstovai, ten jie, tik su nauju seniūnaitijų pavadinimu, veikia ir toliau, o kur bendruomenė pasyvi, įstatymas nieko nepakeitė.
Kaune, pasak šio miesto mero patarėjo Tomo Grigalevičiaus, seniūnaičių lig šiol nėra – tėra politinis sprendimas juos rinkti. Šiaulių miesto ir rajono, Panevėžio rajono savivaldybės pakluso įstatymui tik po to, kai Vyriausybės atstovai šiuose regionuose  dėl nevykdomo įstatymo savivaldybes apskundė teismui. Vienas iš įstatymo pataisų, siūlančių seniūnaičių instituciją naikinti ar bent daryti neprievartinę, autorių Seimo narys Mantas Varaška pasakoja visai kuriozinius atvejus: „Alytuje seniūnijų nėra, tačiau privalu turėti seniūnaičius, nors jie – seniūnijų patariamoji institucija. Vienas Kazlų Rūdos seniūnaitis prieš metus išvyko dirbti į Norvegiją, tačiau niekas savivaldybėje jo lig šiol nepasigedo, nes tai – butaforinė institucija.”
Karoliniškių, kur yra devynios seniūnaitijos, seniūnės Violetos Gedminaitės nuomonė kitokia – seniūnaičių institucija gali būti tikrai naudinga ir gyventojams, ir seniūnijoms, nors gali būti ir atvirkščias rezultatas, jei seniūnaičiais taptų destruktyvūs asmenys. Seniūnaičių sueigos naudingos ir tuo, kad galės įkurti bendruomenines asocijuotas organizacijas, kurios spręs, kurios problemos vietos bendruomenei svarbiausios ir neleis, kaip dabar, grupelei asmenų tik jiems svarbių reikalų sprendimą iškelti aukščiau svarbiausių visai bendruomenei.
Vis dėlto šiandien seniūnaičių institucija – su daug klaustukų. „Veido“ pašnekovai siūlo įstatyme tikslinti jų kompetenciją, abejonių kelia ir rinkimo tvarka: dabar užtenka surinkti vos 50 kaimynų parašų – ir tu jau seniūnaitis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...