Naudingosios iškasenos
Lietuva niekada nebuvo turtinga naudingųjų iškasenų, o ir tų, kurių turėjome, telkiniai mąžta. Priminsime, kad Lietuvoje kasamas smėlis, žvyras, molis, klintys, dolomitas, durpės, išgaunama nafta. Prieš 15 metų šalyje buvo iškasama po 10–12 tonų naudingųjų iškasenų kiekvienam gyventojui, tačiau šiandien šis rodiklis sumažėjęs iki 5–6 tonų.
Labiausiai mus domina, kaip žinoma, naftos ištekliai. Taigi Lietuvoje dabar eksploatuojama 10 naftos telkinių. Per metus išgaunama apie 0,4 mln. tonų šios vertingos žaliavos. Tai patenkina maždaug penkis procentus šalies reikmių.
Nuo 1990 m., kai buvo pradėta pramoninė naftos gavyba, išgauta daugiau kaip 2,5 mln. tonų naftos. Tačiau visą laiką didėjusi gavyba, nuo 2002 m. ėmė mažėti. Priežastis – nebeieškoma naujų naftos sankaupų. Dabar išžvalgyti Lietuvos ištekliai tesudaro tris milijonus tonų, o tokiais pat gavybos tempais jie būtų išnaudoti per aštuonerius metus.
Mokslininkai prognozuoja, kad Lietuvos naftos atsargos sausumoje gali siekti net iki 60 mln. tonų, bet jas dar reikia rasti. Geologų akys krypsta į Baltijos jūrą. Lietuvos ekonominėje zonoje gali slūgsoti dar 40–80 mln. tonų naftos. Tai patvirtina Rusijos teritoriniuose vandenyse pradėtas eksploatuoti didelis telkinys D-6, kurio atsargos siekia apie 22 mln. tonų.
Galbūt ir keista girdėti, bet ne tik naftos, o ir kitų iškasenų atsargos nėra begalinės. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, dolomito užteksime 69, žvyro – 54, o triaso molio – 42 metus.
Palyginti trumpą dolomito gavybos laikotarpį nulėmė itin išaugęs šios iškasenos poreikis ir kasimo kiekiai, tačiau tarnybos specialistai žiūri optimistiškai. “Manome, kad tokia padėtis kaip tik turėtų paskatinti dabartines ir potencialias dolomito kasimu užsiimančias bendroves žvalgyti ir naudoti naujus gavybos plotus”, – teigia tarnybos direktoriaus pavaduotojas dr. Jonas Satkūnas.
Iš viso naudingosios iškasenos sudaro trečdalį viso mūsų nacionalinio turto.
Jei ištekliai, jų gavyba bus privatininkų reikals, tai blogi mūsų popieriai. Jie yra ir mūsų ateities užtikrinimo dalykas, todėl privalo būti valstybės reguliavimo objektu. Žemė, jos turtai negali būti privatus reikalas ar užsienio kompanijų ar asmenų privatizuotas. Laikas suprasti, kas yra vienas iš didžiausių materialųjų vlastybės ir visuomenės turtų.