"Veido" archyvas

J.Valančiūnas primena jauną A.Sabonį

Dar neseniai Lietuvos sporto gerbėjai nuogąstavo, kad pakeisti karjerą baigiančių šalies šviesulių nebus kam. Tačiau liepos pabaigoje vykę Europos ir pasaulio jaunimo čempionatai parodė, kad derama pamaina auga.

Vilniuje vykusiame Europos jaunių (iki 18 metų) vaikinų krepšinio čempionate Lietuvos aštuoniolikmečiai akivaizdžiai pranoko didžiąją dalį komandų ir iškovojo aukso medalius.

Kazio Maksvyčio auklėtiniai per visą čempionatą demonstravo kur kas brandesnį komandinį žaidimą nei priešininkai, o auksinėse finalo rungtynėse su Rusijos ekipa jiems plojo ne tik Lietuvos vyrų rinktinės nariai, bet ir Šarūnas Jasikevičius bei šalies krepšinio legenda Arvydas Sabonis.

Aukso medalius iškovoję jauniai pakartojo prieš dvejus metus savo pačių pasiektą žygdarbį. Tuomet, dar būdami šešiolikmečiai, jie Italijoje vykusiose jaunučių pirmenybėse matavosi nugalėtojų karūną. Net aštuoni anuometės komandos nariai dabar prie savo trofėjų kolekcijos pridėjo antrą aukščiausios prabos apdovanojimą.

Auga ne vienas talentas

“Mane lydi sėkmė, kad galėjau juos treniruoti, – pabrėžė K.Maksvytis. – Tačiau negalime atmesti galimybės, kad ši ekipa susirinko paskutinį kartą. Geriausi žaidėjai netrukus gali pretenduoti į vyrų rinktinę”.

Arčiausiai nacionalinės komandos slenksčio yra jaunių komandos lyderis, naudingiausias čempionato žaidėjas Jonas Valančiūnas. A.Sabonio liaupsių sulaukęs 18 metų 210 cm ūgio vidurio puolėjas kone visų bendraamžių gynybą įveikdavo be didesnių pastangų. Vidutiniškai per rungtynes po 19,4 taško pelnydavusį bei po 13,4 kamuolio atkovodavusį lietuvį varžovai pajėgdavo pristabdyti tik dviese ar trise.

“Kitais metais Rygoje šių vaikinų laukia pasaulio devyniolikmečių čempionatas. Nugalėjome Europoje, todėl labai tikėtina, kad galime laimėti ir pasaulyje, jeigu komandai padės J.Valančiūnas. Mano nuomone, šis žmogus jau turi ruoštis kitais metais Lietuvoje vyksiančiam Europos vyrų čempionatui”, – “Veidui” sakė krepšinio ekspertas Linas Kvedaravičius.

Specialistai bei treneriai jau dabar sutartinai pripažįsta, kad tokio pajėgaus vidurio puolėjo, koks auga J.Valančiūnas, Lietuvos rinktinė neturėjo nuo A.Sabonio laikų. Nors pastaraisiais metais nacionalinės komandos treneriai turi nemažą aukštaūgių pasirinkimą, nė vieno jų dominuojančiu “centru” pavadinti negalima.

Karta su čempionų charakteriu

Utenoje gimęs J.Valančiūnas nėra vienintelis jaunių rinktinės talentas. Pirmenybėse ryškiai žibėjo ir septyniolikmečio Kauno “Aisčių” ekipos įžaidėjo Vytenio Čižausko žvaigždė. Sunkią peties traumą beveik visą sezoną gydęsis gynėjas spėjo tinkamai pasirengti čempionatui ir buvo vienas svarbiausių Lietuvos rinktinės žaidėjų.

Patikimai komandos puolimui dirigavęs gynėjas per rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 9 taškus, atlikdavo po 5,7 rezultatyvaus perdavimo ir pagal šį rodiklį buvo nepralenkiamas pirmenybėse.

“Tai krepšinio mąstymą turintis ir žaidimo ritmą puikiai jaučiantis krepšininkas. Jeigu jis įdės daugiau darbo, ateityje bus vienas įdomesnių kandidatų į vyrų rinktinę, – prognozuoja L.Kvedaravičius. – Šis laimėjimas visiems krepšininkams yra tik tarpinė stotelė, ir kuo greičiau jie tai suvoks, tuo geresni rezultatai jų laukia ateityje. Viskas priklausys nuo jų pačių ir jų ryžto tobulėti”.

Verta pabrėžti, kad čempionų charakterį išsiugdžiusi ši aštuoniolikmečių karta tapo pirmąja, triumfavusia dvejose Europos pirmenybėse paeiliui. To padaryti nepavyko po kartą auksinėmis tapusioms Š.Jasikevičiaus ir Jono Mačiulio kartoms.

Pamainą turės ir V.Alekna

Bendraamžius iš kelio Europoje šluojantys krepšininkai yra ne vieninteliai, ateityje arenose bei stadionuose pakeisiantys dabarties čempionus. Prieš penkmetį kone visi lengvosios atletikos specialistai tvirtino, kad Virgilijui Aleknai pasitraukus į šešėlį mūsų šalis pajėgaus disko metiko neturės mažiausiai šešerius–aštuonerius metus.

"Veido" archyvas

Disko metikui A.Gudžiui jau prognozuojama auksinė V.Aleknos šlovė

V.Aleknai elitinėse varžybose iškovoti medalio nepavyksta antrus metus iš eilės, tačiau už tituluočiausio Lietuvos lengvaatlečio nugaros jau stovi jaunasis Andrius Gudžius.

Vos prieš šešerius metus diską pirmą kartą į rankas paėmęs kaunietis per šį laiką sugebėjo tapti savo amžiaus grupės pasaulio lyderiu. Iš liepos pabaigoje Kanadoje vykusio pasaulio jaunimo (iki 20 metų) lengvosios atletikos čempionato A.Gudžius į tėvynę grįžo su aukso medaliu, artimiausią varžovą aplenkęs kone dviem metrais.

Lietuvis 1,75 kg sveriantį įrankį prieš vėją nuskraidino 63,78 metro, o jo treneris, garsus šalies disko metikas Vaclovas Kidykas po čempionato prasitarė, kad treniruotėse A.Gudžiaus diskas skrieja net penkiais šešiais metrais toliau. “Tas žmogus pajėgus pasiekti labai daug – vaikinas tarsi iš pieno plaukęs, turintis didžiulę jėgą. Dabar jis dirba tik dviem trečdaliais savo pajėgumo. Viską laikome ateičiai”, – pabrėžė V.Kidykas.

Net keturių dešimčių įvairaus amžiaus Lietuvos disko metimo rekordų savininkui A.Gudžiui varžybos Kanadoje buvo paskutinės, kuriose jis metė jaunuoliams skirtą diską. Netrukus tvirtai sudėtas jaunuolis pradės treniruotis su suaugusiems skirtu 2 kg disku ir jau artimiausiais metais sieks šturmuoti naujas aukštumas.

Pasak V.Kidyko, jo auklėtinis kitais metais Kataro sostinėje Dohoje vyksiančiame pasaulio lengvosios atletikos čempionate sieks vietos tarp stipriausiųjų aštuntuko, o 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse kovos dėl vietos penketuke, o galbūt ir dėl medalio.

“Kartais jo negali išvyti iš stadiono, tačiau kartais būna ir taip, kad atlieka porą metimų ir pareiškia, jog šiandien mėtyti nesinori. Problemos dėl to nematau, tačiau ateis laikais, kai teks išlieti daugiau prakaito. Mūsų tikslas – mesti ne 65 metrus, o per 70, – pareiškė V.Kidykas. – Anksčiau manėme, kad išėjus V.Aleknai nieko neturėsime, tačiau dabar Lietuva gali būti rami”.

Lengvaatlečių nestokos

Be A.Gudžiaus, auga ir daugiau perspektyvių disko metikų. 25-erių metų Aleksas Abromavičius įrankį meta per 63 metrus, neblogus rezultatus rodo ir 23 metų Giedrius Šakinis. Tiesa, nė vienas jų neturi tokio patencialo kaip naujasis pasaulio jaunimo čempionas.

“Gerai, kad po V.Aleknos lieka ne vienas žmogus. Jeigu į Lietuvos čempionatą atvyksi nesusikaupęs, gali likti ne tik antras, bet ir trečias”, – konkurencija džiaugiasi V.Kidykas.

Ilgą laiką lengvojoje atletikoje tik V.Aleknos laimėjimais džiaugęsi sporto gerbėjai turėtų atkreipti dėmesį ir į Airinę Palšytę. Liepos 13-ąją pilnametystės sulaukusi šuolininkė kaip ir A.Gudžius vieną po kito šturmuoja šalies jaunimo rekordus.

Iš Kanadoje vykusių pasaulio jaunimo pirmenybių A.Palšytė parsivežė sidabro medalį, įveikusi į 1,89 metro aukštį iškeltą kartelę. Tačiau šis rezultatas buvusio Vilniaus “Statybos” krepšininko Aurimo Palšio dukrai nėra riba.

"Veido" archyvas

A.Palšytė vejasi legendinį N.Žilinskienės rekordą

Vasarį šviesiaplaukė lietuvaitė su didžiule atsarga peršoko į 1,92 metro aukštį iškeltą kartelę ir pasiekė antrą rezultatą per visą Lietuvos šuolininkių istoriją. Iki legendinei lengvaatletei Nelei Žilinskienei priklausančio 1,96 metro šalies rekordo tuomet dar septyniolikmetei A.Palšytei pritrūko vos 4 cm. Tuomet rekordas nepasidavė, tačiau jaunoji sportininkė nekantrauja savo vardą įrašyti į šalies istoriją.

“Būdama A.Palšytės metų dabartinė pasaulio šuolių į aukštį lyderė kroatė Blanka Vlasič dar nepasiekdavo tokių rezultatų. Fiziniai A.Palšytės duomenys teikia labai didelių vilčių”, – pabrėžia Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Jezepčikas.

Pasak jo, ne mažiau vilčių teikia ir A.Gudžius. Rinktinės strategas tikisi, kad A.Gudžius kartu su A.Palšyte visiškai atsiskleis kitame olimpiniame cikle – po Londono žaidynių.

K.Jezepčikas džiaugiasi, kad šiandien į pirmąsias jaunimo olimpines žaidynes Singapūre išvykstančioje Lietuvos delegacijoje yra net septyni lengvaatlečiai. Tuo tarpu kaimynai latviai savo rinktinėje turi vos porą sporto karalienės atstovų.

“Ir anksčiau žinojome, kad padėtis nėra tragiška, o šis sezonas tik patvirtino, kad už V.Aleknos turime ne vieną labai perspektyvų lengvaatletį. Žmonių mes atrandame. Ar sugebėsime juos išauginti? Manau, kad taip. Juodžiausios dienos jau praeina ir darbas turėtų duoti vaisių”, – tvirtina K.Jezepčikas.