Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), paskelbė, kad šešėlinė ekonomika šiemet, kaip ir pernai, sudarys 27 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP), t.y. apie 26 mlrd. litų. Jo manymu, didžiausią šios sumos dalį (32 proc.) sudarys nuslėptos pajamos iš cigarečių, alkoholio, degalų ir kitų prekių kontrabandos, t.y. apie 8,5 mlrd. Lt. Kitą šešėlio dalį (17,5 mlrd. Lt) – įmonių ir fizinių asmenų nuslėptos pajamos.

Statistikos departamentas nurodo, kad šešėlinė ekonomika yra apie 13 procentų. Manau, arčiau tiesos departamento duomenys, kadangi jie apskaičiuoti remiantis tyrimais ir tarptautine metodika. LLRI skaičius (27%) neaišku kaip apskaičiuotas. Gal būt apklausus apie šimtą žmonių.

O dabar pamastykime, ar įmanoma kontrabandos būdu įvežti į Lietuvą už 8,5 mlrd. litų cigarečių, alkoholinių gėrimų ir degalų, kai šalies mažmeninėje prekyboje šių prekių parduodama už 7-7,5 mlrd. litų? Išeitų, kad Lietuvoje daugiau kaip pusė žmonių geria tik pilstuką, rūko kontrabandinės cigaretes ir važinėja iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities slapčia įvežtais degalais.

Abejotina, kad įmonės ir ūkinę veiklą vykdantys fiziniai asmenys galėtų nuslėptų pajamų už 17,5 mlrd. litų. Juk nuslėpti pajamas įmanoma, kai dalis produkcijos (paslaugų) parduodama grynais pinigais, o gautos pajamos neparodomos apskaitoje. O taip atsiskaityti gali mažos ir vidutinio didumo įmonės. Išeitų, kad visos tokio dydžio įmonės turėtų grynais parduoti penktadalį produkcijos ir paslaugų. Ar tai realu?

Nuslėptų pajamų padidėjimą ar sumažėjimą palyginus su ankstesniais metais apytiksliai galima nustatyti lyginant produkcijos savikainą su pardavimo pajamomis. Pavyzdžiui, 2007 metais parduotų prekių ir paslaugų savikainos santykis su gautomis pajamomis buvo 77,7 proc., o 2009 m. – 79,4 procento. Esant 2007 m. santykiui, 2009 m. parduotos produkcijos suma turėtų būti 3,4 mlrd. Lt didesnė, negu parodyta oficialiai (151,6 mlrd. Lt). Taigi galima daryti išvadą, kad nuslėpta 3,4 mlrd. litų pajamų daugiau.

LLRI šešėlinės ekonomikos padidėjimą motyvuoja padidėjusiais mokesčiais ir verslo reguliavimo našta. Socialdemokratų partijos pirmininkas A. Butkevičius teigia, kad ekonomikai pasitraukti į šešėlį paskatino naktinė mokesčių reforma. Šešėlinę ekonomiką pateisina ir žiniasklaida, skelbdama, kad spaudžia nepakeliami mokesčiai, įmonės bankrutuoja, priverstos eiti į šešėlį, slėpti pajamas. Atseit, kalta valdžia nustačiusi per didelius mokesčius. Bet ar tai tiesa.

Naktinės mokesčių reformos metu padidinti tik PVM ir akcizai, kuriuos moka gyventojai, o ne verslininkai. Sumažinti gyventojų pajamų ir pelno mokesčiai. Bandymas padidinti 1 proc. įmoka „Sodrai“ neapsivainikavo sėkme. Tad ar logiška teigti, kad pelno ir gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas paskatino verslininkus nedeklaruoti dalį pajamų, mokėti darbo užmokesčio dalį „vokeliuose“ ir nemokėti dalies įmokos Sodrai?

Profesorius P. Gylys mano, kad kai pasikeis valdžia ir valstybės valdymo vairą perims aktyvi, nebijanti atsakomybės ir turinti vaizduotę valdžia – sumažės ir šešėlinė ekonomika. Labai abejoju, kad taip įvyks. Vaizduotė mažai gali pagelbėti. Apgaudinėti valstybę, kaip ir vogti, įprantama, ypač kai dar apgavystės pateisinamos įvairiomis aplinkybėmis, jos toleruojamos ir kai kovojama tik liežuviais. Taigi jeigu nebus imtasi ryžtingų veiksmų, nesumažės šešėlis ir pasikeitus valdžiai.

Ką daryti, kad šešėlinė ekonomika sumažėtų? Atsakymas aiškus – priversti ją legalizuotis. O ji bujoja visose verslo subjektų grupėse. Stambiajame versle gal būt mažiau, nes didelėse įmonėse sunkiau paslėpti pajamas dėl griežtesnės apskaitos ir ne grynais pinigais atsiskaitymo su produkcijos ir paslaugų pirkėjais. Bet šis verslas daugiau turi galimybių apgauti valstybę kitokiais būdais, pavyzdžiui, organizuojant atsiskaitymus per ofšorines įmones

Valdžia kovą su šešėline ekonomika pradėjo nuo mažųjų, nuo vykdančių ūkinę veiklą fizinių asmenų. Nuo gegužės pirmosios mėsos produktų pardavėjai turguose privalės naudoti kasos aparatus. Mat, nemažai mėsos produktų (ir ne tik jų) parduodama jų neapmokestinus PVM. Aparatai reikalingi pajamoms apskaityti, sumažinti galimybę jas slėpti. Apgaudinėjama ne tik valstybė, bet ir pirkėjai, kurie negaudami čekių, negali pasitikrinti svorio, kainos, sumos ir netenka galimybės pareikšti pretenzijų.

Valdžia turėtų ryžtingiau kovoti su šešėliu stambesnėse įmonėse. LLRI teigia, kad dalį savo veiklos šešėlyje vykdo 38 proc. (33tūkst.) ūkio vienetų. Žiniasklaida kartas nuo karto pagarsina, kad Mokesčių inspekcija pagavo įmones, kurios darbuotojams moka atlyginimą, „vokeliuose“. Kaip minėjau, jos ne tik slepia pajamas, bet šešėlinei produkcijai pagaminti ir paslaugoms suteikti sunaudotas žaliavas, medžiagas, degalus įskaito į oficialiai pagamintos produkcijos ir paslaugų savikainą ir taip sumažina pelną ir pelno mokestį. Parduotos prekės ir suteiktos paslaugos neapmokestinamos PVM ir šis mokestis nesumokamas į biudžetą. Iš šešėlinio darbo užmokesčio neišskaitomas ir nesumokamas pajamų mokestis bei įmokos Sodrai ir sveikatos draudimo fondui. Taigi žala valstybei padaroma didelė

Atsiskaitymai grynais – tai tiesioginis šešėlinės ekonomikos vykdymo įrodymas, kuris turėtų būti griežtai vertinamas. Iki 1995 metų buvo apriboti atsiskaitymai grynais. Ir nežlugo verslas. O dabar, kai parduotuvėse pensininkės atsiskaito kortelėmis, mūsų verslininkai nesugeba taip atsiskaityti. Apie tai prabilo ir užsienio investuotojai. Valdžia paskelbė, kad apribos atsiskaitymus grynais pinigais. Eina laikas, o problema nejuda iš vietos.

Yra ir kitų būdų priversti verslininkus legalizuoti šešėlinę ekonomiką. Tereikia tik atsigręžti į praeitį – 1994-1996 metus.

.