– Bus ar nebus atstatydintas ūkio ministras Dainius Kreivys?

– Mes taip klausimo nekeliame, juoba kad mūsų Vyriausybėje niekas nesilaiko įsikibęs kėdės. Žinome prezidentės išsakytus priekaištus, neva ministras sėdi ant dviejų kėdžių, bet norime, kad galutinį atsakymą į šį klausimą duotų Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kurios sprendimo tikimės sulaukti šį antradienį. Savo išvadas dėl ministro bei jo pateiktos informacijos apie patirtą spaudimą turės padaryti ir partijos prezidiumo sudaryta darbo grupė. Skubėti nėra kur. Neabejoju, kad kartu su prezidente rasime patį tinkamiausią sprendimą.

Mano manymu, klausimas dėl ministro D.Kreivio ateities svarstomas pernelyg emocingai ir karštai. Vyriausybė yra darbinga, Tėvynės sąjunga – darbinga ir labai teigiamai vertina savaitgalį vykusių savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus.

– Bet Seimo pirmininkė Irena Degutinė nekeičia pozicijos, kad D.Kreivys turi būti atstatydintas, ir remiasi į savo pokalbį su prezidente. Ar tai nėra signalas, kad ir partijoje susitaikyta su mintimi, jog teks ieškoti naujo ūkio ministro?

– Kiekvienas turi savų nuostatų. Čia nieko keista. Svarstant D.Kreivio klausimą, tiek partijos prezidiumo, tiek Seimo frakcijos posėdyje buvo labai įvairių nuomonių. Vieni klausė, kodėl turėję trauktis ankstesni ministrai, kiti kalbėjo, kad reikia rasti sutarimą su prezidente. Ši nuomonių įvairovė yra mūsų partijos stiprioji, o ne silpnoji pusė. O mano pasiūlytas sprendimas partijos prezidiumo buvo priimtas vienbalsiai.

– Vis dėlto ar esate tvirtai apsisprendęs išsaugoti D.Kreivį ministro poste, ar tiesiog bus vardan “veido išsaugojimo” patemptas laikas ir galiausiai nusileista prezidentei?

– Nėra svarbu, ar D.Kreivys (ar kuris kitas kabineto narys) toliau dirbs ministru. Svarbu, kad būtų tęsiami Vyriausybės darbai energetikos srityje, gaivinant ekonomiką ir finansus. Čia mes jau daug pasiekėme, bet dar turime daug ką nuveikti.

Prezidentės nuomonė yra svarbi, bet taip pat svarbu, kad visuomenė kaip galima geriau sužinotų visus argumentus, kodėl ji išreiškė nepasitikėjimą ministru. Dabar viešai jau svarstoma tai, kas visuomenei pristatoma kaip “ministro D.Kreivio pažyma”, nors Vyriausybė nežino, kas paskelbė tą dokumentą. Negalime nei patvirtinti, nei paneigti jo turinio.

– Jūsų pareiškimas, kad prezidentė turėtų pateikti visuomenei savo argumentus, kodėl ji nepasitikinti ministru D.Kreiviu, suprastas kaip iššūkis D.Grybauskaitei, aiškinantis, kieno valdžia Lietuvoje?

– Tokie klausimai labai keistai skamba. Kieno valdžia Lietuvoje, yra parašyta Konstitucijoje ir aiškintis nėra ko. Kas už ką atsako, teisiškai sudėliota labai aiškiai, taip ir turime gyventi.

– Vienas Jūsų partnerių valdžioje Arūnas Valinskas, kurio deleguotas aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas taip pat minimas “D.Kreivio pažymoje”, jau pagrasino, kad dėl to gali griauti koaliciją. Ar nekyla pavojus visai Vyriausybei?

– Tokiais atvejais iš visų pusių būna emocingų pareiškimų. Esu matęs labai išsamų aplinkos ministro atstovo atsakymą į tai, kas išdėstyta vadinamojoje D.Kreivio pažymoje. Galiu pasakyti labai paprastą dalyką: pernai Vyriausybės pasitarimuose nuolat klausdavau ministro G.Kazlausko, kodėl delsiama įgyvendinti daugiabučių namų šiltinimo programos viešinimo darbus, netgi pats važinėdavau po renovuojamus daugiabučius, kad bent kiek to viešinimo būtų.

Nepaisant visų pastangų, ši programa dėl teisminių ginčų įstrigo. Todėl paprašiau ministro D.Kreivio, kad jis išdėstytų visas aplinkybes (nes spaudoje, kurios savininkai taip pat minimi pažymoje, vis nuskambėdavo gandų dėl neva esamo spaudimo viešinant daugiabučių namų šiltinimo programą), susijusias su daugiabučių namų programos viešinimo konkursu. Dabar galiu pasakyti, kad nebuvo jokio spaudimo, tik labai kietos darbinės diskusijos tuo klausimu.

– Susidaro įspūdis, kad prasidėjo anksčiau parengto Vyriausybės keitimo plano įgyvendinimas, kuris, tiesa, šiek tiek stringa dėl pernelyg sėkmingai valdantiesiems pasibaigusių savivaldybių tarybų rinkimų.

– Nežinau, ar kas turi tokių planų. Koalicijoje sutariame puikiai, dirbame toliau. Jeigu opozicija nori toliau trukdyti Vyriausybei dirbti, kaišioti mums į ratus interpeliacijų pagalius, tai tegu ji pasitikrina savo galias, surengdama interpeliaciją arba visai Vyriausybei, arba ministrui pirmininkui. Kas savaitę rengti po interpeliaciją tai Arvydui Sekmokui, tai Gintarui Steponavičiui atrodo nerimta. Opozicija pastaruoju metu veikia kažkaip padrikai, jos būsena nervinga. Tiesą sakant, mums ta jos nervingumo priežastis aiški, nes per rinkimus opozicija akivaizdžiai negavo rinkėjų pritarimo savo ligšiolinei politikai.