"Veido" archyvas

Šiemet jaučiamas didesnis susidomėjimas ir sezoniniais darbais, nors sunkmetis neišvengiamai apkarpė atlygį ir už šiuos darbus – darbo užmokestis siekia nuo 600 iki 1200 Lt per mėnesį.

Palangoje, į kurią vasarą tikėdamiesi užsidirbti gyventojai nuo seno plūsta iš visos šalies, terminuotų darbų daugėja nuo balandžio: darbo birža per mėnesį terminuotą darbą padėjo susirasti 56 palangiškiams, pernai balandį – tik 24-iems. “Palyginti su pernai tuo pat metu, bendras laisvų darbo vietų skaičius Palangoje šiuo metu padidėjęs dvigubai, o terminuotų darbo vietų užregistruota pusantro karto daugiau. Sezoninio darbo niekas neieško – visi dairosi nuolatinio, bet jei neranda, pasitenkina ir sezoniniu”, – informavo Palangos teritorinės darbo biržos direktorė Rita Kivytaitė.

Specialistė viliasi, kad sezoniniai darbai šiuo metu 17 proc. siekiantį nedarbą Palangoje vasarą galėtų sumažinti iki 12 proc.

Sezoninių darbų pasiūla piką pasiekia gegužę, tad R.Kivytaitė šiemet jau balandį didėjančią sezoninių darbų pasiūlą sieja su darbdavių noru iš anksto atsirinkti tinkamus kandidatus. Juk dabar rinktis yra iš ko – net į vieną laikinąją darbo vietą pretenduoja po 10–15 žmonių.

Prieš mėnesį sezoninių darbuotojų pradėjusi ieškoti du poilsio namus Palangoje ir Nidoje turinti verslininkė Valentina Radeikienė patvirtino, kad iš anksto ėmėsi šios užduoties norėdama atsirinkti gerus darbuotojus. “Prieš porą metų pretenduodavo trigubai mažiau darbuotojų, o dabar reikia su didesniu kiekiu pasikalbėti. Kita vertus, nors bedarbių daug, labai sudėtinga pasirinkti, nes dauguma nori viską dirbti, bet nieko nemoka”, – pastebėjimais dalijosi verslininkė, ieškanti virėjų, padavėjų, indų plovėjų.

V.Radeikienė pajuto, kad šiemet ypač padaugėjo ieškančiųjų laikino darbo – per savaitę paskambina mažiausiai 30 žmonių, o į 18 pozicijų pretenduoja daugiau nei šimtas kandidatų.

Dėl didėjančio susidomėjimo sezoniniu darbu lengviau atsikvėpė ekonomikos pakilimo metais sunkiai tokiam darbui žmonių prisikviesdavusios įmonės – įsikūrusios mažesniuose miestuose, siūlančios sunkesnį darbą. Laikinų darbuotojų rinkimosi procesas daug pastangų kasmet pareikalaudavo ir iš sraigių perdirbimo įmonių. Tačiau šiais metais viskas kitaip. Gegužės pradžioje “Camarga” trims mėnesiams įdarbino per 50 sezoninių darbuotojų, kurie užsiims sraigių perdirbimu. “2007–2008 m. ir per darbo biržą ieškojome, ir po aplinkinius kaimus važinėjome skelbimus kabindami, o dabar be jokių pastangų susiradome – jau kovą pradėjo eiti gyvenimo aprašymai, o balandžio 5 dieną turėjome norinčiųjų dirbti sąrašą”, – pasakoja Bezdonių miestelyje įsikūrusios gamyklos vadovas M.Andrijauskas.

Apie 20 papildomų darbuotojų priėmusi “Hesona” artimiausiu metu sraigių perdirbimo darbams ketina įdarbinti apie 200–250 žmonių. “Pernai daug problemų turėjome dėl terminuotų darbuotojų, nes labai mažai ėjo dirbti iš Druskininkų – tik 30, tad samdydavome du didelius autobusus ir kasdien veždavomės darbuotojus iš Alytaus. Tikimės, kad šiemet nebereikės taip elgtis”, – viliasi R.Barkas.

Beje, šiemet ryškėja nauja tendencija, kad daugiau darbdavių ne patys per skelbimus ieško darbuotojų, o kreipiasi į darbo biržą. “Jie greičiausiai tikisi pagalbos iš darbo biržos, nes iš ES struktūrinių fondų paramos galime finansuoti vieną ar kitą darbo vietą – mokėti 50 proc. atlyginimo, jei darbdavys įdarbina socialiai remtiną žmogų: sulaukusį per penkiasdešimt metų, motinas, auginančias vaikus iki aštuonerių metų, bedarbius, turinčius negalią, ir t.t”, – aiškina Palangos darbo biržos direktorė R.Kivytaitė.