Šiemet gripo sezono laikotarpiu Lietuvos ligonines užplūdo plaučių uždegimu sergantys ligoniai. Medikai pastebi, kad dėl piktnaudžiavimo antibiotikais ši liga kasmet sunkėja.

„Šiemet pastebėtas didelis komplikuotų plaučių uždegimų antplūdis – gripo epidemijos laikotarpiu palatos buvo perpildytos“, – informuoja sostinės Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos klausimais Henrienta Dabkuvienė.
„Šiemet pneumonijų buvo 2–2,5 karto daugiau negu ankstesniais metais“, – tvirtina ir Kauno klinikinės ligoninės 1-ojo vidaus ligų skyriaus vedėjas, pulmonologas docentas Alfredas Bagdonas.
Tokią pat tendenciją šių metų sausio ir vasario mėnesiais pajuto daugelis šalies ligoninių: plaučių uždegimu sergantys ligoniai nesutilpo infekcinių skyrių palatose, tad glaudėsi ir chirurgijos, ir vidaus ligų, ir kituose skyriuose. Pavyzdžiui, Kauno klinikose pernai sausį ir vasarį dėl pneumonijos gydyti 188 pacientai, o šiemet – 277, Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje pernai dėl plaučių uždegimo gulėjo 122 gyventojai, šiemet – 205, o Vilniaus infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje šiemet dėl gripo sukelto plaučių uždegimo gydėsi apie 60 ligonių, pernai – per 20.
Toks gripo sezoną lydinčių sunkių plaučių uždegimų antplūdis fiksuotas tik prieš keletą metų siaučiant pandeminiam gripo A(H1N1) virusui, tuomet vadintam kiaulių gripu. Medikų tvirtinimu, ir šiemet pacientus į ligonines guldė tas pats gripas, virtęs sezoniniu. Pasak Panevėžio ligoninės infekcinių ligų suaugusiųjų skyriaus vedėjos Violetos Dambrauskienės, šiam gripui būdinga paveikti kvėpavimo takus ir plaučius, komplikuotis į plaučių uždegimą.
„Iš tiesų dėl gripo komplikacijų gydomų pacientų buvo dvigubai daugiau nei pernai, bet panašiai kaip 2009–2010 m., kai siautė pandeminis gripas. Šiemet daugiau vadinamųjų antrinių pneumonijų, kai gripas pažeidžia kvėpavimo takus ir prasideda bakterinė pneumonija. Šiam gripui taip pat būdinga žaibiška eiga – į priėmimą atvykęs ligonis neatrodo kažkoks ypatingas, bet po dviejų valandų jau nusigąsti dėl jo būklės eigos: taip smarkiai ji gali pasikeisti. Per tris mėnesius turėjome apie šimtą sunkių pneumonijų, bet šie atvejai pasibaigė gerai“, – pasakoja V.Dambrauskienė.
Beje, Vilniaus infekcinės ligoninės II diagnostinio skyriaus vedėja Rasa Paulauskienė pastebi, kad šiemet, kaip ir prieš trejus metus, gripo sukeltomis komplikacijomis sirgo daugiausia jauni žmonės – nuo 18 iki 30 metų.
Nors kovo pradžioje gripo epidemija nuslūgo, o su ja praėjo ir plaučių uždegimų banga, praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje vėl padidėjo, o Kauno apskrityje net priartėjo prie epidemijos slenksčio. H.Dabkuvienė taip pat pajuto sergančiųjų pagausėjimą – daugiau ligonių ėmė atvežti greitoji pagalba. Vis dėlto R.Paulauskienė mano, kad nors sergančiųjų gripu būna iki pat balandžio mėnesio, antra rimta gripo banga artimiausiu metu neturėtų kilti, nors tai labai priklausys ir nuo orų sąlygų.

Plaučių uždegimai – vis sunkesni

Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės gydytoja infektologė Audronė Konstancija Jonušienė atkreipia dėmesį, kad šie metai išsiskyrė ne tik pacientų, sergančių plaučių uždegimu, gausa, bet ir ilgesne bei daug sunkesne ligos eiga: dažniau pasitaikė kvėpavimo nepakankamumo simptomų, kai organizmas blogai aprūpinamas deguonimi.
R.Paulauskienė priduria, kad šiemet buvo daug ligonių su ryškiais neurotoksikozės simptomais – vangumu, stipriu galvos skausmu, sąmonės sutrikimu, pykinimu, vėmimu.
Šiemet padaugėjo ir mirčių: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai gripas aukų nepareikalavo, o šiemet nusinešė septynias gyvybes. Vis dėlto šį sezoną siaučiantį virusą medikai jau pažinojo, tad mirštamumas nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų nepasivijo 2009–2010 m., kai nuo pandeminio gripo mirė 23 žmonės.
Sunkesni plaučių uždegimo atvejai siejami ne tik su šiemet vėl siaučiančiu virusu, kuriam būdingos plaučių komplikacijos, bet ir su nesaikingu antibiotikų vartojimu, dėl kurio bakterijos įgyja atsparumą šiems vaistams.
Pasak A.K.Jonušienės, šiemet pasitaikė atvejų, kai prireikė net kelių rūšių antibiotikų plaučių uždegimui išgydyti. Ir V.Dambrauskienė priduria, kad anksčiau užtekdavo įprastų antibiotikų, o šiemet jau reikėjo pasitelkti brangių, rezervinių.
Padidėjusį rezervinių antibiotikų poreikį pajuto ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila, pamenantis, kad prieš septynerius aštuonerius metus rezervinių antibiotikų skyrimas šiame centre, kuriame gydomi sunkiausi ligoniai, buvo didelis įvykis – visi centro gydytojai susirinkdavo ir svarstydavo tokį atvejį.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-13-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.